Pasaulyje galima sutikti pačių keisčiausių žmonių, kurie renka tiek ant bananų esančius lipdukus, tiek sekso lėles ar butelius nuo pieno. Vieniems kolekcionavimas siejasi su malonumu bei žiniomis, kiti to nesuvokdami įklimpsta į daiktų kaupimo rutiną. Aplinkiniams dažnai iškyla klausimas, ką gi kolekcionavimas išties pasako apie žmogų?

 

Kodėl žmonės kolekcionuoja?

 

kolekcionavimas

Dalis mokslininkų teigia, jog kolekcionavimas yra paprasčiausiai nuo senų laikų užsilikęs instinktas. Ištirta, jog senovėje turto kaupimas reiškė ne tik galimybę išmaitinti ar išlaikyti vaikus, bet ir didesnį šansą ilgiau gyventi. Netgi dabar dažnai iškeliama koreliacija tarp turimo turto ir galimos gyvenimo trukmės. Tiesa, kai kurie psichologai teigia, jog kolekcionavimas itin glaudžiai susijęs su psichikos sutrikimais. Jie teigia, kad daiktus renkantis ir kaupiantis žmogus tokiu būdu siekia pabėgti nuo tikrovės ir užsimiršti, kadangi pats procesas ir momentas, kai kolekcija peržiūrima ar pertvarkoma sukelia tam tikrą stabilumo, saugumo jausmą. Dalis psichologų teigia, jog kai kurie kolekcionieriai kolekcijomis paprasčiausiai pateisina savo besaikį norą pirkti. O pastarasis polinkis dažniausiai siejamas su obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu bei depresija. Tačiau tokios teorijos yra gana kraštutinės. Galbūt kolekcionierius ir galima pavadinti šiek tiek keistokais žmonėmis, tačiau jų tikslai paprastai yra gana paprasti ir netgi kilnūs. Praktiškai visi savo kolekciją pildo dėl asmeninio malonumo bei naujų potyrių ar žinių. Tik vėliau atsiranda ilgalaikių tikslų – vieni nori sukaupti turtingą ir solidžią kolekciją bei ją parduoti, kiti jas atiduoda muziejams, mokykloms, kitoms kultūrinėms įstaigoms. Taigi, didžioji dalis kolekcionierių yra arba užsislėpę verslininkai, arba kultūros veikėjai.

 

Kaip pradėti kolekcionuoti?

 

Dažniausiai būsimieji kolekcionieriai vieną ar kitą daiktą pradeda rinkti visai nesąmoningai, tarsi savaime, ir jiems šis pomėgis atrodo natūralus. Tačiau tie, kurie kolekcionavimą pasirinko sąmoningai ir dar tik žengia į šį nuostabų ir nepakartojamą pasaulį, susiduria su daugybe klausimų. Tokiais atvejais reikia nuspręsti ir apie savo galimybes, ir apie norimus kolekcionuoti objektus. Jei kiekvieną mėnesį spaudžia įvairios įmokos, vargu ar gera mintis būtų pradėti kolekcionuoti prabangius motociklus. Pirmiausia reikėtų apsvarstyti dėl ko kyla noras kolekcionuoti. Gali būti įvairiausių priežasčių ir dauguma jų yra visiškai pateisinamos. Prieš tampant kolekcionieriumi palanku apsvarstyti kiek šeimos ar asmeninio biudžeto šiam reikalui galima paskirti. Paprastai kolekcionavimas yra skirstomas į nemokamą (ypatingai tinka sentimentaliems žmonėms, kurie mėgsta kaupti atvirutes, pašto ženklelius, butelių kamštelius ir pan.), nebrangų (ši kategorija gali apimti įvairias figūrėles, korteles, monetas) ir brangų (apima meno kūrinius, antikvarą, automobilius ir t. t.). Galų gale net jei ir buvo priimtas sprendimas kolekcionuoti smulkius ir, rodos, nebrangius daiktus, reikia nepamiršti, kad net viena nedidukė moneta gali kainuoti nuo kelių iki 3000 eurų. Tai derėtų prisiminti, kadangi kolekcionavimo pasaulyje vyrauja taisyklė – kuo retesnis ir senesnis – tuo brangesnis. Pasirinkus kolekcionavimo sritį taip pat derėtų pasidomėti, kur geriausia ieškoti dominančių daiktų. Galima užsiregistruoti į specialias internetines kolekcionierių svetaines, forumus ar net tapti specialaus klubo nariu. Bibliotekoje taip pat nesunku rasti įvairiausių knygų bei straipsnių panašiomis temomis. Kolekciją daug lengviau papildyti apsilankius specializuotose parduotuvėse ar sendaikčių turgeliuose. Tiesa, kolekcionuojant įvairius daiktus verta įsitikinti ar jie laikomi bei prižiūrimi teisingai. Tai itin svarbu, jei siekiama, jog kolekcija ateityje taptų finansiškai naudinga. Apskritai, svarbiausia mėgautis šiuo hobiu. Nė vienas nepatirs jokio malonumo, jei rinks futbolo korteles, o iš tiesų mėgs krepšinį.

 

Asmenybę atspindinčios kolekcijos

 

Kolekcionuojamų daiktų specifika nemažai pasako apie žmogaus asmenybę, atskleidžia jo pomėgius bei interesus. Itin retai pasitaiko, kad, pavyzdžiui, vinilines plokšteles kolekcionuoja patefono neturintis ar muzikos nemėgstantis žmogus. O vyno mėgėjas greičiausiai nerinks alaus kamštelių ar jų padėkliukų. Kolekcionavimas ar mėgėjiškas tam tikrų daiktų rinkimas taip pat padeda lengviau užmegzti naujus ryšius ar draugystes, kadangi bendro pomėgio turėjimas nulemia ir bendrus veiklos interesus. Kiekviena kolekcija gali papasakoti neįtikėtinų dalykų apie žmogų. Pavyzdžiui, muzikos įrašų kolekcionieriai dažniausiai laikomi itin smalsiais, kūrybiškais bei atvirais žmonėmis. Kartais jie palaikomi naujų skonių bei potyrių medžiotojais. Tokie žmonės nuolat ieško naujų įrašų, įsigyja niekur nematytų plokštelių, lankosi galerijose ieškodami įvairių įkvėpimo šaltinių. Jų smalsumas skatina tyrinėti pasaulį ir atrasti naujus dalykus. Garsus Amerikos psichologas Samas Goslingas teigia, jog asmenys, kurių namuose pilna įvairiausių CD, DVD ir kitų įrašų yra gana eklektiškos asmenybės ir mėgsta daryti įtaką kitų skoniui. O Kembridžo universiteto profesorius  Jasonas Rentfrowas mano, kad tokie žmonės vyresniame amžiuje nepagaili nei laiko, nei pinigų, kad turėtų viską, ko įsigeidžia Kita dalis žmonių patys to neįtardami yra itin aistringi įspūdžių kolekcionieriai. Paprastai tokie žmonės nėra linkę kaupti jokių konkrečių daiktų, visas savo pajamas jie investuoja į keliones, nuotykius bei įvairias pramogas. Dažniausiai tokie žmonės yra ekstravertai, jie mėgsta aplinkinių dėmesį, gali daug dėl jo padaryti. Dėl savo pomėgio kolekcionuoti įspūdžius, šie žmonės yra itin aktyvūs ir judrūs, tad juos itin sunku rasti tiesiog sėdinčius priešais televizorių. Psichologė Lina Jurkštaitė – Pačesienė atkreipia dėmesį į tai, jog egzistuoja dar vienas kolekcionierių tipas, kuris yra tiesiogiai susijęs su psichologinėmis problemomis. L. Jurkštaitė – Pačesienė teigia, jog iš pat pradžių nekaltai atrodęs pomėgis ką nors kolekcionuoti ilgainiui gali tapti gyvenimą apsunkinančia liga. Nors ir labai retai, tačiau tarp kolekcionierių pasitaiko tokių, kurie, paaiškėja, turi vadinamąjį Pliuškino sindromą. Šį sindromą turintys žmonės ne tik gaili išmesti senus daiktus ir šiukšles, bet jas dar tempiasi ir namo. Kaupikui būna itin sunku atsisveikinti su nereikalingais daiktais, nes kiekvieną atlieką jis vertina kaip savo asmenybės dalį. Kompulsinis kaupimas neretai sukelia problemų ir šį sutrikimą turinčio asmens kaimynams. Kaupiamose šiukšlėse atsiranda tokių parazitų kaip pelės, tarakonai, kurie persimeta į kaimynų butus ir sukelia daugybę nemalonumų.

 

Keisčiausios kolekcijos pasaulyje

 

  • Ekstazio tablečių kolekcionavimas. Vienas Olandijos pilietis net 20 metų rinko šias tabletes. Per tą laiką jis prikaupė apie 2400 tablečių. Deja, 2009 metais kažkas pavogė visas tabletes.
  • Muilo gabalėlių kolekcionavimas. Anglijoje, Birmingemo mieste gyvenanti 65 metų Carol Vaugn sukaupė įspūdingą 5000 tūkstančių muilo gabalėlių kolekciją iš viso pasaulio. Šią kolekciją ji pradėjo rinkti nuo 1991 metų.
  • Lavonų kolekcionavimas. 2011 metų lapkritį Novgorodo srityje, garsaus vietinio kraštotyrininko Anatolijaus Moskvino namuose buvo rasti 29 jaunų merginų lavonai. Paaiškėjo, kad kai kuriems lavonai buvo laikomi net apie 10 metų. Ankščiau garsėjęs kaip garsus nekropolių tyrinėtojas, mokslininkas sumanė surinkti ir mirusiųjų „kolekciją“.
  • Bambos plaukų kolekcionavimas. 51 metų Grahamas Barkeris buvo įrašytas į Pasaulio Gineso rekordų knygą kaip žmogus, surinkęs daugiausia bambos plaukų. Šį pomėgį vyrukas atrado visai nekaltai – tiesiog vieną dieną jam iškilo klausimas, kiek tokių bambos plaukų įmanoma pririnkti. Šį eksperimentą jis nusprendė įvykdyti su savimi. Rezultatas – po 25 metų jis turėjo beveik 23 gramus plaukų, kurie pagal spalvą buvo išskirstyti į tris stiklainius. O pati įdomiausia šios istorijos dalis, kad muziejus už neįvardytą kainą nusipirko ilgą laiką kauptus vyro bambos plaukus!

 

9 Priežastys dėl kurių žmonės kolekcionuoja:

  • Žinios ir mokymasis;
  • Atsipalaidavimas ir streso sumažinimas;
  • Asmeninis malonumas;
  • Socialinė integracija bendraujant bei dalinantis patirtimis su kitais kolekcionieriais;
  • Siekis būti pripažintam kolegų ar kitų kolekcionierių;
  • Altruizmas (tie atvejai, kai didžiausios kolekcijos paaukojamos muziejams arba mokykloms);
  • Noras kontroliuoti ir pasijusti bent maža pasaulio dalimi;
  • Nostalgija arba itin didelis domėjimasis istorija;
  • Polinkis kaupti ir siekis paįvairinti daiktus (tai susiję su saugumo jausmu).