Viduriniuosiuose Rytuose populiarus prieskonis šafranas gali padėti, gydant švelnią ir vidutinę depresiją.

 

Kasmet 19 milijonų amerikiečių kenčia nuo depresijos ir jos padarinių. Kamuojant depresijai netenkama arba priaugama daug svorio, kamuoja nemiga, krenta savivertė, tampa atgrasi net ta veikla, kuri anksčiau teikė malonumą. Pacientams sunku mąstyti ir susikaupti, nuolatos kamuoja bloga nuotaika ir niūrios mintys apie savižudybę ir mirtį. Šis psichikos sutrikimas dvigubai dažniau nei vyrams pasireiškia moterims. Depresija labiau linkę sirgti taip pat tie, kurie serga kitomis ligomis: širdies, hormonų, Parkinsono, Alzheimerio, diabeto ligomis.

 

Paprastai depresija gydoma psichoterapija ir vaistais. Antidepresantai pakelia serotonino lygį smegenyse, todėl gerėja nuotaika. Kita vertus, tai labai stiprūs vaistai, daugeliui sukeliantys nemalonų šalutinį poveikį: nerimą, apetito neturėjimą, seksualinę disfunkciją. Dėlto vis populiaresnis alternatyvus gydymas vaistažolėmis, pavyzdžiui, jonažolėmis.

 

Šafranas – maisto prieskonis, kuriuo Vidurio Rytuose gardinami daugelis patiekalų. Tradicinėje persų medicinoje jis vartojamas skrandžio, inkstų akmenų skausmams ir depresijai malšinti. Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad šafranas saugo nuo vėžio bei stiprina atmintį.

 

Šafranas, taip pat kaip kiti depresijai gydyti skirti vaistai, pakelia tam tikrų cheminių medžiagų (pavyzdžiui, serotonino) lygį smegenyse. Manoma, kad tokį poveikį turi augalo aktyviosios medžiagos krocinas ir šafranalis. Buvo atliktas 6 savaičių tyrimas, kuriame dalyvavo 38 asmenys (18 – 55 metų). Tiriamiesiems būdavo skiriamas arba 30 mg džiovinto šafrano per dieną, kuriame yra apie 0,7 mg šafranalio arba 20 mg fluoksetino per dieną.

 

Tyrimui pasibaigus nustatyta, kad abu preparatai pagerino pacientų būklę daugmaž vienodai. Tačiau vartojusieji šafraną nesiskundė pašaliniu poveikiu: seksualine disfunkcija, drebuliu, prakaitavimu. Vis dėlto, kad šafrano efektyvumas depresijai gydyti būtų įrodytas būtina atlikti daugiau tyrimų.