Aukšta temperatūra, kūno skausmai, gerklės skausmas, išskyros iš nosies, nuovargis – pirmieji koronaviruso simptomai yra tokie patys kaip gripo. Tačiau gripui be aukštos temperatūros dar būdingas skausmas už krūtinkaulio, kosulys, jaučiamas trachėjoje.

 

koronavirusas

Koronavirusai yra virusų tipas, priklausantis Coronavirinae pošeimiui Nidovirales serijoje. Viruso platintojai gali būti žinduoliai (įskaitant žmones) arba paukščiai. Žmonėms virusai sukelia kvėpavimo takų infekcijas, kurios paprastai būna nestiprios, pavyzdžiui, slogą. Tačiau šie virusai gali išprovokuoti retesnius ir sunkesnius susirgimus kaip, pavyzdžiui, SARS (Su sunkiu ūmiu kvėpavimo takų sindromu susijęs koronavirusas), MERS (Artimųjų rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusas, kupranugarių gripas), kurie retais atvejais gali būti mirtini.

 

Kodėl infekcija taip greitai plinta? Visų pirma dėlto, kad virusai plinta oro lašeliniu būdu. Tokiu atveju virusas gali patekti ant akies paviršiaus, stalo paviršiaus (galite jį liesti), veido (paprastai liečiame savo veidą 20 – 30 kartų per valandą, patys to nejausdami). Taigi, virusas gali būti perduodamas tiesiogiai arba kurį laiką išlikti gyvybingas.

 

Kaip ilgai virusas gali išgyventi ne gyvuose organizmuose? Neseniai buvo sakoma, kad koronaviruso gyvybingumas optimaliomis sąlygomis (drėgmė, temperatūra) yra 48 valandos. Dabar Kinijos mokslininkai kalba, kad jis gali išgyventi net iki 5 dienų.

 

Kuris pavojingesnis? Pagal mirčių skaičius koronavirusas lenkia gripą. 2020 metų vasario 24 dieną buvo pranešta apie maždaug 2628 mirties atvejus visame pasaulyje, mirusiųjų JAV kol kas nebuvo. Nuo gripo mirtingumas yra nuo 291 tūkst. iki 646 tūkst. visame pasaulyje, JAV – 61 tūkst. žmonių per metus.

 

Ar vakcina nuo koronaviruso kada nors bus sukurta? Apskritai vakcinos sukūrimas yra įmanomas. Tačiau vakcinų kūrimas yra sudėtingesnis negu vaistų, nes, kuriant vakciną, reikia laikytis tam tikrų procedūrų. Pavyzdžiui, anksčiau buvo sukurta pandeminio gripo vakcina, bet gripo vakcina tuo metu jau egzistavo ir jau buvo naudojama. Taigi, nors šiuo metu skiepų nuo koranaviruso nėra, bet darbai, siekiant ją sukurti, jau vyksta.

 

Kaip apsisaugoti?

 
  • Vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis.
  • Vengti liesti akis, nosį ir burną.
  • Susirgus likti namie.
  • Kosint užsidengti burną, čiaudėti, užsidengus burną popierine nosinaite, po to nosinaitę iš karto išmesti.
  • Valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius ir objektus įprastomis valymo priemonėmis.
  • Medicinines kaukes dėvėti rekomenduojama tik tiems, kuriems pasireiškia koronavirusų sukelti simptomai, kad apsaugotų kitus nuo galimo užsikrėtimo. Kaukes taip pat reikia dėvėti sveikatos apsaugos darbuotojams bei tiems, kurie slaugo ligonius namuose. Visiems kitiems medicininių kaukių dėvėti nereikia.
  • Dažnai plauti rankas su vandeniu ir muilu ne trumpiau nei 20 sekundžių, ypač po apsilankymo tualete, prieš valgį, išsipūtus nosį, po kosulio ar nusičiaudėjus.
  • Nesant galimybei rankų nusiplauti su vandeniu ir muilu, naudoti antibakterinį rankų gelį, kurio sudėtyje yra bent 60 % alkoholio.
  • Visada nusiplauti rankas su vandeniu ir muilu, jeigu rankos yra akivaizdžiai purvinos.