Ar senosios kultūros, kurias iki šiol priimta laikyti priešistorinėmis, iš tikrųjų buvo pirmosios? Vis nauji archeologiniai radiniai, griuvėsiai liudija, kad žmonių civilizacija galėjo būti dar senesnė. Pastaruoju metu vis daugiau gilinamasi į paslaptingųjų Bosnijos piramidžių (apie 25000 metų amžiaus), Gobekli Tepe šventyklosTurkijoje (apie 11000 metų) ar japoniškąja „Atlantida“ vadinamą Jonagunio salos (apie 8000 metų) istoriją.

 

 

Daug klausimų istorikams kelia keistos, povandeninės konstrukcijos, netoli Bahamų salų pakrančių, pramintos Biminio keliu. Monumentas atrastas 1968 metais.

 

Mokslininkų nuomonės dėl šio archeologinio radinio nesutampa. Vieni mano, kad tai žmogaus darbo statinys prieš 12000 – 19000 metų, nors iki šiol manoma, kad pažengusi civilizacija atsirado tik prieš 5000 metų. Kiti tyrėjai įsitikę, kad Biminio kelias susiformavo natūraliai.

 

Psichologas ir atradėjas dr. Gregas Litlis kartu su archeologu Viljamu Donato daug kartų nardė šioje vandenyno vietoje ir bandė rasti tiksliausią paaiškinimą. Jie nelinkę tikėti, kad Biminio kelias yra natūraliai gamtoje atsiradęs stebuklas. Akmenys sudaro sieną, kuri senovėje galėjo būti bangolaužiu, saugančiu uostą nuo bangų. Povandeninė struktūra yra daugiapakopė ir sutvirtinta akmenimis, kuriuos tenai turėjo padėti žmogaus rankos.

 

Paslaptingoje vietoje taip pat rasti inkarų akmenys su skylėmis virvėms. Taip pat tokių akmenų, ant kurių buvo likę žmonių darbo įrankių paliktų žymių, nusidėvėjimo ir erozijos ženklų ant struktūrų, primenančių laiptus. Ištyrus antžeminės salos ir Biminio kelio akmenų fizinę ir cheminę sudėtį nustatyta, kad akmenys, stūksantys po vandeniu, negalėjo susiformuoti šioje vietoje ir turėjo būti atgabenti iš toliau.

 

Vyrauja ir kitokia nuomonė, kad akmenys susidarė iš smiltainio – nuosėdinės uolienos, sudarytos iš smėlio mineralų bei kitų uolienų nuolaužų ir per ilgą laiką susicementavusio. Jūros lygiui pakilus, akmenys atsidūrė po vandeniu.