Kodėl su amžiumi priaugame svorio?

Iš pradžių žmonės auga į ilgį. Paskui – į plotį. Dauguma netgi mano, kad svorio augimas su amžiumi yra natūralus procesas, organizmui senėjant. Tačiau ji klysta.

Senėjimas yra charakterizuojamas pagal kūno sudėties pakyčius. Tyrimai rodo, kad žmonėms senstant, poodinių riebalų sumažėja, o visceralinių riebalų kiekis padidėja. Visceralinių riebalų perteklius kelia pavojų sveikatai (didina koronarinės širdies ligos, insulto ir mirties riziką), didina liemens apimtį.

Kitas su amžiumi susijęs kūno pokytis – raumenų nykimas. Kadangi raumenys turi didelį medžiagų apykaitos greitį, jų netekimas yra susijęs su sumažėjusiomis energijos sąnaudomis. Sulėtėjęs kalorijų deginimas lemia, kad priaugama daugiau svorio.

Tiek padidėjęs visceralinių riebalų kiekis, tiek sumažėjusi raumenų masė yra susijusi su jautrumo insulinui dingimu. Kuo mažesnis jautrumas insulinui, tuo daugiau insulino kūnas išskiria. Pakitęs šio labai svarbaus medžiagų apykaitai hormono lygis, sukelia aibę problemų. Insulinas – tai hormonas, kuris kaupiasi organizme. Jis aktyvuoja gliukozės įsisavinimą ir riebalų gamybą, trukdydamas deginti riebalus ir kaupdamas organizme gliukozę (glikogeną).

Kitaip tariant, nekreipiant dėmesį į tai, kad nyksta raumenys ir daugėja riebalų, patenkama tarsi į užburtą ratą, kai svoris kasmet vis labiau auga. Tačiau suvaldyti šiuos organizmo procesus, kuriuos kai kurie žmonės laiko neva normaliais, senstant kūnui, yra įmanoma.

Žmogaus kūno konstitucijos tipą beveik visuomet lemia netinkamas gyvenimo būdas. Gyvenimo būdas – tai, kiek ir ko valgome, miegame ir judame. Tačiau svarbu ne tik kiek ir ko valgome, miegame ir judame, bet ir kada tai darome. Labai svarbu laikytis dienotvarkės ir visada valgyti panašiu metu.

Žmonija evoliucionavo planetoje, kurioje para padalyta į šviesųjį ir tamsųjį periodą. Nuo seniausių laikų iki dabar diena laikoma aktyviuoju paros metu, o naktis – poilsiui skirtas paros metas. Dienos meto metabolizmas padeda mums išlikti budriems, valgyti, naudoti ir saugoti energiją, o nakties meto metabolizmas padeda mums miegoti, pasninkauti, panaudoti per dieną sukauptą energiją atsinaujinimo ir gijimo procesams.

Valgymas tamsiuoju paros metu neatitinka žmogaus biologijos. Maistui virškinti tinkamiausias šviesusis paros metas, kai kūnas yra aktyvioje fazėje. Pavalgius naktį organizmas dar keletą valandų, po to kai nueinama miegoti, stipriai stimuliuojamas. Nepaisant biologinio organizmo ritmo ir valgant, kada išeina, pradeda greitai augti svoris. Rekomenduojama per dieną valgymui skirti 10 valandų intervalą, o likusią paros dalį susilaikyti nuo maisto. Valgymas šviesiuoju paros metu padeda sumažinti uždegimą, išvengti nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, miego sutrikimų ir depresijos.

Norint numesti svorio, rekomenduojama didinti raumenų masę ir mažinti riebalų kiekį. Taip pat labai svarbu vartoti pakankamai baltymų. Raumenų atrofija prasideda, kai atsiranda raumenų baltymo sintezės pusiausvyros sutrikimų ir pradeda irti baltymai raumenyse. Raumenų darbas ir baltymų vartojimas paderina raumens baltymo sintezę arba anabolizmą.

Nesvarbu, ar jums 9-eri ar 90 metų, kūnas išsaugo gebėjimą auginti naujus raumenis. Žinoma, senesni raumenys turės silpnesnį atsaką į anabolinius stimulus. Todėl reikės daugiau baltymų, kurie stimuliuoti raumenų palaikymą ir augimą. 70 kg žmogui per dieną reikės maždaug 60 g baltymų. Geriausia visą šią baltymų normą paskirstyti per tris pagrindinius dienos valgymus.