Krevetės – naudingos, jei vartojamos saikingai

Pasaulyje kasmet sugaunama apie 4,6 mln. tonų krevečių. Šių vėžiagyvių išskirtinis skonis ir struktūra praturtina įvairių šalių nacionalines virtuves. Nors krevetės itin mėgstamos, bet ar tikrai palankios sveikatai?

Aptinkamos kone visuose vandenyse

Visame pasaulyje – nuo atogrąžų iki Pietų vandenyno, aptinkama daugiau nei 2000 skirtingų krevečių rūšių. Visgi Europoje vienos žinomiausių yra baltakojės, tigrinės, rausvosios, šiaurinės dryžakojės ar karališkosios. Jų dydis priklauso nuo rūšies. Mažosios siekia vos 1 cm ilgį, o tigrinės gali būti ir 30 cm. Krevetes populiaru skirstyti į 7 dydžius pagal tai, kiek jų telpa viename kilograme: 20–25 krevetės 1 kg – milžiniškos, 25–30 vnt. – didžiulės, 30–40 vnt. – labai didelės, 40–60 – vnt. didelės, 60–70 vnt. – vidutinės, 70–90 vnt. – mažos, apie 200 vnt. – labai mažos. Šie vėžiagyviai yra svarbus daugelio krabų, žuvų, jūros ežių, banginių, delfinų ir jūros paukščių maisto šaltinis. Be to, daugelis krevečių vadinamos valytojomis, nes padeda nuo žuvų pašalinti išorinius parazitus, bakterijas, negyvus odoje esančius audinius. Daugiausia krevečių pagaunama pramoniniais tinklais. Vienos gaudomos pakrantėse, kitos giliavandenėse jūrose, apie tai dažnai nurodoma etiketėse. Pakrantėse šios jūrų gėrybės gaudomos valtimis ir iškart siunčiamos į apdirbimui. Šviežiai pagautų galiojimo laikas labai trumpas. Todėl dažniausiai vartotojus pasiekia krevetės, sugautos giliavandenėse jūrose žvejybinių tralerių. Šiuo atveju krevetės verdamos tiesiai laive, tada užšaldomos ir taip jau gali būti saugiai gabenamos į bet kurią pasaulio vietą.

Kaip išsirinkti kokybiškas krevetes?

Yra šiltakraujų (iš šiltų jūrų) ir šaltakraujų (iš šaltų vandenų) krevečių. Šaltakraujės į prekybos vietas atgabenamos iš Danijos, Kanados, Norvegijos, jos mažesnės ir pigesnės. Šiltakraujės dažniausiai gaudomos Pietų Azijoje, Vietname, Indonezijoje, Kinijoje, Tailande, Brazilijoje, Nikaragvoje bei Ekvadore. Šios yra didelės (karališkosios, tigrinės) ir, be abejo, daug brangesnės. Renkantis šaldytas krevetes svarbu įsitikinti, kad pakuotėje nėra daug ledo ir sniego, neturėtų būti sušalusios į vieną ledo gabalą. Didelis ledo kiekis rodo pakartotinį daugkartinį užšaldymą. Būtina atkreipti dėmesį į kiautą: aukštos kokybės šviežių krevečių kiautai turi būti be dėmių ar pažeidimų. Verta prisiminti, kad kuo labiau suriesta krevetės uodega, tuo ji šviežesnė. Tiesi uodega rodo, kad nuo to laiko, kai buvo sugauta iki terminio apdorojimo praėjo daugiau nei 5 val. Tai nebūtinai reiškia prastą kokybę, tačiau įsigyjant dviejų rūšių – Atlanto ir karališkąsias krevetes, geriau nepirkti su tiesiomis uodegėlėmis. Jų skonio savybės gali būti ne tokios geros. Jei krevečių mėsa gelsva, o kiauto spalva netolygi, ant jo ir kojelių yra juodų dėmių, tai gali reikšti, kad yra senos arba sirgo kokia nors liga, todėl jų valgyti nerekomenduojama. Krevetes juodomis galvomis derėtų išmesti iš karto – šios pažeistos ligų ar parazitų. Jei galva žalia, viskas su krevete gerai, ji tiesiog maitinosi ypatingos rūšies planktonu. Jeigu pakuotėje yra krevečių rudomis galvomis, tai vežiagyvis su ikrais, o tokių mėsa labai naudinga.

Mėgstamos visame pasaulyje

Ypač krevetes rudomis galvomis vertino senovės Egipte. Manoma, kad tik tokias ir valgydavo faraonai. Šioje civilizacijoje jos net turėjo atskirą hieroglifą. Kiek vėlesniais laikais Romos imperijoje gyvenę žmonės jas laikė delikatesu ir mėgdavo skanauti po valgio, o viduramžiais krevetes atrado Europos didikai ir bajorai. Laikytos prabangos preke, nes įsigyti galėjo toli gražu ne visi. Progresuojant industrializacijos procesams, dėl atsiradusios šaldymo technologijos krevetės tapo labiau prieinamos įvairiems gyventojų sluoksniams. Didžiule inovacija tapo krevetės skardinėje – taip jos galėjo būti transportuojamos į įvairiausias šalis. Labiausiai krevetės išpopuliarėjo XX a. ir tai lėmė naujai atrasti žvejybos metodai ir žuvų ūkių kūrimasis, tad krevetės tapo prieinamos visiems. Dabar krevetės – visame pasaulyje itin mėgstamos jūrų gėrybės. Pietų Amerikoje, pavyzdžiui, Meksikoje ar Peru, krevetės dažnai naudojamos gaminant įvairias tradicines aštrias sriubas, troškinius. Kinijoje paprasčiausiai kepamos aukštoje temperatūroje iki tampa traškios ir patiekiamos su ryžiais, makaronais ar įvairiai paruoštomis daržovėmis. Ispanijoje mėgstama apkepti alyvuogių aliejuje ir pagardinti citrinos sultimis, aitriosiomis paprikomis ir smulkintu česnaku, o australai pamėgę vadinamuosius krevečių kokteilius, kai jos patiekiamos stiklinėje su specialiu padažu. Krevetės – nesudėtingai ir greitai paruošiamas ingredientas. Joms iškepti reikia vos kelių minučių. Tiesa, kepimo laikas priklauso nuo dydžio: mažas ir vidutines kepti reikėtų 3–4, didesnes – 5–8 min. Ar krevetės paruoštos, nesunku pastebėti: kai įgauna rausvą spalvą, valgyti tampa saugu.

Naudinga žinoti

• Šaldytas, bet nevirtas krevetes su lukštais pirmiausia reikia lėtai atšildyti: palaikyti apatinėje šaldytuvo lentynoje, nupilti vandenį ir atšildyti kambario temperatūroje. Virti tokias rekomenduoja panardinant į verdantį sūdytą vandenį ir kaitinant 5–10 min. nuo pakartotinio vandens užvirimo. Išvirusios, kai tampa oranžinės ir iškyla į paviršių.

• Atšildytas galima gaminti ir garuose. Tokiu būdu jų mėsa tampa švelnesnė, išlaiko daugiau maistinių medžiagų, be to, ir gaminimas garų puode užtrunka vos 4–5 min.

• Virtas šaldytas negliaudytas krevetes derėtų palaikyti verdančiame vandenyje 1–5 min. Tuomet galima papildomai kelias minutes kaitinti lydytame svieste su česnaku ir prieskoniais.

• Virtos, gliaudytos ir tuomet užšaldytos krevetės yra paruoštos vartoti. Reikia tik atitirpinti ir perplauti virintu vandeniu. Gliaudytas galima apkepti. Tereikia 3–4 min. Taip pat puikiai tinka kepti orkaitėje ar ant grotelių.

• Apdorojant dideles krevetes svarbu nepamiršti pašalinti tamsios žarnos. Tai atliekama įpjovus per visą nugarėlę ir užkabinus juodą juostelę peilio galiuku.

• Iš krevečių galvų ir kiautų gaminamas sodraus skonio ir kvapo sultinys, kurį galima panaudoti sriuboms bei padažams.

Nauda ir pavojai sveikatai

Daug baltymų bei naudingų medžiagų ir mažai kalorijų. Viename puodelyje krevečių yra net 24 g baltymų ir itin mažai kalorijų, t. y. 100 g krevečių – kiek mažiau nei 100 kcal. Be to, krevetėse yra sveikųjų omega 3 riebalų rūgščių. Jos yra puikus fosforo ir vitamino B₁₂ šaltinis. Taip pat yra šiek tiek kalcio, geležies, magnio, kalio, cinko ir seleno.

Antioksidantų šaltinis. Krevetėse aptinkama 4 rūšių antioksidantų. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad antioksidantai saugo ląsteles nuo pažeidimų, padeda išvengti raukšlių ar mažina saulės daromą žalą. Taip pat krevetėse esantis selenas galimai apsaugo ląsteles nuo vėžinių pakitimų.

Krevetes, kaip ir kitas jūrų gėrybės, vartoti saikingai. Dauguma jūrų gėrybių, nepaisant mažo riebalų kiekio, gausios cholesterolio. 100 g krevečių yra daugiau nei pusė paros cholesterolio normos, leidžiamos gauti su maistu. Todėl žmonės, kuriuos vargina padidėjęs cholesterolis, krevečių turėtų vengti. Kitiems jūrų gėrybes ir žuvį verta įtraukti į valgiaraštį bent 2 kartus per savaitę.

Kartais sukelia alerginių reakcijų. Šių delikatesų negali skanauti žmonės, kuriems pasireiškia alerginių reakcijų: pasunkėja kvėpavimas, atsiranda odos bėrimų, virškinimo sistemos sutrikimų ar vėmimas. Be to, per didelis jūrų gėrybių kiekis gali sukelti baltymų šoką, jeigu šių gėrybių asmuo nėra skanavęs anksčiau ar tiesiog suvalgė per didelį jų kiekį.

Aptinkama nepageidaujamų priedų. Krevetės auginamos specialiose fermose Azijoje ir Lotynų Amerikoje, o iš ten patenka į kitas šalis. Paprastai tik ištrauktos iš vandens greitai pajuoduoja, nes jose esanti aminorūgštis tirozinas reaguoja su deguonimi ir virsta tamsiu pigmentu melaninu. Siekiant išsaugoti krevetes kokybiškas, iš karto po sugavimo jos kelioms minutėms merkiamos į konservuojančią medžiagą, pavyzdžiui, natrio bisulfito (E 222) tirpalą. Paskui atšaldomos ir vežamos į fabrikus, kur jas dar kartą atšaldo, apdoroja natrio bisulfitu. „La Laguna“ universiteto Ispanijoje mokslininkai nustatė, kad tokiose užšaldytose krevetėse išlieka daugiau nei 150 mg sulfitų viename kilograme. Pagal Lietuvos higienos normą, maksimalus leidžiamas sulfitų kiekis vėžiagyviuose yra 150 mg/kg. Sulfitai (sieros dioksidas ir kt.) – medžiagos, kurios sukelia alergijas, ypač jautresniems žmonėms.

Maistinė vertė                            100 g

Baltymai                                      24 g

Angliavandeniai                          0,2 g

Riebalai                                       0,3 g

Natris                                           111 mg

Kalis                                             259 mg

Geležis                                         0,5 mg

Magnis                                         39 mg

Kalcis                                           70 mg

Vitaminas B₁₂                              5 μg

Cinkas                                          2 mg

Varis                                             0,4 mg

100 g                                            99 kcal

Brokolių ir krevečių sriuba

4 porcijos

100 ml 348 kcal

Ruošti 20 min.

• 400 g brokolių
• Svogūnas
• 2 skiltelės česnako
• Šaukštas alyvuogių aliejaus kepti
• Pusė šaukštelio malto kumino
• Šaukštas žaliojo kario pastos
• 100 g špinatų
• 400 g kokosų pieno
• 1 l daržovių sultinio
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį.
• Šaukštas sviesto
• 200 g virtų gliaudytų krevečių
• 4 riekės skrudintos baltos duonos

GAMINIMAS. Brokolius išskaidyti smulkiais žiedynais, svogūną ir česnaką supjaustyti griežinėliais. Viską kepinti, kol svogūnas taps skaidrus. Pagardinti kuminu, kario pasta, sudėti špinatus. Gerai išmaišyti ir kaitinti dar apie 2 min. Atidėti kelis brokolių žiedynus. Perdėti daržoves į puodą, supilti kokosų pieną, sultinį, pagardinti druska, pipirais ir užvirinti. Virti apie 6 min. Sutrinti elektriniu trintuvu ir leisti pastovėti apie 5 min. Krevetes apkepinti svieste, pasūdyti. Sriubą išpilstyti į dubenėlius, sudėti krevetes, papuošti brokoliais. Patiekti su skrudinta duona.

Cukinijų juostelės su krevetėmis

4 porcijos

100 g 111 kcal

Ruošti 15 min.

• 3 vidutinio dydžio cukinijos
• 400 g gliaudytų krevečių
• 4 skiltelės česnako
• 2 šaukštai sviesto kepti
• 60 ml vištienos sultinio
• 2 šaukštai šviežiai spaustų citrinos sulčių
• Šaukštas alyvuogių aliejaus
• Šaukštelis tarkuotos citrinos žievelės
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Cukinijas supjaustyti plonomis siauromis juostelėmis. Keptuvėje išlydyti sviestą ir kepinti krevetes apie 2 min. Suberti smulkintą česnaką ir kaitinti maišant dar apie minutę. Išimti krevetes ir atidėti. Į keptuvę supilti sultinį ir citrinos sultis. Maišant kaitinti apie 2 min., kol sutirštės. Sudėti cukinijų juosteles ir troškinti apie 4 min. nuolat maišant. Pagardinti prieskoniais, sudėti krevetes, citrinos žievelę ir apšlaksčius aliejumi gerai išmaišyti.

Autorius Eglė Stratkauskaitė