Dažna moteris neįsivaizduoja gyvenimo be aukštakulnių – jie suteikia moteriškumo, vizualiai ilgina kojas, verčia pasitempti ir grakščiau judėti. Visgi aukšti kulniukai gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus. Sužinokite, kodėl juos avėti derėtų kuo rečiau ir ar egzistuoja saugus kulno aukštis.

 

Susidaro nuospaudųYoung,Woman,Feeling,Ache,Because,Of,Wearing,High,Heels,In

 

Kai avite aukštakulnius, vaikštote pasistiebusi, todėl priekinei pėdų daliai tenka didžiausias krūvis. Avint batelius su 4–5 cm aukščio kulniuku, priekinė pėdos dalis patiria 7 kartus didesnį krūvį nei kulnas. Jei kulniukas aukštesnis nei 6 cm, krūvis padidėja net 8 kartus. Tad minkštieji pėdos audiniai itin spaudžiami. Dėl ilgalaikio aukštakulnių avėjimo priekinė pėdos dalis kietėja, gali atsirasti skausmingų nuospaudų. Jei šios laiku negydomos, darosi vis skausmingesnės, gilesnės, gali prireikti net operacijos.

 

Jei žinote, kad ilgesnį laiką reikės būti su aukštakulniais, pasirūpinkite, kad jų padas būtų kuo tvirtesnis ir eidamos nejustumėte kiekvieno nelygumo ant grindinio, o batelių vidus būtų minkštas. Pravartu įsidėti specialius silikoninius amortizuojančius vidpadžius, skirtus priekinei pėdų daliai apsaugoti nuo didelės apkrovos.

 

Didina deformacijos riziką

 

Iššokęs pėdos kauliukas, lotyniškai vadinamas Hallux valgus, – dažna pėdos deformacija. Diagnozuojama tada, kai pėdos didysis pirštas ima krypti į išorę, o pirmasis padikaulis pasislenka į vidinę pusę. Iššokęs pėdos kauliukas gali varginti tiek vyrus, tiek moteris. Visgi šioms pasireiškia net 10–15 kartų dažniau (net apie 30 % moterų), būtent dėl avalynės pasirinkimo. Avint aukštakulnius ar smailianosius batelius, pirštai suspaudžiami netaisyklingai, o visas kūno svoris perkeliamas silpniems pirštams, todėl pėda gali deformuotis. Ypač jei aukštakulniai – ne išeiginis, bet kasdienis apavas. Labai nesveika ir per maži batai – kojų pirštai užima nenatūralią padėtį, būna suspausti ar susirietę, o tai prisideda prie didžiojo kojos piršto deformacijos.

 

Svarbu neavėti itin aukštų ir per ankštų batelių, taip pat atkreipti dėmesį į pirštų padėtį. Tinkami – to dydžio ir pločio bateliai, ant kurių išimto vidpadžio galite atsistoti visa pėda ir dar lieka vietos.

 

Gali įaugti nagai

 

Kaip minėta, avint aukštakulnius didžiausia apkrova tenka priekinei pėdų daliai, o pirštai suspaudžiami priekyje. Jei bateliai smailianosiai, tuomet pirštai spaudžiami ir iš šonų. Tokius batelius avint dažnai ir ilgai kyla rizika, kad gali įaugti nagai. Su šia problema susiduria netgi 20 % visų pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus dėl pėdų problemų. Dažniausiai įauga nykščio nagas, susidaro skausmingas patinimas, gali kilti infekcija. Kai kada įaugusio nago nepavyksta išgydyti konservatyviomis priemonėmis, prireikia operuoti, tokiu atveju laukia ilgas ir nemalonus gijimas, taip pat pėda ilgai praranda estetišką vaizdą.

 

Jei nagas įaugo, reikia kreiptis į pėdų priežiūros specialistus ir nedelsiant gydyti, kol neapėmė infekcija. Žinoma, teks pakeisti avalynę į žemesnę, erdvesnę, patogesnę, kad nago įaugimas nesikartotų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą pėdų higieną, saugotis traumų, kirpti nagus tiesiai, neužapvalinti ir nenukirpti per trumpai.

 

Sukelia stuburo problemų

 

Medikai perspėja, kad nuolat avint aukštakulnius trumpėja Achilo sausgyslė, pakinta dubens padėtis, didėja stuburo išlinkis. Šie pokyčiai neigiamai veikia vidaus organus – jie spaudžiami, prasčiau aprūpinami deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Ilgalaikis aukštakulnių avėjimas gali sukelti raumenų disbalansą, taip pat avint pakinta atskirų stuburo dalių padėtis, didėja stuburo apkrova ir keičiasi laikysena. Nuolat aukštakulnius avinčioms moterims nepatogu avėti lygiapadžius batelius – atrodo, kad sunku išlaikyti pusiausvyrą, kūnas svyra atgal.

 

Dėl aukštakulnių paaukštinta pėdos pozicija išlenkia dubenį, o kūno svorio centras perkeliamas į priekį. Tai apkrauna juosmens sritį, pradeda skaudėti apatinę nugaros dalį. Jei mėgstate itin aukštus kulnus, gali krypti viršutinė stuburo dalis, atsirasti susikūprinimas, nes norėdama geriau išlaikyti pusiausvyrą šiek tiek pasilenkiate į priekį.

 

Vėl ėmus avėti lygiapadžius ar batelius žemu kulniuku, kūno svorio centras sugrįžta į natūralią padėtį ir nugaros skausmai išnyksta, pagerėja laikysena (jei nėra kitų tam įtakos turinčių sveikatos sutrikimų).

 

Skatina varikozę

 

Nuo poodinių venų ligų, ypač mazginio venų išsiplėtimo, kenčia daug moterų. Jas vargina kojų skausmas, greitas nuovargis, sunkumo jausmas, tinimas. Ligos pradžioje atsiranda ryškesnių veninių šakelių, nedidelių mazgelių, kurie antroje dienos pusėje tampa skausmingi, kartais išsilieja kraujas, susidaro mėlynių. Specialistai pabrėžia, kad veniniam kraujui nutekėti itin svarbūs blauzdų raumenys, kuriems tinkamai dirbant kraujas, tarsi veikiamas specialia pompa, kyla aukštyn. Avint aukštakulnius ši svarbi pompa neveikia, nes blauzdos raumenys visą laiką įsitempę. Nors atrodo gražiai, tačiau nuolat įtempti kojų raumenys neatlieka svarbiausios funkcijos, todėl kraujo slėgis poodinėse venose didėja ir plečia venų sieneles. Neatlaikiusios didelio slėgio, venos deformuojasi, atsiranda mazgelių.

 

Norint išvengti venų ligų, aukštakulnius avėti kuo rečiau ir trumpiau. Taip užtikrinamas sklandus blauzdų raumenų darbas ir optimali kraujotaka.

 

Kad būtų saugiau…

 
  •  Vieną dieną avėkite batelius su 2–3 cm, kitą – 4–5 cm, trečią – 10–12 cm aukščio kulniukais. Taip užtikrinsite, kad Achilo sausgyslei netektų tas pats krūvis ir neatsirastų lėtinių pažeidimų dėl nuolatinio jos pertempimo.
  •  Batelius aukštesniais nei 4–5 cm kulniukais palikite ypatingoms progoms – einant į teatrą, šventes, renginius. Kasdienai rinkitės patogią avalynę, optimaliu 2–3 cm aukščio kulnu.
  •  Saugesni bateliai stambiu, o ne smailiu ir plonu kulnu, nes mažesnė rizika pavojingai kryptelti koją ar kitaip susižeisti.
 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas ortopedas-traumatologas Tomas Vorobjovas

 

Kaip aukštakulniai kenkia kojų sveikatai?

 

Aukštakulnių avėjimas gali lemti Achilo sausgyslės pažeidimus. Dažnai ir ilgai avint aukštakulnius Achilo sausgyslė sutrumpėja. Tuomet atsiranda rytinis sukaustymas, skausmas Achilo kulno srityje, pirmieji žingsniai išlipus iš lovos būna skausmingi, juntamas įsitempimas. Vakare pastebimas patinimas kulno srityje, skausmas suintensyvėja. Nemalonūs pojūčiai lydi atliekant bet kokią fizinę veiklą.

 

Kokias rimtesnes Achilo problemas tenka gydyti?

 

Tendinitą – ūminį uždegimą, kurio metu atsiranda staigus skausmas, paraudimas, patinimas. Vakare žmogus dar jaučiasi gerai, o ryte jau negali priminti pėdos. Tendinito atveju dažniausiai skiriami vaistai nuo uždegimo, tepalai, rekomenduojamas specialus įtvaras, skirtas čiurnai ir Achilo sausgyslei sutvirtinti bei sumažinti fizinį krūvį. Jei ūminis sausgyslės uždegimas pradedamas gydyti laiku, skausmas ir kiti simptomai nuslopsta po 5–7 dienų. Tačiau uždelsus procesas gali trukti daugiau nei dvi savaites.

 

Tendinozę – įsisenėjusį degeneracinį Achilo sausgyslės uždegimą. Tai jau ne tik pačios sausgyslės, bet ir aplinkinių audinių uždegimas. Tendinozės atveju sausgyslė sutrumpėja, todėl bet koks staigesnis judesys sukelia skausmą. Tokia sausgyslė praranda elastingumą, funkcionalumą, joje suprastėja kraujotaka, todėl jei žmogus ignoruoja šį skausmą ir apkrauna pėdą fiziniu krūviu, audiniai nuolat patiria stresinių reakcijų. Tendinozė dažniausiai gydoma kraujo plazmos injekcijomis, kurios suaktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą. Taip audinių elastingumas pamažu didėja. Taikomos fizioterapinės ir kineziterapijos priemonės. Tačiau, anot specialisto, vien jų nepakanka norint paspartinti gijimą.

 

Achilo sausgyslės plyšimą, kuris gali būti dalinis ir visiškas. Esant visiškam sausgyslės plyšimui, gali prireikti operacijos. Po jos taikoma 4–6 savaičių imobilizacija (skiriamas specialus įtvaras, gipso longetė arba specialus batas), sudaromas individualus reabilitacijos planas.

 

Kaip išvengti Achilo sausgyslės pažeidimų?

 

Viena svarbiausių prevencinių priemonių – tinkamai parinkta avalynė. Optimalus kulno aukštis – apie 2 cm. Batelius aukštesniu kulnu avėti kuo rečiau ir ne ilgiau kaip kelias valandas.

 

Prieš kiekvieną fizinį krūvį ar treniruotę ir po jų būtinas geras apšilimas – taisyklingai atliekami tempimo pratimai.

 

Jei žmogus turi silpnas, paplokštėjusias pėdas (ypač vyresniame amžiuje), būtina jas stiprinti specialiais pratimais. Naudinga pėdų pirštais sugriebti rankšluostį ir paleisti – tai galima kartoti kelis sykius; rytais sukti čiurnas į vieną ir kitą pusę po kelis kartus, ypač kai pėdos sustingusios. Dėl individualių pratimų geriausia pasitarti su gydytoju, bet svarbiausia – pratimai turi būti atliekami komfortiškai.

 

Autorius Laima Samulė