Kokią eglę rinktis: gyvą ar dirbtinę?

Daugelyje namų jau papuoštos arba greitai sužibės žaliaskarės. Vieni renkasi natūralias, o kiti papuošimus kabina ant dirbtinių eglučių. Visgi nesutariama, kuris pasirinkimas tvaresnis. Viena populiariausių tvaraus gyvenimo taisyklių ragina keisti vienkartinį daiktą į daugkartinį. Daugelis šią taisyklę pritaiko ir renkantis kalėdinę eglutę. Kam kirsti gyvą medį, jeigu galima įsigyti vieną netikrą eglę ir ją naudoti daugybę metų iš eilės? Tiesos šioje idėjoje yra, tačiau tik trupinėlis.

Pavyzdžiui, 2 m aukščio dirbtinė eglė sukuria apie 40 kg šiltnamio dujų. T. y. tiek, kiek aplinkoje atsiduria itin taršiu automobiliu nuvažiavus apie 250 km. Šie skaičiai įgauna didesnę reikšmę sužinojus, kad 2019 m. vien JAV parduota 23,5 mln. dirbtinių eglučių. Didžiąją dalį (apie 75 %) šių šiltnamio dujų sukuria plastiko gamyba, o likusi dalis dujų susidaro naudojant energiją pagaminti pačią eglutę ir, galiausiai, ją siunčiant iš fabriko į parduotuves. Tradiciškai dirbtinės kalėdinės eglutės gaminamos iš trečiarūšio plastiko – polivinilchlorido, kuris, deja, turi žemą perdirbimo rodiklį. Vienos dirbtinės eglutės sukuriamas šiltnamio dujų kiekis yra dvigubai didesnis nei tikros eglės, kuri po vieno panaudojimo atsidurtų sąvartyne, ir net dešimt kartų didesnis nei eglės, kuri po švenčių būtų sudeginta. Visgi tiems, kurie namuose jau turi plastikinę eglę, jos išmesti ir skubėti pirkti tikros nederėtų. Mat naudojant tą pačią dirbtinę eglę 10 m. iš eilės, padarytą šiltnamio dujų žalą pavyktų išlyginti. Be to, dirbtinei eglei suirti sąvartyne reikės apie 100 m., todėl svarbu kuo ilgiau ją naudoti.

Gali pasirodyti, kad šventėms įsigyti tikrą eglę – daug ekologiškesnis variantas. Tačiau nebūtinai. Per vienus metus Europoje parduodama 50–60 mln. tikrų kalėdinių eglučių. Tad svarbu, kad šios žaliaskarės būtų įsigyjamos iš specialių kalėdinių eglučių medelynų. Mat įsigydamas ne iš medelyno ar miškininko pirkėjas negali būti tikras, ar medelis nukirstas laikantis visų reglamentų ir ar nebuvo pakenkta natūraliam miškui. Jeigu norite įsitikinti, kad įsigyjama eglė užauginta tinkamomis sąlygomis ir nėra nelegaliai nukirsta, ieškokite FSC sertifikato logotipo ant eglutės etiketės. Natūraliai augantys medeliai, net ir tokie nedideli kaip kalėdinės eglutės, absorbuoja anglies dioksidą. Vos pusė hektaro eglių absorbuoja 1 t anglies dioksido. Tad galbūt iš tiesų neverta jų kirsti, kad vos dvi savaites džiugintų mūsų akis. Kitas svarbus aspektas, ar natūrali eglutė yra aplinkai draugiškas pasirinkimas, t. y. kokį atstumą ji nukeliavo po to, kai buvo nukirsta ir kaip toli automobiliu ją vežėsi pirkėjas. Mokslininkai mano, kad šis atstumas neturėtų būti didesnis nei 16 km. Mat tokiu atveju vadinamasis anglies pėdsakas dar laikomas nereikšmingu.

Galiausiai verta prisiminti, kad nors gyva ir legaliai nukirsta eglutė yra tvaresnis kalėdinis variantas, svarbu turėti omenyje, jog ši prekė taip pat turi savo ekologijos kainą. Eglei užauginti reikalingi žemės resursai, taip pat jos purškiamos pesticidais. Be to, svarbu pasirūpinti savo eglute ir po švenčių: jeigu ši atsidurs sąvartyne, pūdama kartu su kitomis šiukšlėmis skleis metaną, vienas stipriausių ir kenksmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Norint Kalėdoms pasipuošti tvariai, vertėtų pasirūpinti ne visu medeliu, o tik jo šaka, taip pat verta įsigyti ar išsinuomoti gyvų žaliaskarių vazonėliuose.

Šaltinis: https://ispakuota.lt/

„Išpakuota“ – idėja, kaip apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją galime kalbėti kasdien. Kuriame tinklalaides, rašome straipsnius, piešiame edukacines iliustracijas bei nuolat ieškome naujų būdų, kaip populiarinti tvarų gyvenimo būdą ir kalbėti apie painius ekologijos klausimus linksmai ir suprantamai. Mūsų tikslas – sudominti ekologija ir klimato kaita ne tik mokslininkus, bet ir kiekvieną iš mūsų.

Autorius Eglė Stratkauskaitė