Nuolatinis skubėjimas, nebaigti darbai, miego stoka – visa tai ilgainiui pertempia nervų sistemą. Ir nors daugelis ieško greitų sprendimų vaistinėse, vis dažniau į dėmesio centrą grįžta švelnios, neinvazinės terapijos. Kranialinė elektrostimuliacija – viena jų. Ji veikia tyliai, be cheminių medžiagų, bet labai tiksliai ten, kur mums labiausiai reikia – tiesiai į smegenis.

 

Kas tai?Neuromodulation,And,Neurostimulation,-,Alteration,Of,Nerve,Activity,Through,Targeted 

 

Kranialinė stimuliacija (angl. CES – cranial electrotherapy stimulation) – tai terapijos forma, kurios metu galvos srityje per odą perduodami labai silpni, žemo dažnio elektriniai impulsai. Jie stimuliuoja nervų sistemą, siekiant sumažinti streso, nerimo ar nemigos simptomus. Skamba kaip sudėtingas gydymo metodas, tačiau viskas daug paprasčiau – šiuolaikiniai prietaisai telpa delne, yra saugūs ir pritaikyti naudoti namuose.

 

Svarbiausia – ši terapija neinvazinė ir visiškai neskausminga. Daugelis žmonių jos metu jaučia vos juntamą dilgčiojimą ar šilumą, o kai kurie nejaučia nieko – tik ramų lėtėjimą mintyse ir kūne. Būtent todėl kranialinė stimuliacija vis dažniau vadinama natūraliu būdu grįžti į save.

 

Kaip veikia?

 

Mūsų smegenys veikia naudodamos elektrinius signalus. Kai patiriame stresą, nemigą ar emocinį perdegimą, šie signalai tampa chaotiški – organizmas gyvena lyg nuolatiniame pavojaus režime. Kranialinė stimuliacija padeda „perrašyti“ šį signalų srautą: ji veikia tam tikras smegenų zonas, atsakingas už nuotaiką, miegą ir atsipalaidavimą. Tyrimai rodo, kad tokie impulsai skatina natūralių neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir endorfinai, gamybą. Tuo pačiu mažinamas streso hormono kortizolio kiekis kraujyje. Organizmas iš lėto atsigauna, o žmogus ima jausti daugiau ramybės, aiškumo, pusiausvyros.

 

Kada verta išbandyti?

 

Kranialinė stimuliacija gali būti naudinga tiek esant specifinėms būklėms, tiek kaip prevencinė priemonė. Dažniausiai rekomenduojama, kai vargina:

  • Lėtinis ar kasdienis stresas;
  • Padidėjęs nerimas, įtampa, panikos atakos;
  • Miego sutrikimai: sunku užmigti, dažnas prabudinėjimas;
  • Dėmesio stoka, išsiblaškymas;
  • Galvos skausmai;
  • Nuotaikų svyravimai ar lengva depresija.

Svarbu: ši terapija neturi būti laikoma vieninteliu gydymo būdu sunkių sutrikimų atveju, bet ji gali būti saugi, švelni pagalbinė priemonė kartu su kitais metodais.

 

Saugu ir paprasta

 

Mūsų laikais vertinama tai, kas veikia tyliai, nepastebimai, be šalutinio poveikio. Kranialinė stimuliacija tinka net tiems, kurie netoleruoja vaistų ar vengia jų vartoti. Šios terapijos privalumai:

  • Be priklausomybės rizikos;
  • Galima naudoti namuose;
  • Lengva integruoti į dienos rutiną;
  • Tinka įvairaus amžiaus žmonėms;
  • Poveikis juntamas palaipsniui, be šoko organizmui.

Be to, pati procedūra tampa savotišku ritualu: tarsi tylus, vidinis sustojimas dienos eigoje, kai uždedamas prietaisas ir skiriama laiko tik sau. Per tą laiką galima ilsėtis, klausytis muzikos, skaityti ar tiesiog sėdėti tyloje.

 

Mokslo įžvalgos

 

Kranialinė stimuliacija yra viena iš nedaugelio alternatyvių terapijų, kurios veiksmingumas pagrįstas klinikiniais tyrimais. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pripažino ją saugia terapine priemone nerimui, nemigai ir depresijai gydyti. Naujausi tyrimai rodo, kad jau po 2-4 savaičių reguliaraus naudojimo daugelis žmonių praneša apie:

  • geresnę miego kokybę,
  • sumažėjusį vidinį „triukšmą“,
  • lengvesnį susikaupimą,
  • sumažėjusius nerimo epizodus,
  • didesnį bendrą atsipalaidavimą net esant išoriniam stresui.

Svarbiausia – tai pasiekiama be medikamentų, be stipraus organizmo apkrovimo, o poveikis išlieka ilgai, ypač jei kranialinė stimuliacija tampa įpročiu. Tai nėra greitas simptomo užslopinimas – tai organizmo kvietimas natūraliai atsistatyti. Efektas dažniausiai stiprėja po kelių savaičių nuoseklaus naudojimo, bet jau po pirmų kartų dažnas pastebi greitesnį užmigimą, sumažėjusį dirglumą bei ramesnę reakciją į stresines situacijas.

 

Dažniausi mitai

 

Kadangi kranialinė stimuliacija daugumai yra naujovė, o ir skamba labai moksliškai, natūralu, kad ją gaubia įvairūs mitai bei baimės.

 

Mitas: „Tai pavojinga, nes veikia smegenis“. Impulsai yra itin silpni – mažesni nei natūralūs bioelektriniai signalai mūsų organizme. Jie neveikia giliai, tik švelniai dirgina galvos odos nervų galūnėles, skatindami natūralią neurocheminę reakciją. Tai viena saugiausių žinomų elektroterapijų.

 

Mitas: „Naudojant reikia visiškai atsitraukti nuo veiklos“. Priklauso nuo tikslo. Jeigu norite atsipalaiduoti, geriau būti ramybėje. Tačiau kai kurie režimai gali padėti susikaupti dirbant ar mokantis. Kai kurios žmonių grupės (pvz., studentai) stimuliaciją naudoja net skaitydami ar ruošiantis svarbiems susitikimams.

 

Mitas: „Efektą galima pajusti tik po ilgų savaičių“. Kai kurie žmonės jaučia poveikį jau po pirmo ar antro karto – pvz,, lengvesnį užmigimą, mažesnę raumenų įtampą ar sumažėjusį nerimą. Vis dėlto ilgalaikis efektas įsitvirtina palaipsniui – todėl verta naudoti reguliariai.

 

Mitas: „Tai – tik nauja trumpalaikė mada“. Kranialinės stimuliacijos ištakos siekia XX a. vidurį, o pirmieji aparatai naudoti dar 1950-aisiais. Tiesiog dabar dėl šiuolaikinių technologijų ji tapo prieinama plačiam vartotojų ratui bei buitiniam naudojimui be specialisto priežiūros.

 

Mitas: „Tinka tik suaugusiesiems“. Kai kurie prietaisai tinka ir paaugliams (pvz., patiriantiems egzaminų stresą ar miego sutrikimus), žinoma, prižiūrint tėvams ir pasikonsultavus su gydytoju. Svarbu pasirinkti tinkamą režimą ir individualiai vertinti jautrumą.

 

Įdomu

 
  • Tai viena iš nedaugelio neuromoduliacijos formų, kurią leidžiama naudoti be gydytojo priežiūros. Skirtingai nei transkranialinė magnetinė stimuliacija ar neurochirurginiai metodai, kranialinė stimuliacija laikoma saugia naudoti namuose – žinoma, laikantis instrukcijų.
  • Kai kuriuose JAV kariniuose padaliniuose kranialinė stimuliacija naudojama padėti kariams kovoti su lėtiniu stresu ir pagerinti dėmesio koncentraciją. Panašios programos vystomos ir tarp pilotų, kuriems svarbus ramus, blaivus protas kritinėse situacijose.
  • Moksliniai EEG (elektroencefalogramos) tyrimai parodė, kad po kelių kranialinės stimuliacijos seansų smegenų bangos pereina į ramesnes – alfa ir teta – fazes. Tai siejama su gilesniu atsipalaidavimu, meditacinei būsenai artimu smegenų aktyvumu.
  • Nors dar vyksta klinikiniai tyrimai, kai kurios studijos rodo, kad kranialinė stimuliacija gali būti naudinga po potrauminio streso, net ir esant trauminei galvos smegenų būklei. Tokiais atvejais ji taikoma kaip papildoma priemonė greta psichoterapijos ar reabilitacijos.
  • Kai kurie prietaisai leidžia rinktis režimus: vieni dažniai aktyvina susikaupimą, kiti skatina atsipalaidavimą ar padeda greičiau užmigti. Tai primena smegenų derinimą pagal paros ritmą – lyg nustatytume savąją nuotaikos radijo bangą.
 

Autorė Jūratė Survilė