Birželį sodininkai ir daržininkai ne tik atlieka daugybę darbų, bet ir pradeda laukti derliaus. Visgi šiuo metu ypač suaktyvėja kenkėjai – jų įvairovė didelė, jie dauginasi greitai ir gali visiškai sunaikinti augalus. Todėl kenkėjai yra vienas didžiausių sodininkų ir daržininkų priešų. Norint juos nugalėti, svarbu gerai pažinti priešą.

 

Garden,Snail,(helix,Aspersa),Is,Sitting,On,Cabbage,In,TheBūtina atlikti prevencinius darbus

 

Tvarkinguose ir gerai prižiūrėtuose soduose bei daržuose kenkėjai nemėgsta lankytis. Štai nuo praėjusių metų likusios atliekos jiems atrodo kaip kvietimas į didžiausią puotą. Šliužai ir sraigės bet kokiomis atliekomis gali pasinaudoti kaip slėptuve, iš kurios vėliau pradės lysti išalkę. Todėl labai svarbu laiku sugrėbti nukritusius medžių lapus, taip pat nepamiršti laiku šalinti piktžolių, nes ir jos labai traukia kenkėjus. Kenkėjai nemėgsta ir augalų įvairovės. Auginat tik vienos rūšies augalus, tikimybė, jog atsiras kenkėjų, yra didesnė. Būtent todėl greta braškių krūmelių patyrę sodininkai sodina česnakų, o kopūstų kaimynystėje augina žydinčių gėlių. Norint išvengti kenkėjų antplūdžio, svarbu sudaryti jiems kuo daugiau nepatogumų. Viena tokių nepalankių jiems sąlygų – pakankamai dideli tarpeliai tarp augalų. Sodinant didesniu atstumu darže nuolat vyksta oro cirkuliacija, dirvos paviršius būna sausesnis, tad kenkėjams tampa sunkiau judėti ir persikelti nuo vieno augalo ant kito. Plotuose, kur augalai susodinti per tankiai, kenkėjai randa sau tinkamą prieglobstį. Tokia vieta jiems patraukli dėl pavėsio ir uždangos nuo plėšrūnų, tad jie dažnai čia įsirengia savo lizdus.

 

Kenkėjų prevencijai pasitarnauja ir laistymas anksti ryte. Anksti palaistyti augalai gauna pakankamai drėgmės, kuri jiems padeda išgyventi karščiausią dienos metą. Tokie augalai patiria mažiau streso, todėl yra mažiau patrauklūs kenkėjams. Ne mažiau svarbu ir tai, kad augalų lapai turi laiko išdžiūti iki vakaro. Drėgnos, tankiai augančios daržovės yra itin patrauklios tokiems kenkėjams kaip šliužai bei sraigės. Patyrę sodininkai primena, kad ne visi gyviai sode ar darže yra priešai. Labai naudingi yra žygiai, straubliuočiai, boružės, auksaakės, žiedmusės. Šiuo vabzdžius į savo sklypą galima pritraukti atitinkamų augalų žiedadulkėmis ir nektaru. Todėl verta sodo pakraščiuose pasodinti eilę serenčių – juos mėgsta daugelis naudingų vabzdžių. Galiausiai, kaip vertinga prevencija, pasitarnauja reguliari augalų apžiūra ir derliaus nurinkimas. Bet koks pernokęs vaisius ar daržovė, kuris lieka nenuskintas, tampa našta augalui. Tokie augalai gali nusilpti, o silpni augalai kenkėjams yra patraukliausi. Taip pat svarbu visada surinkti nukritusius obuolius ir kitus vaisius, nes nuokritos tampa puikiu būstu įvairiems kenkėjams ir ligų sukėlėjams.

 

Įkyriausi kenkėjai ir kovos su jais strategijosGryllotalpa,Gryllotalpa,,Commonly,Known,As,The,European,Mole,Cricket,Digging

 

Deja, vien prevencijos dažnai nepakanka. Bent kas dvi savaites tenka stoti į kovą su sodo ir daržo gėrybes apnikusiais kenkėjais. Pirmoji kovos strategijos dalis – jų aptikimas. Bent kas kelias dienas rekomenduojama apžiūrėti augalus: pakelti lapelius, apžiūrėti stiebus ir dirvą aplink šaknis. Pastebėjus pažeidimų, galima įtarti, kad kažkas pradėjo vaišintis daržo ir sodo gėrybėmis anksčiau nei teisėtas jų savininkas. Tuomet būtina identifikuoti kenkėjus. Štai keletas labiausiai paplitusių ir daugiausiai žalos pridarančių:

  • Lapus graužiantys ir čiulpiantys vabzdžiai. Ši grupė apima tokius kenkėjus kaip kolorado vabalai, amarai, blakutės, skydamariai, voratinklinės erkės, tripsai, baltasparniai, pjūklelių lervos. Norint atsikratyti sode apsigyvenusių kenkėjų, paprastai naudojami pesticidai ir insekticidai. Tačiau iš pradžių galima išmėginti švelnesnį būdą – naudoti eterinius aliejus. Pavyzdžiui, aplink augalus palašinus pipirmėčių aliejaus, jūsų darže nesirodys amarai ir kolorado vabalai. Nuo šliužų ir sraigių padeda kedrų ar pušų eteriniai aliejai. Dar vienas natūralus kovos būdas – naudingųjų vabzdžių viešbučiai. Tai specialūs nameliai, skirti naudingiems vabzdžiams privilioti. Šių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba pasigaminti patiems. Kovojant su lapus čiulpiančiais ir graužiančiais kenkėjais taip pat naudinga naudoti natūralų kalio muilą bei lipnias gaudykles. Gaudyklės leidžia stebėti kenkėjų populiaciją ir efektyviau ją kontroliuoti.
  • Šliužai, sraigės. Šliužai ir sraigės taip pat priskiriami prie pavojingų daržo kenkėjų. Jie minta augalų vaisiais ir lapais, palikdami gleivėtų pėdsakų ir didelių pažeidimų. Vienas efektyviausių kovos būdų – rankinis rinkimas. Rekomenduojama tai daryti anksti ryte arba vakare, kai šliužai aktyviausi. Kita priemonė – mulčiavimas. Šliužai ir sraigės mėgsta drėgmę, todėl sausesnė aplinka taip pat padeda mažinti jų populiaciją.
  • Kurkliai. Po žeme gyvenantys kenkėjai, kurie rausdami urvus pažeidžia augalų šaknis, šakniavaisius ir daigus, dažnai juos visiškai sunaikindami. Šie kenkėjai dažniau aptinkami lengvose, drėgnose dirvose. Žiemai pasitraukia į 1–1,5 m gylio urvus, paprastai sausas vietas. Išnaikinti juos – sudėtinga užduotis. Nors gamtoje su kurkliais efektyviai kovoja kurmiai, kurie jais minta, deja, ne kiekviename sklype kurmiai lankosi, tad daržininkams tenka imtis veiksmų patiems. Vienas efektyviausių biologinių kovos būdų – nematodai, t. y. apvaliosios kirmėlės, priklausančios bestuburių gyvūnų tipui. Nematodai aktyviai ieško vabzdžių šeimininkų – kurklių lervų ir suaugusių individų – įsiskverbia į jų organizmą ir išskiria simbiotines bakterijas, kurios dauginasi vabzdžio viduje. Dėl to kenkėjas žūva per kelias dienas. Tuo metu nematodai maitinasi ir dauginasi negyvame šeimininko kūne, o kai maisto medžiagos išsenka – ieško naujo šeimininko. Jei jo neranda, nematodai greitai žūva.
  • Grambuoliai. Augalų šaknims didžiausią žalą daro grambuolių lervos, kurios dirvoje gyvena 3–4 metus. Suaugusi lerva būna 60–65 mm ilgio. Grambuolių patelės deda kiaušinėlius 10–15 cm gylyje, ties augalų šaknimis, po 25–30 vienetų vienoje krūvelėje. Išsiritusios lervos iš pradžių minta smulkiomis šaknimis, ypač mėgsta varpučio šakniastiebius. Žiemoti sulenda giliau į dirvą – kartais net iki 1 m gylio. Pirmaisiais metais lervos žalos nepadaro daug, tačiau 2–3 gyvenimo metais tampa ėdriausios ir daro didelę žalą. Grambuolių lervas, prieš joms išlendant į paviršių, gali sunaikinti tik kurmiai, o suaugusius vabalus lesa didesni paukščiai – varnėnai, krankliai, varnos. Specialių cheminės apsaugos priemonių nuo grambuolių beveik nėra. Viena veiksmingiausių biologinių priemonių – nematodai, veikiantys tokiu pačiu principu kaip ir kovojant su kurkliais. Jų veikimo principas toks kaip ir kovojant su kurkliais. Jie aptinka grambuolių lervas, patenka į jų organizmą ir sunaikina jį iš vidaus, paskleisdami simbiotines bakterijas.
  • Skruzdės. Vieni labiausiai paplitusių vabzdžių. Nors pačios skruzdės nėra tiesioginiai sodo kenkėjai, jos gali netiesiogiai padaryti didelės žalos – ypač vaismedžiams, vaiskrūmiams, uogakrūmiams ir dekoratyviesiems augalams.  Sodo skruzdės perneša amarus nuo vieno augalo ant kito, o šie vabzdžiai jau yra tiesioginiai kenkėjai, siurbiantys augalų sultis ir silpninantys jų augimą. Be to, išplitusios skruzdžių kolonijos gali pakenkti ir vejoms ar takeliams, ardydamos žemės reljefą, kilnodamos trinkeles ar plyteles. Efektyviausia skruzdžių kontrolės priemonė – prevencija. Reikėtų neleisti joms įsikurti, šalinant viską, kas jas traukia: pūvančius vaisius, gendančias daržoves, nuokritas ir kitas organines atliekas. Jeigu skruzdės jau įsikūrė, galima naudoti įvairias chemines priemones iš sodo prekių parduotuvių. Taip pat pasiteisina fiziniai barjerai, saugantys augalus nuo ropojančių vabzdžių, pavyzdžiui, lipnios juostos ar gaudyklės, kurios skleidžia vabzdžius viliojantį kvapą ir juos sulaiko.

 Naudinga žinoti

  • Pelėdgalviai – naktiniai drugiai, kurie patys sodui žalos nedaro. Pavojingesnės jų lervos – šie vikšrai per naktį gali sunaikinti iki 10 augalų. Lervos graužia lapus, stiebus, šaknis ir minta įvairiais augalais, įskaitant grūdines kultūras bei piktžoles. Kovai su suaugusiais drugiais tinka lipnios gaudyklės bei indais su vandenyje ištirpinta melasa – saldus kvapas pritraukia vabzdžius, o patekę į skystį jie žūva.
  • Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų – kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių – nuoviras. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys, nes tada jų insekticidinės savybės būna stipriausios. Preparatams tinka tiek švieži, tiek džiovinti augalai. Gautu nuoviru daržo ir sodo augalus rekomenduojama apipurkšti anksti ryte, o purškimą kartoti kas kelias dienas.
  • Serenčiai, medetkos ir nasturtės – tai augalai, kurie atbaido kenkėjus, padeda su jais kovoti. Gėlių galima sodinti aplink lysves, kuriose auga daržovės, arba tarpuose tarp sodinukų.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė