Atsisveikinimas su artimuoju – vienas jautriausių gyvenimo momentų. Tai savaime sunkus išgyvenimas, todėl norisi, kad bent jau pats procesas būtų kuo paprastesnis, sklandesnis, orus ir pagarbus. Būtent todėl pastaruoju metu vis dažniau tradicinį laidojimo būdą keičia kremavimas – šiuolaikiška, tuo pačiu itin pagarbi alternatyva. Apie tai kalbamės su laidojimo namų „Rekviem“ komercijos direktore Jorūne Jurkevičiene. 

 

KrematoriumasKremavimas – jau nebe naujiena. Kaip šiandien jį vertina lietuviai?Kaip dažnai jis pasirenkamas?  

   

Kiekvienais metais pastebime, kad kremavimopopuliarumas auga. Lietuviai vis palankiau vertinašį laidojimo būdą. Pavyzdžiui, net 70–80 % mūsų laidojimo namų „Rekviem“ klientų renkasi kremaciją. 

 

Kokių privalumų, lyginant su tradiciniu laidojimu būdu, turi kremavimas?  

 

Vis dažniau susiduriama su vietos trūkumu kapavietėse. Kremavimas padeda spręsti šią problemą – urnai reikia gerokai mažiau vietos nei karstui. Be to, urną galima talpinti kolumbariume, o tai itin patogu tiems, kurie negali dažnai lankytis kapavietėjear rūpintis jos priežiūra.Tokia galimybė ypačsvarbi žmonėms, gyvenantiems užsienyje. Dar vienas svarbus privalumas – lankstesnis atsisveikinimo laikas. Su kremuotais palaikais galima atsisveikinti vėliau, kai visi artimieji jau bus grįžę iš skirtingų pasaulio kampelių. Kai nespaudžia laikas, atsisveikinimą galima labiau apgalvoti, suasmeninti ir padaryti jį iš tiesų prasmingu. 

 

Nors kremavimas jau tapęs įprastu laidojimo būdu, vis darišlieka nemažai mitų, baimių. Su kokiais dažniausiai tenka susidurti?  

 

Vienadažniausių baimių – galimybė, kad kremuoti palaikaigali būti sumaišyti.Tai – vis dar gajus mitas, keliantis nerimą kai kuriems žmonėms. Norime nuraminti savo klientus: laidojimo namai „Rekviem“ bendradarbiauja tik su patikimais krematoriumais, kuriuose naudojama moderni įranga. Ji užtikrina, kad kiekvieno žmogaus palaikai yra kremuojami atskirai, laikantis visų saugumo ir pagarbos reikalavimų. Sumaišymo galimybės tiesiog nėra. Taip pat, žmonės galvoja kremavimas yra brangesnis laidojimo būdas, tačiau praktika rodo kad yra priešingai. Galima pasiskaičiuoti ir sužinoti tikslią laidojimo kainą.   

 

Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja, kokį laidojimo būdą rinktis?  

 

Visadapirmiausia patariame atsižvelgti į tai, ko būtų norėjęs pats velionis. Galbūt jisbuvo užsiminęs, koks laidojimo būdas jam atrodė artimiausias ar priimtiniausias?Tai – svarbiausias kriterijus renkantis laidojimo būdą.  

 

Ar galima dalyvauti kremavimo procese?  

 

Lietuvos krematoriume Kėdainiuose yra galimybėdalyvauti karsto įkėlimo momente. Ar to reikia, kiekvienas turi nuspręsti pats,atsižvelgdamas į savo jausmus ir poreikius. Kai kuriems žmonėms palydėjimas iki paskutinio žingsnio padeda lengviau atsisveikinti, o kiti jaučiasi geriau, kai šio etapo nemato. 

 

Kaip manote, ar ateityje kremavimas taps pagrindine laidojimo forma Lietuvoje?  

 

Manau, kad taip. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kremavimas jau dabar yra pats dažniausias laidojimo būdas, ir ši tendencija tik augs, atsižvelgiant į gyventojų požiūrio kaitą, patogumą bei vietos kapinėse trūkumą. 

 

Įdomu 

 
  • Kremavimas – senovinis paprotys. Jo pėdsakų randama dar neolito laikotarpyje, maždaug prieš 9 tūkstančius metų. 
  • Katalikų Bažnyčia ilgą laiką kremavimą laikė netinkamu, tačiau nuo 1963 metų leidžia jį atlikti, jei tai nesiekiama paneigti prisikėlimo tikėjimo. 
  • Vikingai dažnai degindavo mirusiuosius kartu su jų laivais. Tai buvo ne tik laidojimo, bet ir dvasinio iškeliavimo į kitą pasaulį ritualas. 
  • Pasaulyje kremavimų skaičius sparčiai auga. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, kremuojama net per 99 % mirusiųjų. 
  • Europoje kremavimo populiarumas taip pat sparčiai didėja: Vokietijoje kremuojama apie 75 %, Švedijoje – net apie 85 % žmonių. 
  • Lietuvoje kremavimas taip pat tampa vis populiaresnis. Naujausiais duomenimis, mūsų šalyje kremuojama 30–35 % mirusiųjų, o Vilniuje – net apie 60 %. 
  • Pirmasis krematoriumas Lietuvoje pradėjo veikti 2011 metais Kėdainiuose. Iki tol kremuoti reikėdavo vykti į Latviją arba Lenkiją. 
  • Kremavimo pelenų kiekis priklauso nuo kūno svorio ir kaulų struktūros – jis gali siekti 2,5–3,5 kg. 
  • Egzistuoja net kremavimo turizmas: kai kurie žmonės renkasi kremavimą užsienyje, kur paslaugos yra pigesnės arba dėl dvasinių priežasčių. 

 

Autorė Jūratė Survilė