Dažniausiai apie vasarą kalbama kaip apie šviežių uogų, sultingų vaisių ir įvairiaspalvių daržovių metą. Tačiau tai taip pat ir įvairių prieskonių, kvapių žolelių sezonas. Šiuo metų laiku gaminami patiekalai bus dar vasariškesni, jei bus pagardinami žiupsneliu ką tik iš pievos ar daržo surinktų ir susmulkintų prieskonių. Ne tik dėl skonio jų rekomenduojama dėti, bet ir dėl sveikatos. Vienos žolelės pagreitina metabolizmą, kitos slopina organizmo uždegiminius procesus.

 

zoleles

Gaivaus kvapo ir skonio mėtos yra turbūt pats vasariškiausias prieskonis, augantis Lietuvoje. Karštą dieną jos vėsina ir suteikia švaros pojūtį. Taip pat jos labai naudingos sveikatai, nes slopina nemalonius dirgliosios žarnos sindromo simptomus, žagsulį, mėšlungį, ramina nervų sistemą. Mėtomis gardinti galima daugelį patiekalų vasarą: gėrimus, mėsą, daržoves, desertus ir želę.

 

Melisa – panaši į mėtą, bet šiek tiek platesniais lapais ir švelnesnio aromato žolelė. Šeimininkės šviežių melisos lapelių deda į sriubas, padažus, žuvį ir paukštieną tam, kad suteiktų citrinos kvapą. Lapeliai į ant ugnies ruošiamus patiekalus dedami baigiant virti, kepti ar troškinti, kad nedingtų kvapas ir nežūtų vertingosios medžiagos.

 

Gelsvės pasižymi stipriu aromatu, šiek tiek primenančiu salierus. Žali arba džiovinti lapai naudojami salotoms, padažams, mėsai, ryžių ir daržovių patiekalams. Sakoma, kad tai vienas vertingiausių prieskonių. Jį rekomenduojama vartoti tiems, kurie nori numesti svorio, laikosi dietos. Eteriniai gelsvių aliejai gerina žarnyno veiklą, inkstų ir širdies ligas ir net skatina lytinį aktyvumą.

 

Lietuvoje populiarūs kmynai ne tik suteikia patiekalams, ypač duonos, išskirtinio gaivaus ir aštroko skonio, bet ir padeda įveikti kai kurias ligas. Prieskonis valo organizmą, padeda išvengti pilvo pūtimo ir dujų kaupimosi, greitina virškinimo apykaitos procesus. Karštą vasaros dieną pagardinti gėrimai, sriubos, košės ar daržovių patiekalai, turės raminantį ir vėsinantį kūną poveikį.

 

Kalendros taip pat yra vienos sveikiausių prieskoninių žolelių. Jose itin daug antioksidantų, naudingų visam organizmui ir ypač kepenims. 100 gramų šviežių kalendrų sudaro 30 procentų vitamino C rekomenduojamos dienos normos. Vasarą kalendros maloniai vėsina kūną.

 

Peletrūnas naudojamas mėsos ir daržovių patiekalams. Jis naikina bakterijas, padeda ilgiau išlaikyti maistą šviežią. Tai ypač aktualu, nes šilumoje greitai genda maisto produktai ir plinta įvairios infekcijos. Šviežiais ar džiovintai lapeliais paskanintas valgis ne tik gardžiai kvepės, bet ir pagreitins medžiagų apykaitos procesus, miego kokybę ir kvėpavimą.

 

Pankolių sėklos dar vienas prieskonis, gerinantis virškinimo sistemos veiklą. Padeda nuo pilvo dieglių, dujų kaupimosi ir pilvo pūtimo. Sėklos naudingos gražiai ir švytinčiai šypsenai, gaiviam burnos kvapui. Prieš kiekvieną valgį išgėrus puodelį pankolių sėklų arbatos galima sulieknėti, nes eteriniai sėklių aliejai slopina apetitą.

 

Vasarą taip pat gali būti naudingi ir egzotiniai prieskoniai, paprastai siejami su žiemos mėnesiais. Pavyzdžiui, net šiltymečiu nereikėtų pamiršti cinamono. Žiupsneliu malto cinamono galima paskaninti šaltus, gaivius gėrimus arba vaisių (pavyzdžiui, obuolių) salotas. Šis prieskonis užtikrins, kad atostogų metu tikriausiai nepriaugsite papildomų kilogramų. Jis mažina cukraus kiekį kraujyje ir padeda organizmui geriau įsisavinti cukrų.

 

Šafranas – vienas brangiausių pasaulyje prieskonių, išgaunamas iš gražiai žydinčių krokų purkų. Kaip ir daugelis prieskonių, gerina virškinimo sistemos veiklą, mažina rūgštingumą ir dujų kaupimąsi. Kai kurių tyrimų duomenimis šafranas slopina depresijos simptomus ir net padeda išvengti vėžio.

 

Aitriosios paprikos skatina prakaitavimą, todėl vėsina organizmą, tirpdo riebalus ir gerina kepenų veiklą. Be to, padeda kovoti su stresu ir kelia nuotaiką.