Daugiau kaip pusę atliekų vandenynuose sudaro vienkartiniai indai. Tarp jų plaukioja ir milijardai plastikinių šiaudelių. Jie ne tik teršia vandenį, bet ir žaloja gyvūnus. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, nuo 2021 m. neliko tiek daugumos vienkartinio naudojimo indų, tiek plastikinių šiaudelių. Tuomet suskubta juos pakeisti popieriniais.

 

Popieriniai ir bambukiniai šiaudeliai dažnai reklamuojami kaip sveikesnė ir ekologiška alternatyva plastikiniams šiaudeliams. Deja, remiantis neseniai Antverpeno universitete atlikto tyrimo rezultatais, popieriniai šiaudeliai nėra tokie saugūs, kaip galvojama. Mokslininkai nustatė, kad ir juose yra PFAS (perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos) teršalų. PFAS priskiriama daugiau nei 4 tūkst. sintetinių cheminių medžiagų, naudojamų gaminant įvairiausius gaminius (įskaitant nepridegančias keptuves ir maisto išsinešti pakuotes) ir vertinamų dėl hidrofobiškumo bei riebalams artimų savybių.

Colorful,Drinking,Striped,Straws,On,Colorful,Background

 

Mokslininkai ištyrė 39 skirtingų rūšių šiaudelius, tarp kurių buvo plastikinių, bambukinių, popierinių, stiklinių ir nerūdijančiojo plieno. Paaiškėjo, kad beveik visuose (išskyrus pagamintus iš nerūdijančiojo plieno) jų yra žmogui ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų. Dažniausiai šiaudelių sudėtyje pasitaikanti pavojinga medžiaga – tai perfluoroktano rūgštis. Nors gaminti šios rūšies plastiką ES uždrausta nuo 2020 m. Deja, perfluoroktano rūgšties vis dar aptinkama senuose arba iš perdirbtų žaliavų pagamintuose gaminiuose.

 

Šiaudeliai, pro kuriuos geriami gėrimai, kelia tam tikrą susidūrimo su PFAS priskiriamomis kenksmingomis medžiagomis riziką. Nors tam, kad kenksmingų medžiagų poveikis taptų apčiuopiamas, turi įvykti sąlytis su neįtikėtinu skaičiumi šiaudelių, rizika vis viena egzistuoja. Net ir nedidelis PFAS kiekis didina organizmui tenkančią cheminių medžiagų dozę, sako aplinkosaugininkas Thimo Groffenas iš Antverpeno universiteto.

 

Specialistai perspėja, kad net po šiaudelių perdirbimo pavojingų medžiagų gali patekti į naujus gaminius. Negana to, tokiems šiaudeliams atsidūrus sąvartyne, taip pat tuo atveju, jei jie būtų sudeginti, juose esantys chemikalai gali pasklisti ir kelti rimtą pavojų aplinkai bei gyvūnams.

 

Tam, kad nekiltų jokios rizikos, Th. Groffenas rekomenduoja naudoti iš nerūdijančiojo plieno pagamintus šiaudelius arba apskritai jų atsisakyti. Tada galėsime būti visiškai tikri, kad į organizmą nepatenka net minimalus kiekis toksinų. Saugiais specialistai taip pat laiko termiškai apdorotus ir sterilizuotus augalų stiebus. Tai nendrių, rugių arba kviečių šiaudeliai. Taip pat nei žmogui, nei aplinkai nekenkia makaronų šiaudeliai – iš miltų ir vandens.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė