Mūzos yra gražios senovės graikų mitologijos deivės, globojančios mokslus ir meną. Tikima, kad jos gyvena šalia mūsų jau labai ilgai, tačiau dažniausiai prisimename tik dvi ar tris iš jų. Tikriausiai labiausiai paplitęs vardas yra Melpomenė, kai kalbame apie teatrą. Iš viso yra devynios mūzos.

 

mūzosMūzos nebuvo atsiskyrėlės ir gyveno gana audringą gyvenimą, kupiną meilės reikalų su dievais ir net mirtingaisiais. Taip pat kartais prisimename kai kuriuos jų vaikus, Orfėją ar Himenajų. Mūzos esą gyveno Parnaso kalne, tačiau žemėje kiekviena mūza turėjo savo šventyklas, kurios būdavo vadinamos muziejais. Iš čia ir atsirado mūsų šiuolaikinis „muziejus”.

 

Įvairių senovės graikų autorių aprašymuose, ypač kalbant apie meilės reikalus, yra daug prieštaravimų. Štai kelios labiausiai paplitusios versijos. Beveik visi autoriai sutinka dėl vieno dalyko – visos devynios mūzos yra Dzeuso ir atminties deivės Mnemozinos dukterys.

 

Kaliopė yra herojinio epo mūza. Paprastai ji vaizduojama su papiruso ritiniu ar diptiku (vaškuota dviejų dalių rašymo lentelė) rankose. Iš sąjungos su Apolonu ji pagimdė Orfėją ir Liną. Jei Orfėjas mums gerai žinomas, tai Linas – beveik ne, nors iš tikrųjų jis buvo didžiausias muzikos žinovas, puikus dainininkas ir Heraklio mokytojas, kuris, pasak kelių autorių, buvo ir jo brolis.

 

Klėja yra istorijos mūza. Ji vaizduojama beveik taip pat kaip Kaliopė, tik vietoj diptiko rankose ji kartais laikydavo ritinių dėklą. Su Piero ji susilaukė sūnaus Hiakinto (Hiacinto), dieviško grožio jaunuolio, kurį buvo įsimylėjęs Apolonas ir Vakarų vėjas Zefyras. Kai Hiakintas mirė nuo sportinio disko smūgio, kurį į jo galvą nukreipė pavydus Zefyras, Apolonas iš jo kraujo išaugino gėlę.

 

Uranija yra astronomijos mūza. Ji buvo pavaizduota su žvaigždžių žemėlapiu (dangiškuoju gaubliu) ir kompasu rankose. Su Apolonu ji pagimdė dievybę Himenajų. Istorijos apie jį yra labai prieštaringos: jis turėjoj romanų su įvairiomis mitinėmis būtybėmis, gelbsti mergeles nuo piratų, o nusprendęs pradėti ramiai gyventi, miršta vestuvių dieną, nes ilgisi praeinančios jaunystės ir grožio.

 

Euterpė yra lyrinės (euleginės) poezijos ir muzikos mūza. Paprastai ji būdavo vaizduojama su dviguba fleita ir lyra rankose. Su upės dievu Strimonu ji susilaukė sūnaus Reso, kuris tapo Trakijos karaliumi ir mirė, gindamas Troją. Paprastai joj žudiku įvardijamas Odisėjas arba Diomedas.

 

Erata yra meilės poezijos mūza. Paprastai ji būdavo vaizduojama su kitara rankose. Iš sąjungos su Malu ji pagimdė sūnų Kleofemą. Visi, į kuriuos ji žvilgterėjo (pagal kitą versiją, kuriuose mokė) tapo geidžiami priešingos lyties atstovams ir gavo galimybę aistringai mylėti.

 

Terpsichorė yra šokių ir chorinio dainavimo mūza. Ji būdavo vaizduojama arba kaip besišypsanti ir šokanti jauna moteris su vainiku ant galvos, arba kaip moteris, rankose laikanti lyrą ir plektrą. Pastojo nuo upės dievo Alechojaus ir pagimdė sirenas.

 

Melpomenė yra tragedijos mūza. Paprastai ji vaizduojama su keliais ypatingais atributais: teatro chalatu, tvarsčiu ir vynmedžių lapų arba gebenių vainiku ant galvos, vienoje rankoje – su tragiška kauke, kitoje – su lazda ar kardu. Kaip ir Terpsichorė, su Alechojumi buvo sirenų motina.

 

Talėja yra komedijos ir lengvos, ironiškos poezijos mūza. Ji būdavo vaizduojama su vynogių ar gebenių lapų vainiku ant galvos ir komiška kauke rankose. Ją įsimylėjęs Dzeusas apgaule ją privertė tapti jo žmona. Bijodama Heros, kuri nenorėjo su niekuo dalytis vyro meile, pavydo Talija pasislėpė žemės gelmėse, kur pagimdė demoniškas būtybes – palikus, kurie galėjo virsti gydančiomis versmėmis. Kadaise palikai buvo laikomi sveikatos, žemės ūkio ir navigacijos globėjais.

 

Polihimnija – iškilmingų giesmių, iškalbos ir pantomimos mūza. Ji buvo vaizduojama, apsigaubusi apsiaustu, kartais su ritiniu rankose. Kadangi jai nuolat reikėjo daug ir įtemptai mąstyti (turėjo prisiminti visas giesmes dievams garbinti), ji neturėjo laiko meilės romanams, todėl informacijos apie jos vaikus nėra.

 

Per daugelį amžių mūzos įkvėpė žmones kurti. Taigi, padėkokime joms už tai!