Kodėl reikėtų vengti palmių aliejaus?

Palmių aliejus maisto gaminimui naudojamas nuo senų laikų, ypač tuose kraštuose, kur šie medžiai auga natūraliai. Aliejus, spaudžiamas iš palmių vaisių, plačiai naudojamas visame pasaulyje perdirbtų maisto produktų gamyboje. Šiame augaliniame aliejuje nėra trans riebalų rūgščių, užkemšančių arterijas ir gausu natūralių antioksidantų, iš jų – vitaminų A ir E. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Šis aliejus ne visada yra sveikas vartoti, be to, jo gamyba gresia didžiule ekologine katastrofa. Vis dažniau spaudoje pasirodo pranešimų, kad reikėtų vengti maisto ir kitų produktų, kurių sudėtyje buvo naudojamas palmių aliejus.

Skaityti produktų etiketes būtina ne tik tiems, kurie laikosi dietos, bet ir tiems, kuriems rūpi žmonių planetos ateitis. Beje, palmių aliejaus dedama ne tik į maisto produktus, bet ir į kitas buities ir higienos prekes. Žaliava palmių aliejui auginama plantacijose, kurios sukuriamos, iškirtus atogrąžų miškus ir vietoj jų plotą apsodinus palmėmis. Palmių aliejus gausiai naudojamas visame pasaulyje, todėl tam, kad būtų gautas norimas produkto kiekis, reikia auginti milžinišką kiekį palmių. Dėl miškų kirtimų sunaikinama unikali bioįvairovė: augalija ir gyvūnija. Daugybė rūšių nyksta. Bene didžiausia grėsmė kyla atogrąžų miškuose nuo seno gyvenantiems orangutangams.

Kai kurios palmių rūšys subrandina didelius, raudonos spalvos vaisius, prisotintus aliejaus. Toliau palmių aliejus rafinuojamas ir paskui naudojamas įvairių produktų gamyboje, tarp jų maisto produktuose (pavyzdžiui, šokoladuose ir sausainiuose), kosmetikoje (pavyzdžiui, makiažo priemonėse) ar net biokurui gaminti. Aliejaus pagrindu pagamintas biokuras gali būti naudojamas automobiliuose vietoj benzino, dujų ar dyzelino.

Iš aliejinių palmių vieno hektaro plote galima išgauti iki 7 tonų aliejaus – tai yra daug daugiau negu išgaunama aliejaus iš tokio paties ploto kukurūzų, sojų ar rapsų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad palmių aliejus galėtų pakeisti nykstantį iškastinį kurą ir net sumažinti pasaulio atšilimo problemą, kuri iš dalies kyla dėl iškastinio kuro deginimo ir šiltnamio efektą sudarančių dujų išsiskyrimo į atmosferą. Tačiau panaikinus vieną problemą, atsiranda kita.

Maždaug 88 % palmių aliejaus, naudojamo visame pasaulyje, išgaunama iš palmių, auginamų Malaizijoje ir Indonezijoje. Kai kurios palmių plantacijos buvo įrengtos vietose, kurios nuo seno naudojamos žemės ūkyje, tačiau nemaža dalis plantacijų buvo įrengtos naujai – iškirtus atogrąžų miškus ir nusausinus durpynus. Durpynai – tai pelkėtos vietos, kurių dirvožemį sudaro durpės, susidariusios iš pelkių augalijos liekanų. Durpės veikia kaip kempinė: sugeria vandenį ir apsaugo nuo potvynių. Taip pat jose yra didelis anglies kiekis.

Nusausinus durpynus, žemėje esanti anglis sureaguoja su oru ir išskiria anglies dioksidą į atmosferą, dėl to didėja šiltnamio dujų koncentracija. Sausos durpės tampa labai degios, todėl kyla didelio masto gaisrų rizika, kai plantacijos kūrėjai, naudodami ugnį, ruošia dirvą palmėms sodinti.

Palmių plantacijose nėra palankių sąlygų biologinei įvairovei veistis, o tai reiškia,  kad ilgainiui išnyks arba migruos didžioji dalis gyvūnų ir augalų. Didžiausia grėsmė kyla orangutangams, Sumatros raganosiams, Borneo nykštukiniams drambliams ir Sumatros tigrams.

Palmių produktai vertinami prieštaringai ir sveikatos, ne tik ekologiniu, požiūriu. Nors šiame aliejuje nėra trans riebalų rūgščių, jame yra sočiųjų riebalų, kurie yra žalingi širdies ir kraujotakos sistemai. Mokslininkai rado įrodymų, kad palmių aliejuje esanti palmitino rūgštis kelia cholesterolio lygį kraujyje. Palmių aliejuje esančios vertingos medžiagos sunaikinamos rafinuojant, todėl jis tampa sunkiau virškinamas. Mitybos specialistai tokio aliejaus rekomenduoja vengti.

Palmių aliejus gali būti nuodingas. Perdirbtų maisto produktų gamyboje palmių aliejus yra oksiduojamas, o tai gali kenkti vidaus organams (širdžiai, kepenims, inkstams, reprodukciniams organams). Oksiduotame palmių aliejuje padaugėja laisvųjų riebalų rūgščių, fosfolipidų ir cerebrozidų.

Išvengti produktų, kuriuose yra šio aliejaus, yra beveik neįmanoma užduotis, nes šiais laikais jo dedama beveik visur. Be to, jis ne visada minimas sudedamųjų dalių sąraše etiketėje. Nereikia būti naiviems ir tikėtis, kad palmių aliejaus gamybą ir naudojimą galima sustabdyti. Tačiau sąmoningi vartotojai, atkreipdami dėmesį į tai, ką perka ir vartoja, gali prisidėti prie to, kad pasaulinės korporacijos sumažintų aliejaus gamybą ir išvengtų ekologinės katastrofos. Vartotojai taip pat gali rinktis produktus su palmių aliejumi, kuris išgaunamas iš palmių vaisių, auginamų ekologinius sertifikatus turinčiuose ūkiuose. Šiuose ūkiuose žaliava auginama, stengiantis kuo mažiau pakenkti aplinkai ir pagaminti sveikesnį produktą.