Kuklus kino aristokratas

Holivudo talentas Michaelas Caine‘as, kalbėdamas apie savo vaikystę, nestokoja karčių prisiminimų. Šeima grimzdo į skurdą, o tėvas lengva ranka pralošdavo pinigus. Nepaisydamas karčios praeities visą laiką ėjo pirmyn ir tapo viena daugiausiai uždirbančių kino žvaigždžių. Aktorius dukart tapo „Oskaro“ laureatu, o sulaukęs 90-ies vis dar gali pasigirti naujais vaidmenimis.

Šeimos skurdas

Michaelas Caine‘as (Maurice‘as Josephas Micklewhite‘as gimė 1933 m. kovo 14-ąją Londono Rotherhithe rajone, virėjos Ellen Frances Marie ir žuvies turgaus prekybininko Moriso Džozefo šeimoje. Augo su jaunėliu broliu Stenliu, kuris vėliau irgi tapo aktoriumi, nuolat kentė skurdą ir nepriteklių. Po motinos mirties Michaelas ir Stenlis sužinojo turį vyresnįjį brolį Davidą. Jis sirgo sunkia epilepsija ir visą gyvenimą praleido Cane Hill psichiatrijos ligoninėje. Nors mama nuolat lankė pirmagimį ligoninėje, net sutuoktinis nežinojo apie jo egzistavimą. Davidas mirė 1992 m. Po karo Michaelo tėvas buvo demobilizuotas, o šeima apgyvendinta Elephant and Castle rajone, surenkamame name. Vėliau vyras autobiografijoje rašė: „Surenkamieji pastatai buvo daugelio šeimų laikini namai, kol rekonstruotas Londonas, bet mes ten gyvenome aštuoniolika metų. Vėliau gautas butas su lauko tualetu atrodė kaip didžiausia prabanga.“ Michaelas nuo mažens svajojo būti aktoriumi ir nuo 10 metų pradėjo vaidinti mokyklos spektakliuose. 1944 m. išlaikė egzaminą ir laimėjo stipendiją Hackney Downs mokykloje. Po metų perėjo į Wilsono mokyklą Kambervelyje. Trumpai dirbo pasiuntiniu kino kompanijoje. Pagrindinis jo tikslas buvo užsidirbti daug pinigų ir nusipirkti namą, tad nebuvo išrankus rinkdamasis vaidmenis. Tiesa, nereikšmingų vaidmenų jo karjeroje pasitaikė mažai, netrukus prasidėjo ilgas ir sėkmingas gyvenimo laikotarpis. Augant šlovei, aktorius niekada nesidrovėjo prisipažinti, kad užaugo darbininkų namuose į pietus nuo Temzės. Pasakodamas apie šeimą pabrėždavo, kad nors ir neturtingi, tačiau jo tėvai buvo socialinio sluoksnio įkaitai. „Kai žiūrite į darbininkus, manote, kad jie neišsilavinę ir visi vienodi. Bet taip nėra. Jie turi charakterį ir yra tokie pat individualūs, kaip ir bet kas kitas. Visada pagalvodavau, kas būtų, jei mano tėvas būtų gimęs kitomis aplinkybėmis“, – žurnalistams ne kartą pasakojo aktorius.

Sceninio vardo istorija

Baigęs mokyklą 16-metis pasirinko tarnauti Karališkajame Anglijos pulke. Aktyviai tarnavo Vokietijoje ir Korėjoje, netgi kelis kartus susidūrė su mirtimi įvykiuose, kurie suformavo jo charakterį visam likusiam gyvenimui. Grįžęs namo pradėjo dirbti pramogų industrijoje, kur susipažino su pirmąja žmona aktore Patricia Haines. Vyras jau buvo spėjęs įkūnyti nemažai personažų ir gerbėjams pažįstamas kaip Michaelas White‘as, tačiau 1954 m. atsidūrė keblioje padėtyje. Persikėlęs gyventi į Londoną ir sumanęs ieškoti geresnių vaidmenų buvo priverstas pakeisti sceninį vardą, nes sužinojo apie atlikėją Michaelą White‘ą. Pasakojama, kad ėjo pro kino teatrą ir staiga pamatė rodomą filmą „The Caine Mutiny“ (Kaino maištas). Tai buvo ženklas ir sykiu puiki idėja pakeisti pavardę. 1964 m. gavo pirmąjį pagrindinį vaidmenį – filme „Zulu“ įkūnijo kolonijinį karininką. „Režisierius Cy Endfieldas buvo amerikietis. Britų režisierius man, proletarui, niekada nebūtų skyręs leitenanto vaidmens“, – kartą sakė aktorius vokiečių savaitraščiui „Die Zeit“.

Ilgai lauktas įvertinimas

Aktorius pelnė pirmąją „Oskaro“ nominaciją už vaidmenį filme „Alfie“. Kino juostos herojus – narcizas su britams būdingu ryškiu kokni akcentu. Tuo metu toks vyro vaizdavimas Didžiosios Britanijos konservatyvioje visuomenėje buvo daugiau nei neįprastas. Asmeniniame gyvenime aktorius niekada neatsikratė kokni akcento, nors daugumoje savo filmų kalba gryna Oksfordo anglų kalba. 1987 m. M. Caine‘as pagaliau laimėjo „Oskarą“ kaip geriausias aktorius Woody Alleno filme „Hanna ir jos seserys“. Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su režisieriumi W. Allenu, kurį vėliau įdukra Dylan Farrow apkaltino seksualine prievarta, aktorius 2018 m. interviu „The Guardian“ sakė: „Negaliu su tuo susitaikyti, nes mylėjau Woody, džiaugėmės nuostabiu laiku kartu. Net supažindinau jį su Mia Farrow. Nesigailiu, kad su juo dirbau, bet daugiau nedirbsiu.“ Antrasis „Oskaras“ pelnytas 2000 m. už daktaro Wilburo Larcho įkūnijimą Johno Irvingo „Sidro namų taisyklės“ ekranizacijoje. 2003 m. aktorius, kuriam tuomet buvo beveik 70 metų, dar kartą nominuotas „Oskarui“ už vaidmenį filme „Tykusis amerikietis“ pagal to paties pavadinimo Grahamo Greene‘o romaną. Iki šiol aktorius laikomas Didžiosios Britanijos kultūros ikona.

Kuklus šeimos vyras

Išskirtiniu Pietų Londono akcentu kalbanti žvaigždė užima 20 vietą daugiausiai uždirbančių kino žvaigždžių sąraše. Vyro aktoriniai sugebėjimai neprilygstami, tačiau drąsa scenoje nesusijusi su realiu gyvenimu. Mirtina liga privertė jį bijoti mirties. Anksčiau aktorius prisipažino gyvenęs destruktyviai. Interviu „The Sun“ sakė kasdien išgerdavęs butelį degtinės ir surūkydavęs kelis pakelius cigarečių: „Nebuvau nelaimingas, bet jaučiau daug streso.“ Paguodą vyrui suteikė žmona Shakira, su kuria susituokė 1973-iaisiais. „Be jos jau seniai būčiau miręs. Tikriausiai mirtinai prasigėręs“, – žurnalistams sakė vyras. Aktorius bijojo mirti nuo vėžio ir žmonos dėka ryžosi keisti ydingą gyvenimo būdą. Neslepia, kad viena didžiausių paskatų stengtis būti geresne savo paties versija – anūkai. „Numečiau 15 kg vien todėl, kad noriu kuo ilgiau matyti savo anūkus“, – kartą sakė aktorius. Iki šiol kino žvaigždė negali atsispirti silpnybei – sumuštiniui su lašiniais.

Žvaigždė ne kartą sakė: „Kai nutrūks darbo pasiūlymai, pasakysiu, kad išeinu į pensiją. Kino verslas turės manęs atsisakyti, o ne atvirkščiai.“ Taip pat domisi mėgėjų teatru, nekilnojamuoju turtu, kolekcionuoja meno kūrinius ir turi tvirtas politines pažiūras: „Balsavau už „Brexit“. Geriau būsiu vargšas šeimininkas nei turtingas tarnas.“ 2016 m. liepą, siekdamas supaprastinti saugumo patikras oro uostuose, oficialiai pakeitė savo vardą į seną sceninį pseudonimą. Aktorius pareiškė, kad apsaugininkai dažnai jį atpažindavo, bet nežinodavo tikrojo vardo. Tad daug laiko atimdavo aiškinimasis, kad Maurice‘as Josephas Micklewhite‘as yra tas pats asmuo. „Apsaugos darbuotojas sakydavo: „Labas, Michaelai Caine‘ai“ ir staiga aš jam duodavau pasą su kitu vardu. Galėdavau stovėti valandą ir aiškinti situaciją, todėl pakeičiau vardą“, – pasakojo aktorius.

Autorius Monika Budnikienė