Po mokyklos baigimo metus be studijų ir darbo renkasi beveik 15 procentų Lietuvos jaunimo. Tai kone 5 procentais daugiau nei bendras Europos sąjungos vidurkis. Tokią statistiką parodė „Eurostat“. Kyla klausimas, ar tai, kad jaunuoliai nepuola stačia galva studijuoti universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose lemia tai, kad jie tiesiog neranda savojo karjeros kelio? O galbūt po sunkių paskutiniųjų metų mokykloje, dažnas nori psichologiškai pailsėti? Atsakymų, kaip pasirinkti karjerą be streso, ieško vaiko teisių gynėjai kartu su Lietuvos karjeros specialistų asociacija.

 

Trečiakursė žurnalistikos studentė Eglė Žilinskaitė žinojo, kur stos, dar būdama aštuntokė. Tad, kai atėjo laikas rinktis studijų kryptį, mergina įrašė vienintelį pasirinkimą – žurnalistiką Vilniaus universitete.

 

„Tuo metu atrodė, kad tai yra lemiamas momentas, kai arba pasiseks svajonę pasiekti, arba ne. Maniau, kad kitų kelių nėra“, – prisimena dabar jau žurnalistiką studijuojanti ir LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ dirbanti Eglė.

 

Geriausio rezultato iš savęs reikalauja patysPath,Concept.,Life,Course,Or,Business,Way,,Plan,Or,Strategy.

   

Vis dėlto Eglė pasakoja, kad net ir žinant, kur stoti, paskutiniais metais lengva nebuvo. Mažame Alytaus rajono kaime užaugusi žurnalistė pati sau kėlė aukštus reikalavimus: „Tuo laiku išgyvenau pastovų nuovargį. Turbūt todėl, kad, kiek save prisimenu, esu perfekcionistė, žinau savo tikslus. Mokykloje laisvu laiko visad kažką veikdavau, kur nors dalyvaudavau papildomai, kad turėčiau didesnį šansą geriau išlaikyti egzaminus, įstoti ten, kur noriu.“

 

Panašų stresą, kokį patyrė studentė Eglė, anot Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovės Giedrės Valaitienės, išgyvena ne vienas abiturientas. O dirbdama mokykloje pašnekovė pastebi, kad spaudimas ir dideli lūkesčiai jaunimui ant pečių krenta ne tik nuo aplinkinių, bet ir nuo jų pačių: „Šiuolaikiniai vaikai yra labai smalsūs, labai žingeidūs ir prisiimantys labai didelę atsakomybę milžiniškame informacijos sraute surasti tai, kas jiems tinka. Todėl labai gerai, jeigu šalia yra žmonės, kurie tinkamai padeda surasti tinkamą informaciją.“

 

Tiesa, anot vaiko teisių gynėjos Dalios Dzimavičienės, aplinkinių žmonių, bendraamžių, tėvų, mokytojų, spaudimas ne ką menkesnis: „Kalbėdami su vaikais, mes labai dažnai išgirstame, kiek jiems dabar yra daug streso, kokie jiems keliami aukšti reikalavimai, kad jie išgyvena mokytojų spaudimą, tėvų nuolatinį priminimą: „Ką tu dabar darysi?“ Labai dideli lūkesčiai iškelti vaikui ir kartais jis pats nebegali su tuo susitvarkyti.“

 

„Auga būsimas medikas“

 

Vaiko teisių gynėja pastebi, kad gyvenime drąsiai stresą galime suskirstyti į gerą ir blogą. „Gerąjį“ stresą pašnekovė vadina „gyvenimo varikliu“, o neigiamas stresas pasireiškia tuomet, kai užgožia jaunuolio mąstymą, išmuša iš vėžių ir neleidžia atlikti to, ko siekiama.

 

Kad streso vaikams būtų mažiau, kartais tereikia tinkamai parinkti pokalbio temas. „Klausimas: „Kuo nori būti užaugęs“, pats savaime nėra blogas klausimas. Jis gal parodyti, kad mums rūpi vaiko tikslai, bet tuo pačiu, jis gali tapti spaudimu“, – pabrėžia karjeros specialistė G. Valaitienė. Kur kas prastesnės frazės, kurias karjeros specialistai išgirsta iš suaugusiųjų, esą skamba taip: „auga būsimasis medikas“, „jis bus tikras advokatas“ ir panašiai. Tokių pasisakymų, ypač jei vaikas dar neapsisprendė dėl savo karjeros, geriau vengti.

 

Vaiko teisių gynėja D. Dzimavičienė pastebi, kad būtent spaudimas iš aplinkos jaunuolius gali priversti užsisklęsti savyje: „Vaikai pabėga į socialinius tinklus, kompiuterinius žaidimus, į ratą tokių draugų, kurie pernelyg negalvoja apie ateitį. Dažniau pagalvoja apie poilsį, baigus dvylika klasių.“

 

Todėl vaiko teisių gynėjai suaugusiesiems pataria ne kontroliuoti, o patarti, padėti vaikui, kai jis to prašo ar kai patys matote poreikį: „Kai siūloma pagalba, patarimas, tuomet vaikas jaučia palaikymą, saugumo jausmą.“

 

Kaip renkantis karjerą nesuklysti?

 

Savęs atradimas, anot Karjeros specialistų asociacijos vadovės, prasideda sau uždavus keturis klausimus: koks aš esu? Ką galiu veikti? Koks mano planas A, B, C? Kuo galiu būti naudingas darbo rinkoje?

 

Tačiau tiems, kas jaučia perdegimo simptomus ir net likus keliems mėnesiams iki mokyklos baigimo, dar nežino, kur stoti, galima rinktis laisvus nuo mokslų metus: „Imdamas laisvus nuo studijų metus, jaunimas dažniausiai pats nori susivokti, kas labiau tinka, įgyti papildomų kompetencijų arba išsigydyti sielos žaizdas, kurias galbūt palieka aplinkiniai žmonėms: bendraamžiai, mokytojai, tėvai. Tai yra tie jauni žmonės, kuria yra perdegę nuo didelio krūvio, nuo didelių emocijų. Ir tie laisvi metai nėra blogai.“ Tiesa, abejones, kur stoti ir kaip atrasti sau tinkamą kelią, visuomet gali padėti išsklaidyti karjeros specialistai mokyklose.

 

Be to, vaiko teisių gynėjai primena abiturientams, kad apie pervargimą, perdegimą, abejones ir sunkumus pravartu pasipasakoti artimiems, pasitikėjimą pelniusiems žmonėms. Taip pat, jei pokalbis nepadeda, visuomet galima kreiptis į specialistus: psichologus, psichoterapeutus, mediatorius, Vaiko teisių linijos darbuotojus.

 

Diskusiją „Kuo būsi užaugęs“: kaip pasirinkti karjerą be streso? Žiūrėkite čia.

 

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

 

Tekstą parengė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Ryšių su visuomene skyrius.