Vis daugiau žmonių veria auskarus ne tik į ausies lezgelį, bet ir į kitas kūno vietas. Tam tikrais atvejais intervencija baigiasi infekcija ar randų susidarymu. Štai kodėl svarbu atsakingai pasirinkti procedūrą atliekantį specialistą ir tinkamai prižiūrėti įvertą auskarą.

 

Konsultuoja

 

VUL Santaros klinikų, „Baltic Dermatology“ gydytoja dermatovenerologė Iveta Gylienė

 

Kūno puošyba auskarais, kaip saviraiškos priemonė, sparčiai populiarėja. Procedūrai ryžtasi vis jaunesni abiejų lyčių žmonės. „Šiuolaikinę visuomenę vis mažiau varžo nusistovėję standartai, tad šiandien tikrai galime sutikti ne vieną ausis ir kitas kūno sritis auskarais ar tatuiruotėmis papuošusį gydytoją, mokslininką, kitą išsilavinusį žmogų, – teigia dermatovenerologė I. Gylienė. – Auskarų vėrimas – tūkstančius metų egzistuojantis fenomenas. Žmonijos istorijoje jis atliko įvairias funkcijas, pradedant nuo priskyrimo hierarchiniam sluoksniui, baigiant anuomet įtikėtais mitais, jog auskarai, įverti į tam tikras sritis, pagerina fiziologines funkcijas, pavyzdžiui, regėjimą.“ Pasak medikės, auskarų vėrimas neduoda apčiuopiamos naudos fizinei sveikatai, tačiau gali pagerinti psichologinę savijautą. Dauguma šiuolaikinių vėrimų atliekama dėl estetinių priežasčių norint patobulinti išvaizdą, formuoti savitą stilių, transliuoti tam tikrą žinutę.

 

Svarbu įvertinti pavojusThe,Beautiful,Sexy,Girl,With,Blue,Hair.,Subculture

 

Grožis neturėtų reikalauti aukų. „Prieš priimdami sprendimą atlikti intervenciją savo kūne, turime būti informuoti apie visas galimas rizikas, jas suprasti ir tinkamai įvertinti, – perspėja I. Gylienė. – Negalima vienareikšmiškai sakyti, kad kūno puošyba auskarais mažiau tradicinėse srityse yra kenksminga. Tačiau reikia suprasti, kad egzistuoja daugiau rizikų ir galimų komplikacijų, palyginti su vėrimu į ausis.“

 

Auskarai liežuvio, lytinių organų, nosies srityse susiję su didesne infekcijų tikimybe. Burnoje esantis papuošalas gali neigiamai paveikti ir ilgainiui pažeisti dantenas bei dantų emalį. Retai, tačiau pasitaiko nervų pažeidimų komplikacijos, kurios lemia liežuvio skonio jutimo, motorinės funkcijos sutrikimus, lytinių organų jautrumo sumažėjimą. Jauna moteris, kuri nori vertis auskarus į spenelius, turėtų įvertinti randėjimo riziką ir potencialią įtaką žindymui, jei ateityje planuoja pastoti ir susilaukti vaiko.

 

„Dažniausiai pasireiškia infekcinės auskarų vėrimo komplikacijos. Dėl ūminės eigos jas paprastai puikiai diagnozuoja ir gydo šeimos gydytojai. Į dermatovenerologus dažniau kreipiamasi dėl auskarų įvėrimo srityse susiformavusių keloidinių randų“, – pasakoja VUL Santaros klinikų specialistė.

 

Keloidas – tai iškilaus randinio audinio formavimasis už pirminio pažeidimo ribų. Dažniau pasitaiko ausies lezgelio, krūtinės srityse. Kita vertus, gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje, pavyzdžiui, įvėrus auskarą į bambą ar nosį. Keloidai gali niežėti, būna skausmingi, kelia diskomfortą. „Tokio tipo randų riziką didina ne tik įvėrimo vieta, bet ir genetinis polinkis, netinkama priežiūra po procedūros, – pabrėžia gydytoja. – Spekuliuojama, kad keloido susidarymą gali lemti ir auskaro vėrimo būdas, esą naudojami „šautuvai“ stipriau traumuoja audinius, todėl jais atlikti dūriai gyja ilgiau, palyginti su klasikiniu vėrimu adata.“

 

Gydytoja dermatovenerologė priduria, kad įvėrus auskarą visada susidaro randas, tačiau daugeliu atvejų lieka tvarkingai, kompaktiškai sugijusi dūrio vieta. Pastarąjį dešimtmetį auskarų vėrimą, ypač alternatyvią išvaizdą propaguojančiose subkultūrose, lydi mada plėsti skyles, formuoti vadinamuosius tunelius. „Svarbu žinoti, jog plėtikliais ištampius audinius daugiau nei kelis milimetrus, tačiau vėliau nusprendus nebenešioti tokių papuošalų ir juos išsivėrus, oda visiškai nesugrįžta į pradinę būseną. Tokiu atveju išvaizdą vizualiai pagerina tik chirurginės procedūros“, – primena pašnekovė.

 

Nevalia ignoruoti uždegimo

 

Gijimo procesas priklauso nuo auskaro įvėrimo vietos. „Komplikacijos dažniau pasireiškia sudėtingesnę audinių struktūrą turinčiose srityse (ausies kremzlėje, gleivinėse), kur didesnis audinių judrumas ir gausu įvairių bakterijų, ypač veriant auskarą į liežuvį ar lūpą, lytinius organus, – aiškina I. Gylienė. – Tipiškai infekcijų riziką didina atmestinas požiūris į priežiūrą po procedūros, kai nenaudojamos ar per anksti nutraukiamos dezinfekcinės priemonės, per greitai pakeičiami auskarai ar dirginama dūrio sritis, pavyzdžiui, gyjančios ausys dažnai dengiamos ausinėmis.“

 

Paraudimas, karštis, skausmas ir pūlingos gelsvos ar net žalsvos išskyros auskaro įvėrimo srityje – prasidėjusios infekcijos požymiai. Pasak dermatovenerologės, tokios komplikacijos gydomos intensyvia žaizdos priežiūra, kurią prieš procedūrą privalo paaiškinti kiekvienas auskarų vėrimą atliekantis specialistas, antibakteriniais preparatais, kai kada skiriama antibiotikų. Jei savarankiškai prižiūrint auskaro dūrio sritį simptomai progresuoja, vargina skausmas, atsiranda audinių tinimas, paraudimas pradeda plisti į aplinkines sritis, būtina skubiai kreiptis pagalbos į medikus.

 

Uždegiminę reakciją vėrimo srityje gali lemti alergija metalui, kuri yra lėto tipo, pasireiškia kitaip nei įprasta dilgėlinė. „Sąlyčio su metalu sritis vangiai gyja, pamažu rausta, niežti, gali atsirasti smulkių pūslelių, patinimas, skausmingumas. Nepaisant tinkamos priežiūros, dezinfekavimo, šie simptomai progresuoja ir praeina tik pašalinus auskarą. Turint tipinių nusiskundimų ir įtariant alergiją metalui, rekomenduojama kreiptis į gydytojus alergologus ir atlikti odos lopo testus“, – pabrėžia specialistė.

 

Atsarga gėdos nedaro

 

Norint užbėgti sveikatos problemoms už akių ir džiaugtis ilgalaikiu rezultatu, svarbu tinkamai pasiruošti procedūrai ir vengti spontaniškų sprendimų.

 

„Pirmiausia patarčiau nebandyti vertis auskarų savarankiškai namuose ar kitomis tam nepritaikytomis sąlygomis neturint patirties, specialios įrangos ir negebant užtikrinti sterilumo. Tai didžiausią infekcijų ir kitų komplikacijų riziką keliantys veiksniai. Prieš pasirenkant specialistą pasidomėti, ar įstaiga veria aukštos kokybės, saugius, chirurginio / medicininio plieno ar titano auskarus, ar naudojama vienkartinė ir pagal poreikį sterilizuojama kita įranga. Puiku, jei žmonės atlieka namų darbus ir pasidomi specialisto darbine patirtimi bei kitų klientų atsiliepimais“, – esminius dalykus vardija I. Gylienė.

 

Ne mažiau svarbu tinkamai rūpintis žaizdele. Dermatovenerologė primena, kad procedūrą atliekantis specialistas visuomet privalo informuoti apie įverto auskaro priežiūrą. Dezinfekuoti tinka įvairūs antiseptiniai odos žaizdų priežiūros tirpalai, kurių galima įsigyti vaistinėje. Jie arba sterilus fiziologinis skystis naudojamas dūrio vietai valyti bent du kartus per dieną.

 

„Iki visiško sugijimo žaizdos nereikėtų liesti papildomai. Svarbu vengti dirginimo persirengiant, šukuojantis, naudojantis ausinėmis. Patariama saugoti nuo sąlyčio su cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, šampūnu, dekoratyvine kosmetika, – atskleidžia pašnekovė. – Iki sugijimo rekomenduojama nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose, baseinuose, voniose. Tiesioginė saulės spinduliuotė didina gyjančio dūrio srities hiperpigmentacijos riziką. Ultravioletiniai spinduliai mažina vietinį odos imunitetą, todėl didėja infekcijos rizika, lėtėja gijimas.“

 

Pirmą kartą įvertą auskarą patartina išimti tik jam visiškai sugijus. Gijimo trukmė yra individuali ir priklauso ne tik nuo asmens odos regeneracinių savybių, bet ir nuo dūrio srities, atlikimo technikos. „Sparčiausiai gyja dūriai ant ausies lezgelio, liežuvio, antakio, lūpų. Paprastai žaizdelė užsitraukia per 1–2 mėn. Lėčiausiai gyja dūriai ausies ir nosies kremzlių, bambos, spenelių srityse. Neretai gijimas gali tęstis iki pusmečio ar net metų“, – gydytoja pataria apsišarvuoti kantrybe.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė