Kosmetika – neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Tai tūkstantmečių tradicijų rezultatas ir kultūros vertybė. Žmonės visada jautė poreikį gražintis. Skirtingais laikotarpiais spalvos, medžiagos ir technikos skyrėsi. Tačiau išlieka svarbus vienintelis dalykas: grožis kaip reiškinys nesensta ir egzistuoja visada!

 

kosmetika

Senovės Egiptas

 

Seniausių kosmetikos naudojimo pėdsakų aptinkama faraonų ir piramidžių šalyje. Prieš tūkstančius metų daugelis trokšdami būti panašūs į dievus dabinosi kosmetika ir dažais veidui. Senovės Egipte tiek vyrai, tiek moterys naudojo kvapnius aliejus bei tepalus, kad nuvalytų, suminkštintų odą ir nuslopintų kūno kvapą. Kosmetinės priemonės saugojo nuo kaitrios Egipto saulės ir vėjų. Religiniams ritualams pasitelkti čiobreliai, miros, levandos, ramunėlės, lelijos, pipirmėtės, mairūnai, rozmarinai, rožės, alavijai, alyvuogių, kedrinių pinijų, migdolų bei sezamų aliejai.

 

4000 m. pr. Kr. senovės Egipto moterys jau naudojo pirmąsias dekoratyvinės kosmetikos priemones, pagamintas iš vario, švino rūdos ir malachito (žalsva pasta), kad akys būtų išraiškingos. Taip pat pasitelkdavo miltelius iš degintų migdolų, vario, švino, pelenų ir ochros norėdamos akims suteikti tuo metu madingą migdolo formą.

 

Tolimoji Azija 

 

3000 m. pr. Kr. kinai sukūrė nagų lako prototipą. Nagus lakavo akacijų sakų, želatinos, kiaušinių ir bičių vaško mišiniu. Spalvos atspindėjo socialinį sluoksnį: karališkos Džou dinastijos atstovai nagus lakavo auksine ir sidabrine spalvomis, kitų karališkųjų šeimų nariai – raudona ir juoda. Žemesnių klasių žmonės negalėjo puoštis ryškiu manikiūru.

 

1500 m. pr. Kr. kinai ir japonai veidui balinti naudojo ryžių pudrą. Buvo populiaru skusti antakius, juodai arba aukso spalva dažyti dantis, veidą ir plaukus ryškinti chna.

 

Antika

 

Senovės Graikijos moterys pirmosios kosmetiniais tikslais pradėjo naudoti švino baltalą. Jis tapo viena populiariausių kosmetikos priemonių. Šviesi veido spalva tuo metu rodė aukštą socialinį statusą. Švino baltalas naudotas ne tik norint pasigražinti, bet ir gydymo tikslais –pagreitinti žaizdų gijimą, palengvinti bėrimus ir pūlingus uždegimus, o kartu su nakvišų aliejumi neva gydytas dermatitas. Švino milteliai sumaišyti su kiaulės taukais turėjo naikinti randus. Deja, dabar jau žinoma, kad švinas yra toksiškas, todėl draudžiamas naudoti kosmetikoje.

 

Senovės graikės naudojo skaistalų prototipą, gamintą iš susmulkintų džiovintų šilkmedžių vaisių. Taip pat mėgo dirbtines blakstienas iš gyvūnų plaukų.

 

1000 m. pr. Kr. graikai veidą balino kreida arba švinu. Būtent tada pradėti gaminti pirmieji lūpų dažai iš ochros (raudonos molio), pridedant geležies rūdos.

 

100 m. romėnai naudojo pirmąją kosmetiką nuo spuogų. Į jos sudėtį įėjo miežių miltai ir sviestas. Nagams blizgumo suteikdavo mišiniu iš avių riebalų ir kraujo. Senovės Romos laikais labai išpopuliarėjo purvo vonios, pirtys.

 

Indija 

 

300–400 m. Indijoje ir visoje Pietų Azijoje buvo itin madingas plaukų dažymas chna ir kūno tapybos menas „Mehndi“ dažais. Tradiciškai chna dažais piešti raštai ant rankų ir pėdų įvairių švenčių proga. Tai iki šiol populiarus hinduistų vestuvių paprotys. Panašios tradicijos laikosi ir kai kurios Šiaurės Afrikos tautos.

 

Viduramžiai

 

Viduramžiais Bažnyčia neigė kūniškumą ir draudė visą kosmetiką kaip amoralią. Netgi plito mitas, kad kosmetika trikdo kraujotaką ir kelia didelį pavojų sveikatai. Tad žmonės galiausiai nustojo ją naudoti. Tačiau kosmetikos gamyba ir toliau klestėjo Tolimuosiuose Rytuose. Natūralios ir gydomosios kosmetikos pradininkai kinai labai gerai išmanė gydomąsias augalų ekstraktų savybes. 1200 m. kryžiaus žygių į Europą metu iš Artimųjų Rytų atgabenta pirmųjų kvepalų. 1300 m. Elžbietos laikų Anglijoje tapo madinga dažyti plaukus raudonai. Moterys naudojo kiaušinių baltymų kaukę, kad pašviesintų veido odos spalvą. Kosmetika vėl suklestėjo vėlyvojo baroko laikais.

 

Renesansas

 

Net Renesanso laikais žmonės nepradėjo dažniau praustis. Karaliaus Henriko žmona Kotryna Mediči per 6 m. kelis kartus persikraustė, kad išvengtų smarvės ir nešvaros gyvenamuosiuose kambariuose! Tačiau makiažas vėl atėjo į madą, ypač Italijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. Visgi Renesanso laikais labai prižiūrėti plaukai. Mėgta šviesi jų spalva, kuriamos įmantrios šukuosenos su gyvomis gėlėmis, laivų modeliais ir net gyvais paukšteliais narveliuose. Vertinta balta ir itin blyški veido oda. To meto grožio idealas – akys be makiažo, siauri antakiai ir lūpos, aukšta kakta.

 

Barokas ir rokokas

 

Baroko epocha atnešė perukus. Stipriai prikvėpintus nešiojo tiek moterys, tiek vyrai. Priešingai nei Renesanso laikais, moterys makiažo priemonėmis ryškino akis ir antakius. Skruostai rausvinti, o lūpų vidurys ryškintas raudonais dažais. Veidą ir dekoltė sritį pudruodavo ryžių miltais – populiariu tų laikų sausos pudros atitikmeniu. Bet kokios dėmės ar randeliai dengti vadinamaisiais grožio lopais iš odos, aksomo ar augalų lapų. Pirmasis veido kremas gamintas iš kašaloto riebalų. Tačiau tokios prabangios grožio prekės buvo prieinamos tik privilegijuotiems kilmingiesiems.

 

XIX amžius

 

1800 m. cinko oksidas tapo populiariu sausos pudros ingredientu. Pakeitė anksčiau naudotus švino ir vario mišinius. Vėliau įrodyta, kad kosmetika su švinu kenkia sveikatai. Tuo metu makiažas leistas tik aktoriams. Mat, pasak Anglijos karalienės Viktorijos, buvo netinkamas ir vulgarus. 1900 m. vidutinio amžiaus moterys jautė didžiulį spaudimą atrodyti jaunatviškai, todėl kosmetikos naudojimas išaugo. XIX a. pab. kosmetikos pramonė išgyveno didžiulį pakilimą. Technologijų pažanga sukūrė išvaizdą gražinančių produktų paklausą. Nustatyta, kad veido priežiūros ir makiažo priemonėse yra toksiškų medžiagų.

 

Kosmetika vakar ir šiandien

 

Laimei, pasibaigus tamsiesiems amžiams, rokoko laikotarpiu kosmetika vėl išgyveno piką. Ji itin išpopuliarėjo tarp aristokračių. Blyški veido spalva laikyta aukšto socialinio sluoksnio ženklu. Skruostai ir lūpos ryškinti skaisčiai raudona spalva. Kūno priežiūros ritualai atrodė gana keisti, pvz., vandenį kūnui prausti dauguma pakeisdavo kvepalais ir pudra. Iki XIX a. tokios asmeninės higienos priemonės, kaip muilas ir dezodorantas, vis dažniau gamintos gamyklose ir tapo prieinamos plačiajai visuomenei. Galiausiai suklestėjus pramonei sudėtingi natūralūs gamybos etapai pakeisti cheminiais procesais. Rinkoje pasirodė naujų dirbtinių produktų, tokių kaip tušas ar kremai nuo raukšlių.

 

Žmonės gražinosi jau tūkstančius metų, tačiau XXI a. dažymosi priežastys ir būdai pasikeitė iš esmės. Šiuo metu makiažui atlikti galima pasitelkti šimtus tendencijų ir stilių. Parduotuvių lentynose įmanoma rasti visų vaivorykštės spalvų kosmetikos priemonių, o jų kainos labai skirtingos. Šiuos produktus galima naudoti, kaip tik norima. Beveik neliko socialinių normų, kurios dar visai neseniai buvo gana griežtos. Šiandien kosmetika – savaime suprantamas dalykas. Galima rinktis akis traukiantį makiažą, natūralų arba išvis jokio. Vyrų gražinimas dekoratyvinės kosmetikos priemonėmis vis dar vertinamas gana dviprasmiškai. Tačiau pamažu populiarėja ir makiažo produktai skirti būtent stipriosios lyties atstovams.

 

Ateities makiažo priemonės

 

Kaip atrodys ateities kosmetika? Kaip ir dabartinės, taip ir ateities kosmetikos priemonės tikriausiai bus skirtos rūpintis žmonių išvaizda ir pabrėžti jų grožį. Jau dabar sklando gandų, kaip ateityje atrodys visų pamėgtos kosmetikos priemonės.

 

Manoma, kad ateityje bus sukurtas makiažo pagrindas, tinkantis visiems odos atspalviams. Jis bus bespalvio gelio pavidalo ir tepamas gana plonu sluoksniu ant veido. Vizažistai makiažo pagrindą teps specialiu šepetėliu. Vienoje jo pusėje bus specialus odos atspalvių matuoklis, kitoje – spalvą keičiantis šepetėlis. Prietaisas taip pat fiksuos gelio sluoksnį. Pagal tai nustatys veido formą (trikampis, ovalas, kvadratas ar kt.) ir parinks toną. Tokiu būdu pagamintas pagrindas bus tinkamas naudoti 24 valandas. Norint jį nuvalyti pakaks veidą nuprausti tik su šiltu vandeniu ir švelniai nuimti gelio sluoksnį nuo veido vienu rankos judesiu.

 

Antra dažniausiai naudojama kosmetikos priemonė – akių šešėliai. Skirstomi į pudrinius ir kreminius. Greičiausiai jų tekstūra nesikeis ir ateityje. Visgi tikimasi, kad ateityje bus galima įsigyti spalvą keičiančių akių šešėlių – užtepus ryte bus neryškių atspalvių, vėliau tamsės, o po maždaug 10 val. įvaizdis bus tinkamas vakariniam makiažui. Taip pat bus kuriami 8–12 val. Išsiliekantys akių šešėliai.

 

Gali būti, kad lūpų dažai bus panašūs į aprašytus ateities akių šešėlius. Ant lūpų laikysis 8, 10 ar net 12 val. ir laikui bėgant keis atspalvį iš dienai į labiau vakarui tinkantį.

 

Prognozuojama, kad ateityje sulauksime blakstienų tušų, kurių sudėtyje bus nanovamzdelių. Šie padarys blakstienas ilgas ir tankias.

 

Be abejo, tai tik saujelė dekoratyvinės kosmetikos pavyzdžių. Kaip bus iš tiesų, pamatysime ateityje.