Ne veltui sakoma, kad pagimdyti vaiką – juokų darbas, palyginti su iššūkiais, kurie vėliau laukia kūdikių ir tėvų. Daugelį mažylių išbandymai užgriūva nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų.

 

kūdikis ir mama

„Mano vaikui nuo gimimo sunkėsi pūliai iš akyčių. Nesupratau nuo ko… Atnešė jį tik gimusį iš naujagimių skyriaus su „sugadintom“ akytėm… Kuo tik nevaliau, masažus dariau. Niekas nepadėjo… Rytais viena akis būdavo net užsiklijavusi. Siaubas…“

 

„Mano mergytei du mėnesiai. Tik gimusiai pradėjo pūliuoti akytės. Atrodo, išgydau, bet vis kartojasi… Lankėmės pas akių gydytoją, bet taip tiksliai nieko ir nepasakė…“

 

„Ir mes nuo pat gimimo turėjome bėdų dėl pūliuojančių akyčių. Mums sakė palaukti, nes iki 3 metų viskas savaime išsispręs. Patarė kasdien plauti distiliuotu vandenuku, o jei pablogėja, įlašinti antibiotikų. Taip ir valiau. Iki vienerių metų atsidarė vienos akytės ašarų kanalas. Kol atsidarė ir kitos, reikėjo palaukti dar metus. Dabar niekada nebepūliuoja, bet iki tol vargom, vis reikėdavo iš paskos vaikščioti ir valyti.“

 

????????????????????????????????????????????????????????????????

„Mano antrajam sūnui nuo gimimo pūliavo akytės. Nepadėjo nei akių lašai, nei plovimas ramunėlių nuoviru, nei masažiukai. Vienoje akytėje jau buvo atsiradęs uždegimas. Kai vaikui sukako pusantro mėnesio, okulistė pasakė, kad nėra jokios vilties, jog viskas susitvarkys, ir pasiūlė ilgai nelaukus zonduoti. Pati procedūra truko gal 5–7 minutes. Prieš tai vaikui įlašino nuskausminamųjų lašų. Mums pasiūlė išeiti, kad širdies neskaudėtų matant. Nieko negirdėjome. Po procedūros vaikas buvo ramus, tik visas išprakaitavęs. Matyt, labai priešinosi. Po to savaitę reikėjo lašinti lašus. Mamos, nereikia bijoti zondavimo (nors ir pati bijojau). Tai nėra taip baisu, kaip atrodo. Jei vaikutis mažas, jis akimirksniu viską užmiršta. Džiaugiuosi, kad mes ilgai nelaukėme vildamiesi, jog viskas susitvarkys savaime…“

 

Tokios ir panašios diskusijos metų metus nepraranda aktualumo mamų pokalbiuose internete ir visur, kur susirinkę neseniai mažylio susilaukę tėvai dalijasi rūpesčiais. Mat viena dažniausių kūdikių bėdų – regis, be jokios priežasties ašarojančios ir pūliuojančios akys.

 

Tai kas vis dėlto nutinka dažno naujagimio akims? Ašarojimo ir pūliavimo priežastys yra aiškios ir žinomos kiekvienam akių ligų gydytojui.

 

Ašaros neleidžia akims išdžiūti ir saugo jas nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Jos gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą (arčiau nosies). Viršutiniame ir apatiniame vokuose atsiveria ašarų latakai: po vieną kiekviename voke. Per juos ašaros patenka į nosies ašarų kanalą, o juo – į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta. Nėštumo metu nosies ašarų kanale yra želatininis kamštis arba jungiamojo audinio plėvelės. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas – ašarų maišelio uždegimas.

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė Dalia Krivaitienė sako, kad naujagimių ašarų kanalo savaiminis neatsidarymas ir jo sukeltos problemos – tai tarpinė būklė tarp ašarų sistemos vystymosi sutrikimo ir įgimtos patologijos.

 

Pasak medikės, sutrikimas dėl neatsivėrusio ašarų kanalo paprastai pasireiškia pirmąjį mėnesį po gimimo. Pradeda ašaroti abi akys ar tik viena, atsiranda pūlingų išskyrų, gali patinti vokai, parausti odelė aplink akis. Antibiotikų lašai nepadeda arba padeda tik trumpam – sutrikimo kamuojamų kūdikių akys vėl pradeda ašaroti ir pūliuoti.

 

Daktarė D. Krivaitienė sako, kad daugumai kūdikių ašarų kanalai atsidaro iš karto po gimimo arba iki trečiojo ar ketvirtojo gyvenimo mėnesio. Iki tokio amžiaus, naujausiais duomenimis, kai kuriems vaikams tebesiformuoja ašarų-nosies kanalas. Iki vienerių metų ašarų kanalai atsidaro 90 proc. kūdikių. Tad galima laukti ir tikėtis paties geriausio, bandyti daryti ašarų maišelio masažą tikintis, kad pavyks nutraukti plėvelę, esančią ašarų kanale, ar išmušti želatininį kamštį. Tačiau tai retai padeda. Masažuoti ašarų maišelį reikėtų norint pašalinti pūlius iš ašarų maišelio. Tokie masažai – gera ašarų maišelio flegmonos – pūlinio – profilaktika.

 

„Rekomenduočiau neatsidariusius ašarų kanalus zonduoti kūdikiui sulaukus 4 mėnesių arba nelaukiant tokio amžiaus ūmiu atveju, kai jau vystosi ašarų maišelio flegmona. Tada reikia gydyti nedelsiant“, – sako daktarė. Jei akių kanalas savaime neatsidaro ir nezonduojamas, mažylio akytės nuolat ašaroja, pūliuoja, dėl tokio nuolatinio dirginimo akių vokų odelė parausta. Ašarų maišelio flegmona – pati pavojingiausia komplikacija. Tad delsti bet kokiu atveju yra rizikinga. Daktarės D. Krivaitienės praktikoje yra pasitaikę, kai gydant flegmoną 3 mėnesių kūdikiui, ašarų maišelį reikėjo atverti jau atliekant pjūvį odoje ir skiriant leidžiamus antibiotikus.

 

Akių zondavimo procedūra, pasak daktarės D. Krivaitienės, yra skausminga tiek, kiek gali būti skausminga dėl audinių tempimo. Procedūra atliekama sulašinus vietinę nejautrą sukeliančių lašų. Procedūra užtrunka nuo 5 iki 15 minučių. Trukmė priklauso nuo konkretaus zonduojamo kūdikio anatomijos.

 

Nors medikei yra tekę akių zondavimo procedūrą atlikti ir kelių dienų ar savaitės sulaukusiems mažyliams, vis dėlto geriausia neatsivėrusį akių ašarų kanalą zonduoti 3–4 mėnesių kūdikiui, nes ašarų nosies kanalas jau anatomiškai susiformavęs. Ir dar viena priežastis neuždelsti – 3–4 mėn. kūdikis dar mažas, kad atsimintų pačią procedūrą, todėl jam neliks jokių nemalonių prisiminimų.