Graži lyg atvirukas, kupina senovės istorijos artefaktų, lepinanti saulėtais paplūdimiais ir šiek tiek primenanti Italiją – taip keliautojai apibūdina Kroatiją. Ši nedidelė Balkanų regiono valstybė patenka tarp 10 populiariausių turistinių krypčių Europoje ir tam yra daugybė priežasčių.

 

Pinigų reikalaiAerial,View,At,Famous,European,Travel,Destination,In,Croatia,,Dubrovnik

 

Iki 2023 m. sausio 1 d. keliaujantiems į Kroatiją rekomenduota vos atvykus užsukti į pašto skyrių ar paieškoti toliau nuo sostinės senamiesčio įsikūrusių valiutos keityklų. Mat turistinėse zonose kroatiškos kunos ir euro santykis atvykėliams nebuvo palankus. Dabar tai neaktualu, nes jau pusantrų metų Kroatija priklauso euro zonai. Ekonomistai tuomet sveikino šį Kroatijos žingsnį ir tikino, kad euro įsivedimas padės apsaugoti Kroatijos ekonomiką po Rusijos invazijos į Ukrainą visame pasaulyje siaučiant infliacijai ir smarkiai išaugus maisto bei degalų kainoms. Dauguma kroatų nerimavo, kad įvedus eurą kils kainos, o verslas suapvalins skaičius savo naudai. Net įtakingi šalies politikai postringavo, kad bendra Europos Sąjungos valiuta naudinga tik didžiosioms narėms, o ne tokioms mažoms šalims kaip Kroatija. Reikia pripažinti, kad 2023 m. pradžioje Kroatijoje iš tiesų būta nedidelio chaoso. Kainų kilimas, pasak ekonomistų, buvo nulemtas, tačiau tai laikinas reiškinys. Ne itin sąžiningai kainas apvalino patys prekybininkai. Taip pat jie pasinaudojo proga padidinti įkainius, nes lygiavosi į kaimynines valstybes. Iki 2023 m. Slovėnijoje kavos puodelis kainavo 3 Eur, o Kroatijoje – 2. Įvedus eurą bendras kainų lygis pasistiebė iki vidurkio – 2,5 ar 2,8 Eur už juodos kavos puodelį. Būta ir gerokai drastiškesnių pokyčių. Pirmąją vasarą po euro įvedimo lietuviai socialiniuose tinkluose dalinosi informacija, kad didesniuose prekybos centruose maisto produktų kainos ūgtelėjo iki Airijos lygio. Visgi ryškiausiai pakilo maitinimo įstaigų kainos. Sotūs ir kokybiški pietūs dviem asmenims arčiau miesto centro atsieina 45–60 Eur. Suskubta skelbti, kad atostogauti kitose Europos valstybėse tapo pigiau nei anksčiau itin piniginei draugiška kryptimi laikytoje Kroatijoje. Atsirado net palyginimų, bylojančių, jog išsinuomoti vilą atostogoms Graikijoje gali būti 1,5 karto pigiau nei šioje Balkanų valstybėje. Neva net Prancūzija turistams 2024 m. turėjo tapti lengviau įkandama. Visgi kainų uraganas praūžė, infliacija kitose Europos šalyse atliko savo juodą darbą ir galiausiai visi – tiek patys kroatai, tiek ir turistai susitaikė su faktu, kad nuo šiol Kroatija brangesnė. Tačiau tai ne taip ir svarbu tiems, kurie neturi savo jūros. Į Kroatiją būriais traukė, traukia ir trauks vengrai, rumunai, austrai, čekai, slovakai. Važiuos ir turistai iš Lietuvos. Mat palyginus su lietuvišku kainų lygiu, mums Kroatijos ekonominė realybė neatrodo šokiruojanti.

 

Turtinga įvairovė

 

Šioje šalyje yra tai, už ką verta mokėti. Kroatijos pakrantė driekiasi 1700 km, jai priklauso daugybė mažučių įstabaus grožio salų. Ir nors čia gyvena tik 4 mln. žmonių, nuo gegužės iki rugpjūčio šalis tarsi padidėja, nes lankoma milijonų turistų. Tiesa, šie įsigudrina nesusigrūsti vienoje vietoje ir tvarkingai išsisklaido visoje nedidelėje teritorijoje. Kroatija suskirstyta į 4 regionus. Centrinė dalis – aplink sostinę Zagrebą – ir rytinė dalis Slavonija yra mažiausiai turistų lankomos. Mat čia nėra priėjimo prie šiltos ir skaidrios Adrijos jūros. Dar vienas regionas – Istrija, dažnai vadinamas itališkąja Kroatija. Šičia iš tiesų nesunku pasijusti lyg Italijoje, mat teritorijoje driekiasi vynuogynai, ji apstatyta žaviais miesteliais. Tiesa, pakrantės uolėtos, tačiau skonio receptorius lepina patiekalai su vietiniais trumais. Jų kainos, beje, čia beveik juokingos. Tad gurmanai tiesiog negali neaplankyti šios Kroatijos dalies. Čia pat stūkso nuostabiai išsilaikęs Pulos miesto amfiteatras. Tai geriausiai išsilaikęs romėnų amfiteatras pasaulyje. Galiausiai aplink Rijeką ir aplinkines salas išsidėstęs Kvarnerio regionas vilioja tuos, kurie nori pasigėrėti nuostabia ir žmogaus mažai paliesta gamta. Būtent čia plyti garsusis Plitvicų ežerų nacionalinis parkas. Tai tikroji Kroatijos vizitinė kortelė. Nors keliautojų visada daug, visiems užtenka vietos. Dar vienas – Dalmatijos regionas – bene lankomiausias šalyje, nes čia driekiasi gražiausi Kroatijos paplūdimiai. Kokybiškiausiu laikomas Makarskos paplūdimys. Pajūrio miestai Splitas ir Dubrovnikas keliautojus stebina architektūra ir istorija, žavi UNESCO pasaulio paveldo objektais. Atokiau nuo pagrindinių turistinių zonų esama ir paslėptų perlų, kuriuos keliautojai pamažu atranda tik dabar. Pavyzdžiui, Kupos upės slėnis, Vransko ežero parkas ar išskirtinis Pago saloje esantis Marso kelias. Tai įspūdingi raudonų uolienų kanjonai be menkiausios žalumos. Ir tokių unikalių vietų šalyje daugybė. Tad net įnoringiausi keliautojai gali atrasti kažką, kas jiems iš tiesų paliks didelį įspūdį. Dėl šio įspūdžio stengiasi visas Kroatijos turizmo sektorius. Vis daugiau investuojama ne tik į didžiulius viešbučių kompleksus greta gražiausių šalies paplūdimių, tačiau ir į išskirtines pramogas. Turistai kviečiami keliauti į kalnus ir leistis net 2 km ilgio lynų trasomis. Taip pat siūlomi puikiai organizuoti plaukimai plaustais kalnų upėmis. Ištroškusiems itin ekstremalių pramogų turizmo informacijos centruose pasakojama apie galimybę nušokti nuo 56 m aukščio tilto virš jūros, leistis safario džipais ar keturračiais į kalnus.

 

Croatia,Krka,Summer,Landscape,View.,Krka,Is,A,River,In(Ne)varginanti kelionė

 

Kelionių organizatoriai atsargiai užsimena, kad yra du kardinaliai skirtingi būdai patirti Kroatiją. Pirmasis – tingios atostogos kurorte. Mėgstantys tokias renkasi Splitą – didžiausią miestą Adrijos jūros pakrantėje su įspūdingu Romos imperatoriaus Diokletiano palikimu ir kokybiškais viešbučiais. Norinčius ramesnės aplinkos vilioja Opatija. Šis miestas garsėja moderniais viešbučiais, jaukiais restoranėliais, gerai prižiūrimais parkais ir nedideliais botanikos sodais. Iš Vilniaus patogu pasiekti Splitą lėktuvu. Oro vežėjų kainos šį sezoną nesikandžioja, o kelionių organizatoriai siūlo didelį įvairių kelionių paketų pasirinkimą. Ramios atostogos Kroatijos pajūryje trunka apie savaitę, keliautojai grįžta patenkinti ir dailiai įdegę. Geriausias metas patinginiauti Kroatijoje – nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios. Visgi antrasis būdas – aktyvios atostogos vykstant automobiliu, veikiausiai nudžiugina labiau. Nors nuo Lietuvos Kroatiją skiria kiek daugiau nei 1600 km, tačiau maršrutas veda per Lenkiją, Čekiją, Austriją. Šiose šalyse verta sustoti, pailsėti ir pasidairyti. Dažniausiai įvardijami miestai tarpinei nakvynei yra Mikulovas, Brno, Viena. Beje, pačioje Kroatijoje keliauti automobiliu populiaru ir patogu. Ypač tai mėgsta jauni keliautojai. Mat laisvė, kurią suteikia nuosavas transportas, leidžia mėgautis visais Kroatijos privalumais ir vienoje kelionėje pamatyti daugybę skirtingų vietų. Tad Kroatija iš tiesų – judrių turistų rojus su aukštos kokybės greitkeliais, sodrios žalumos miškais, uolėtais skardžiais ir žavingomis kalnų panoramomis. Kroatijoje mokama už tam tikrus kelius pagal nuvažiuotą atstumą. Į kelionę automobiliu rekomenduojama leistis nuo rugsėjo vidurio iki spalio. Mat tuomet šiame regione vyrauja saulėti, tačiau ne tokie karšti orai. Naktys vis dar šiltos, o jūros vanduo ne per šaltas išsimaudyti. Keliautojų būna ne tiek daug, tad kainos viešbučiuose mažesnės nei vasarą. Visgi svarbu prisiminti, kad Kroatija tik žvelgiant į žemėlapį atrodo nedidelė. Juk pagal plotą ji net šiek tiek mažesnė už Lietuvą, bet ilga. Tad iš šiauriausio šalies taško pasiekti Dubrovniką galima tik įveikus 700 km. Dėl tokios specifinės geografijos keliaujantiems automobiliu nederėtų rinktis trumpesnių nei 10–14 d. atostogų ir, žinoma, nesistengti aplankyti visko vienu kartu. Verta rinktis vieną ar du gretimus Kroatijos regionus, pavyzdžiui, Istriją ir Dalmatiją. Pasimėgauti jūra, gamta, šviežiomis jūrų gėrybėmis. Jeigu norisi pamatyti kuo daugiau lankytinų objektų, verta nuvykti į pietinę Kroatijos dalį prie jūros ir kasdien rinktis dienos išvykas.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė