Konkurencijos tarybos „Vilniaus energijai“ priskirtos 19 mln. eurų baudos vilniečiai pajusti neturėtų

Konkurencijos tarybos „Vilniaus energijai“ priskirtos 19 mln. eurų baudos vilniečiai pajusti neturėtų, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, padaryta žala turėtų būti atlyginta. Lyg paminklui stovinčiam Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui Energetikos ministerija taip pat turi ambicingų projektų, o Klaipėdoje jau statoma skystų dujų paskirstymo stotis, kuri leistų terminalą naudoti ne tik dujinėje formoje, bet ir suskystintoje.

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir energetikos ministro Roko Masiulio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

- Ministre, pradėkime nuo baudos „Vilniaus energijai“ – 19 mln. eurų. Konkurencijos taryba konstatavo, kad vilniečiai beveik du su puse metų dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo permokėjo už šilumą. Bendrovė šį sprendimą ketina skųsti. Ar bus atlyginta žala šilumos vartotojams?

- Turi būti atlyginta. Kaip matome, ta byla jau seniai brendo. Ir Energetikos ministerija turėjo nuogąstavimų, matėme, kad šių metų pradžioje biokuras perkamas didesne kaina, negu biržoje iš „Icor“ bendrovės „Bionovus“. Įmonės vadovo įmonė perka brangesnį kurą, o už tai sumoka vartotojai, mums buvo neramu.

- Viešųjų pirkimų tarnyba tuos pirkimus buvo palaiminusi.

- Abejoju. Šito klausimo nepakomentuosiu, detalių nežinau. Mes matėme, kad perkama tiesioginiais kontraktais, didesne kaina, negu galėtum įsigyti biržoje.

- Kodėl tiek laiko tas procesas tęsėsi?

- Tai užima laiko, reikia surinkti įrodymus, faktus, dokumentus. Sprendimas yra ir jis parodo tą, ko visi bijojo – tai nebuvo skaidri situacija.

- Kaip bus atlyginta žala vartotojams? Bendrovė skųs, reiškia, įsiveliama į teismus.

- Teismų procesas gali būti ilgas, bet šioje istorijoje svarbiausia, kad kažkas pradeda aiškėti. Kuo daugiau dalykų išaiškės, tuo mažiau šansų, kad jie bus panaudoti ateityje. Ta veikla „Vilniaus energijoje“ po truputį skaidrinama, įmonę priverčiam laikytis taisyklių, tiek dujas, tiek biokurą pirkti pigiausiomis kainomis. Vartotojai iš to jau išlošia. Kaip baigsis byla dar sunku pasakyti.

- Kaip būtų sugrąžinti pinigai? Buvo „Gazprom“ permokos, tai tokia pati procedūra būtų?

- Kaip suprantu iš Konkurencijos tarnybos pranešimo, tą žalą, kuri buvo patirta, galėtų būti išieškota iš tų asmenų, kurie tą žalą sukūrė. O kaip ji bus panaudota, ar pateks į tarifą reiktų klausi Kainų kontrolės komisijos.

- Pagal visas taisykles paskirtos baudos neįtraukiamos į šildymo tarifą. Ar dėl to, kad įmonei buvo paskirta bauda Vilniuje nebrangs šildymas?

- Neturėtų brangti. Nenumatyta, kad paskirtos baudos gali atsigulti į tarifą.

- „Vilniaus energija“ pranešė, kad gruodį šildymo kaina Vilniaus mieste bus net penktadaliu didesnė.

- Bendroje sumoje per metus gyventojai nesumokės daugiau. Vieną mėnesį bus didesnė suma, kitą – proporcingai mažesnė. „Vilniaus energija“ į vieną mėnesį sudėjo kelių mėnesių įsigijimus iš suskystintų gamtinių dujų terminalo. Kadangi esame gavę dvigubą „Gazprom“ nuolaidą, tai kainų skirtumas yra tarp „Gazprom“ nuolaidų ir terminalinių dujų. Visos įmonės Lietuvoje vienodu lygiu iš terminalo perka vienodai, „Vilniaus energija“ netikėtai, niekam nepasakiusi nupirko daugiau, o kitą mėnesį mažiau. Gyventojai nenukentės, bet tai destabilizuoja situaciją šilumos ūkyje, iš „Vilniaus energijos“ pasipylė kaltinimai, kad dėl šilumos brangimo Vilniuje kaltas neva SGD terminalas. Manau, kad tai keršto akcija parodyti, koks blogas terminalas, o iš tiesų tai noras atkeršyti už tai, kad buvo nuimtos kvotos. Kai „Vilniaus energijai“ buvo duotos kvotos, jie uždirbdavo nemažai pelno, bet už tai sumokėdavo visi gyventojai.

- Ta situacija pateikiama tokia, kokia ir yra – dujos terminale yra brangesnės nei biržoje. Įmonė pateikia situaciją tokią, kokia yra, ką Jūs, turbūt, nutylite.

- Mes nieko nenutylime. Lietuvoje dujos bendroje sumoje yra bene pigiausios visoje Europoje todėl, kad turim terminalą, konkurenciją.

- Kokia dujų kaina kontrakte su „Statoil“ ir biržoje?

- Šiems metams buvo apie 30 eurų, o biržoje apie 22 eurus už megavatą. Su „Gazprom“ turim dvigubą nuolaidą: prieš pastatant terminalą davė 23 proc. ir 20 proc. nuolaidą už 2013-us metus. Jeigu nuolaidos nebūtų, skirtumas būtų apie 11 proc.

- Visada Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo kalbama apie tai, kad reikia naudoti kuo daugiau atsinaujinančių išteklių. Kai atsirado terminalas, jie kažkur prapuolė. Ar strategija keičiasi? Ar terminalas yra energetiškai svarbiausias prioritetas?

- Biokuro vartojimas, pastačius terminalą, augo ir toliau. Tikrai niekas nesikeičia. Tas, kas gamino šilumą iš biokuro, taip pat nauji projektai yra skatinami. Biokuras yra vietinis kuras, o dujos naudojamos ten, kur biokuro naudoti negali.

- Terminalo išlaikymo naštos pasiskirstymas. Kai kam kyla išvados, kad kai planavome terminalą, nebuvo kalbama, kad jį turės išlaikyti visi vartotojai. Galbūt ir dabar reiktų konkrečiai pasakyti, kad apsisaugojom nuo rusų, susikūrėm energetinę nepriklausomybę, bet už ją visi turime susimokėti?

- Kai terminalas buvo statomas, tas modelis, kuris įgyvendintas dabar, buvo planuojamas nuo pat pradžių, kad terminalas bus išlaikomas iš energijos tarifo. Bet rezultatai kalba patys už save. Nepaisant to, kad gavome energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, gavome ir geresnę dujų kainą. Tuoj paleisim elektros jungtis į Švedija, Lenkiją, tikrai nemažai kainavo, bet Kainų kontrolės komisija mato, kad kelis procentus kaina nukris.

- Kaip energetinės nepriklausomybės kontekste reiktų vertinti „Amber Grid“ vystomą dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą? Planuojama išleisti 110 mln. eurų, 700 mln. eurų jau išleista terminalui. Lietuva dar labiau pasididintų galimybes gauti dujų ne iš „Gazprom“, kai ir dabar ta pasiūla jau yra per didelė. Kokia logika yra investuoti tam, kad turėtume dar dešimt kartų didesnį dujų poreikį, jeigu nereikia ir tiek, kiek terminalas pagamina?

- Lietuva taptų tranzito valstybe, kiekvienas kubinis metras uždirbtų mums pinigus. Antra, Lietuva įgautų atvirą kelią į didžiulę Lenkijos rinką, galėtume ten realizuoti savo dujas.

- Jūs įsitikinęs, kad Lenkijos rinkai reikalingos mūsų dujos? Jie jau turi savo terminalą.

- Palyginus su lenkų rinka, terminalas yra labai nedidelis. Ko dar nepaminėjau, tai ryšys į Ukrainą, mūsų santykiai su Ukraina galėtų padėtų mūsų dujas realizuoti ten. Lenkijos jungties atsiradimas yra būtinas šiame kontekste, kad Lietuva pilnai būtų sujungta su visomis valstybėmis. Europos Sąjunga tai remia, davė nemažai pinigų.

- Lenkai sako, kad po 5-6 metų šio terminalo dujos bus plukdomos ir į Lietuvą. Lenkijos dujų tinklo bendrovė „Gaz-System“ iki 2018 metų planuoja nutiesti tinklus, kurie terminalą sujungtų su Lietuva, Čekija, Slovakija ir Ukraina.

- Tai puiku. Potencialas didėja, ne mažėja. Šis žingsnis mums atveria daugiau galimybių.

- Ministre, kokias Jūs matot galimybes, jei dabar dar jų neišnaudojam? Terminalas stovi kaip paminklas.

- Turim bene pigiausias dujas Europoje. Terminalas savo darbą padarė ir turi potencialą kitose srityse. Klaipėdoje statoma skystų dujų paskirstymo stotis, Europoje tai auganti dujų vartojimo sritis, kai dujos vartojamos kaip kuras automobiliuose, lokomotyvuose, laivų kuras. Jas galima sukrauti į konteinerius, vežti į atokias vietoves, išdujinti. „Klaipėdos nafta“ jau turi kelias sutartis su estais, lenkais, kurie tik laukia tos stoties, kad galėtų paimti suskystintas dujas. Turim didelių planų terminalą išvystyti ne tik dujinėje formoje, bet vartoti suskystintoje formoje.

- Lietuva iki 2020 metų įsipareigojo padidinti degalų iš atsinaujinančiųjų šaltinių suvartojimą iki 10 proc. Energetikos ministerija parengė nurodymą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. riebalų rūgščių metilo esterį maišyti ne tik į vasarai, bet ir į žiemai skirtą dyzeliną. Ar jūs numatėte su kokiomis problemomis susidurs vairuotojai, ypatingai, jeigu bus maišoma žiemą? 

- Tai ne mūsų iniciatyva tai daryti, tai turėtų būti ne mūsų sprendimas, į šiuos klausimus turi atsakyti ir transportininkai. Jie turėtų įvertinti visus subtilumus.

- Jie sako, kad bus labai didelių problemų, nes dyzelinas su biodegalais dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio išsisluoksniuoja. Dėl to yra degalų sistemų gedimai.

- Vykdant šias direktyvas yra pasiūloma eilė kelių. Čia vienas, yra kitų pasiūlytų, pavyzdžiui biodujų vartojimas. Surinkę pasiūlymus iš specialistų juos pateikiam diskusijai. Jeigu jie pasirodo netinkantys, nesiruošiam jų aklai įgyvendinti.

- Kiek, maišant biodegalus, padidėtų dyzelino kaina? Ekspertai paskaičiavo, kad padidėtų virš 2 centų už litrą.

- Dar neskaičiavom. Labai ankstyvas klausimas, reikia daug diskutuoti. Pradžioje reikia apsispręsti, kuriuo keliu eiti.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.20 val. per „Lietuvos ryto“ TV.