Kuo gresia Žemės ašigalių poslinkis?
2015-02-12 11:58Kas tai yra, kodėl tai vyksta ir ko galime tikėtis artimiausioje ateityje? Šie klausimai tikriausiai daugeliui tų, kuriems rūpi planetos ateitis, kelia nerimą.
Internete galima rasti daugybę apibrėžimų apie tai, kas yra polių poslinkis. Vienuose šaltiniuose jie apibūdinami kaip retas magnetinis reiškinys, kituose gąsdinama, kad dėl žemės polių poslinkių netrukus išnyks žmonija ir visa kas gyva nuo mūsų planetos paviršiaus, rašoma fatemag.com. Yra tikinčių, kad egzistuoja tik magnetiniai polių poslinkiai, kuriuose sukasi vienintelis magnetinis laukas, esantis toli Žemės Šiaurės ir Pietų polių. Tokiame gryname magnetiniame lauke būtų labai mažai pokyčių. Saulė vis tiek kiltų rytuose, Žemės paviršius liktų toje pačioje pozicijoje. Rotaciniai polių poslinkiai būtų kur kas įspūdingesni – tai yra dėl sukimosi ašies pasikeitimo, keistųsi geografinių polių (ašigalių) vieta. Mokslininkai neturi vieningos nuomonės, per kiek laiko įvyks žymūs polių poslinkiai. Pokyčiai būtų nepastebimi, jei poslinkis kartu su Žemės judėjimu vyktų milijonus metų. Tačiau yra tikinčiųjų, kad tokie dideli polių poslinkiai gali įvykti artimiausiomis dienomis ar net valandomis. Tai reikštų visišką civilizacijos sunaikinimą.
Kai kuriose teorijose teigiama, kad planeta judės kaip kietas rutulys, sudarytas iš tarpusavyje susijungusių plutos, mantijos ir šerdies sluoksnių, tačiau ne pagal dangaus kūnus kosmose. Planetos, Mėnulis ir Saulė atrodys tarsi būtų nuklydę nuo kurso, o Žemė tuo tarpu bus stabili. Pasaulio mitologijoje žinoma daugybė legendų apie Saulės dievo karietą, kuri dėl kokių nors priežasčių nukrypsta nuo kelio. Naujas Saulės kelionių kelias pakeis iki šiol vyravusį supratimą apie tai, kur yra rytai ir vakarai, šiaurė ir pietūs. Ledas pradės kauptis palei naujus polius (ašigalius), o senieji ledai ištirps. Pasikeis jūrų lygis, platumos, vandenyno srovės, vėjų kryptys radikaliai pakeis Žemės klimatą. Priklausomai nuo to, koks bus naujasis pasvirimo kampas (dabar ašis turi maždaug 23 laipsnių ekliptikos posvyrį). Pasikeis planetos metų laikai ir taps labiau arba mažiau ekstremalūs negu yra dabar. Labai giliai už žemės plutos gali atsirasti pakankamai skysta masė, kuri maksimaliai sumažins trintį, todėl Žemės pluta galės pajudinti šerdį. Kas bus tada, kai Žemės plutos paviršiniai sluoksniai nebebus nuolatos prisitvirtinę prie vidinės šerdies ir išorinė pluta periodiškai judins šerdį? Jeigu Žemės šerdis išlaikys tokį patį sukimąsi kaip dabar, nors Žemės plutos paviršius pradės atsiskirti ir judėti pagal save, tada gali ir nepasikeisti ašigalių ekliptikos posvyris ir metų laikai išliks tokie patys kaip dabar, tačiau tada pokyčiai sukels daugybę katastrofų: labai galingų žemės drebėjimų, potvynių, cunamių, ugnikalnių įsiveržimų ir kt. Staigi vandenyno audra gali būti tokia galinga, kad akimirksniu pražudys milijardus žmonių, nesuskaičiuojamą daugybę gyvūnų ir augalų rūšių. Egzistuoja nemažai įrodymų, kad būtent tokio ateities katastrofų scenarijaus mes labiausiai turėtume baimintis.
Po planetos pluta dažnai susidaro labai didelis spaudimas, ypač dėl poliarinių ledo kepurių svorio. Žemės drebėjimai kyla tam, kad ištaisytų nedidelius nukrypimus nuo normos. Žemės polių ir plutos poslinkis – tai didelių, pasaulinio masto korekcijų procesas. Apie Žemės plutos judėjimą kalbėjo net A. Einšteinas. Kartą jis pasakė: „Vargu ar galima abejoti, kad reikšmingų Žemės plutos poslinkių įvyko pakartotinai ir per trumpą laiką“. Pasaulyje mokslininkai iki šiol nustato įrodymų, kad dėl polių poslinkių pasikeičia tam tikrų vietovių planetoje gyvenimo sąlygos.
Remiantis moksliniais įrodymais, Žemei – keli milijardai metų. Tačiau tokia, kokia yra dabar, remiantis Biblija, yra tik šiek tiek daugiau nei 6000 metų. Gali būti, kad dabartinė, Biblijoje minima Žemė susikūrė tada, kai įvyko didieji ašigalių poslinkiai. Biblijoje yra užuominų apie praeityje buvusius ir ateityje laukiančius polių poslinkius, todėl negalima ignoruoti joje aprašytos istorijos bei pranašysčių.