Normalaus kraujospūdžio palaikymas – itin svarbi organizmo funkcija, o padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis tampa nemenku gyvenimo trikdžiu. Trečdalis Lietuvos gyventojų skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu. Tai viena pagrindinių širdies ligų priežasčių.

 

Doctor,Using,Sphygmomanometer,With,Stethoscope,Checking,Blood,Pressure,To,A

Sveikos ribos

 

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Jis būna sistolinis, dar vadinamas viršutiniu, ir visada aukštesnis. Diastolinis, arba apatinis, visuomet žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo momentu, todėl parodo didžiausią kraujo spaudimą į kraujagyslių sieneles. Diastolinis matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja, ir parodo patį žemiausią kraujo spaudimą. Širdies ir kraujagyslių sistema labai jautri, todėl įvairūs aplinkos ir paties organizmo pokyčiai pirmiausia pasireiškia kraujo spaudimo nukrypimais nuo normos. Normaliu laikomas tuomet, kai sistolinis yra 120 mm Hg, o diastolinis – 80 mm Hg. Pavojaus nėra, jeigu neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina mažinti. Jaunesniems žmonėms ypač linkęs didėti diastolinis. Vyresniems nei 65 m. dažniau didėja sistolinis. Visgi svarbu žinoti, kad kraujospūdis nėra pastovus dydis. Tad laikini jo pakilimai – dar ne liga. Taip gali nutikti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, intensyviai fiziškai dirbant ar sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete ir vadinamas baltojo chalato hipertenzija. Nedidelių kraujospūdžio pokyčių žmogus paprastai nė nejaučia. Dažniausiai susirūpinama tada, kai dėl padidėjusio spaudimo širdies raumuo stipriai išsiplečia ir pasireiškia antriniai simptomai.

 

Kuo pavojingas aukštas kraujospūdis?

   

Kraujo spaudimas, medikų teigimu, pavojingai padidėja dėl kompleksinių priežasčių. Dažniausiai tai lemia netinkamas gyvenimo būdas – stresas, nutukimas, nejudrumas, gausus sūraus ir riebaus maisto vartojimas. Neretai kraujospūdį didina kraujagyslių aterosklerozė, kuria sergant kraujagyslių sienelės susiaurėja ir kraujas sunkiau prateka. Įtakos pirminei hipertenzijai (aukšto kraujospūdžio ligai) turi ir paveldėjimas. Kraujospūdis didėja sergant kitomis ligomis: inkstų, skydliaukės. Tačiau šios priežastys lemia vos 5 % visų kraujospūdžio padidėjimo atvejų ir tokiais atvejais liga vadinama antrine hipertenzija. Tiriant dideles gyventojų grupes nustatyta, kad net 30–35 % suaugusių 25–65 m. žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą. Dar blogiau, kad 35 % jų apie tai nežino, 35–40 % žino, bet nesigydo, 20–25 % gydosi, bet nepakankamai, o tinkamai ir efektyviai gydosi tik 5–7 %. Pirmieji padidėjusio kraujospūdžio simptomai – galvos skausmas, svaigimas, galimas pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimas. Visgi jie gana reti. Tad daugelis žmonių nesijaučia blogai. Savijauta ir bendra sveikatos būklė pakinta, kai pamažu arba staiga aukštas kraujospūdis pažeidžia galvos smegenų kraujagysles, išsivysto galvos smegenų infarktas. Jeigu pažeidžia širdies kraujagysles – miokardo infarktas, jei inkstų kraujagysles – inkstų funkcijos pablogėjimas, sutrikimas, net gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas.

 

Slapta nuovargio priežastis

 

Nors daugiausia kalbama apie aukšto kraujospūdžio sukeliamas ligas, nederėtų ignoruoti ir žemo kraujospūdžio simptomų. Hipotonija (žemas kraujospūdis) nustatoma tada, kai kraujo spaudimas neviršija 100/60 mm Hg. Nors dažniausiai ši būsena laikina ir ją gali sukelti nėštumas, amžius, kai kurios specifinės ligos ar vaistai, ilgainiui toks nukrypimas nuo normos gali sukelti rimtų organizmo pakitimų. Pagrindiniai žemo spaudimo simptomai neretai painiojami su nuovargiu. Pasireiškia silpnumas, mieguistumas. Ilgalaikės hipotonijos kamuojamų žmonių oda išblykšta, prakaituoja delnai, dažniausiai būna šalta, ypač jautriai reaguoja į aplinkos temperatūros pakitimus. Nustatyta, kad net jų kūno temperatūra gali būti iki laipsnio mažesnė už įprastinę. Žemas kraujospūdis ilgainiui sutrikdo vidaus organų aprūpinimą krauju. Smegenys, inkstai, kepenys ir plaučiai dėl kraujo bei deguonies trūkumo nebegali atlikti savo funkcijų ir pereina į taupymo režimą. Todėl žmogus jaučiasi nedarbingas, sunkiai sutelkia dėmesį, o fizinė veikla greitai išvargina. Žemas kraujospūdis paprastai negydomas vaistais. Specialistų teigimu, žemu kraujospūdžiu dažniausiai skundžiasi asmenys iki 35-erių. Rekomenduojama daugiau judėti, tinkamai maitintis ir vartoti maisto, gausaus folio rūgšties, geležies, vitaminų.

 

Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?

 

Tikrintis sveikatą būtina periodiškai ir nelaukti, kol pasireikš aiškūs simptomai. Dažniausiai pacientai, jau sergantys hipertenzija, nejaučia jokių pakitimų. Iš tikrųjų kiekvienoje namų vaistinėlėje, ypač vyresnio amžiaus žmonių, turėtų būti kraujospūdžio matuoklis. Žmogus turėtų stebėti savo sveikatos būklę net tada, kai jaučiasi gerai. Kraujo spaudimo matavimas – puikus stebėjimo būdas. Matuojant kraujo spaudimą namuose savarankiškai tai daryti 2 kartus per dieną – ryte ir vakare. Matavimus atlikti būnant ramiai, prieš tai nesimankštinus ir sunkiai fiziškai nedirbus. Nevalia rūkyti, gerti kavos ar vartoti alkoholio. Mat visa tai gali iškreipti duomenis. Kraujo spaudimą patartina matuoti ant abiejų rankų, tris kartus iš eilės, o tada išvesti šių dydžių vidurkį. Kraujospūdis matuojamas sėdint, kojas atrėmus į grindis ir tiesia nugara. Manžetės per daug nesuveržti – turi būti įmanoma pakišti pirštą. Nustačius, kad kraujo spaudimas yra aukštas, kreiptis į gydytoją, nes tai aiškus pavojaus ženklas. Juk stresinėse situacijose kraujo spaudimas pakyla dar labiau ir negydant gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Dažniau tikrintis derėtų ir patenkantiems į rizikos grupes pagal amžių: vyrams nuo 40–45 m., o moterims nuo 50-ies. Bent kartą per metus būtina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Patikros metu visada matuojamas kraujospūdis. Mat tai vienas svarbiausių organizmo būklės rodiklių.

 

Naudinga žinoti

 
  • Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvieji hipertenzijos požymiai gali atsirasti netgi jaunesniems nei 18 m. jaunuoliams. Vienas iš dešimties 20-mečių jau turi padidėjusį kraujospūdį. Sulig kiekvienu dešimtmečiu hipertenzijos atvejų daugėja.
  • Kraujospūdis gali padidėti bet kam, nepriklausomai nuo kūno svorio. Tiesa, apkūnūs žmonės turi didesnę tikimybę anksti susirgti, ypač kai vyrauja pilvinis arba obuolio tipo nutukimas.
  • Išsami tyrimų analizė, kurią atliko Didžiosios Britanijos mokslininkai, parodė, jog didesnis nei 15 mm Hg kraujospūdžio skirtumas abiejose rankose didina sunkių susirgimų riziką. Skirtumas susijęs su padidėjusia galvos smegenų insulto ir periferinių arterijų ligų tikimybe (2,5 karto). Taip pat sietinas su 60 % didesne mirties rizika ir 70 % didesne grėsme mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Toks skirtumas nustatytas 7 % visų tiriamųjų.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė