Jeigu paklaustume bet kokio žmogaus, tikriausiai išgirstume atsakymą, kad būti protingu yra gerai. Per daug nesigilindami, manome, kad tokie žmonės visą laiką priima tinkamus sprendimus. Iš tikrųjų gudrūs asmenys samprotauja taip, kad galiausiai prieina logišką išvadą, kurios jie norėtų, bet kuri nebūtinai yra teisinga. Galbūt ne nuo mąstymo sprendimai priklauso?

 

sprendimai

Galbūt todėl nereikėtų stebėtis, kad protingi, išsilavinę žmonės daro tokius klaidingus sprendimus politikoje ir moksle. Ar Žemė karštėja? Ar vakcinos sukelia autizmą? Ar yra įtikinamų įrodymų apie evoliucijos teoriją? Ar atominė energija saugi? Mokslo išvados labai aiškios. Tačiau daug žmonių atsisako tikėti moksliniais įrodymais. Dažniausiai dėlto, kad žmonės apskritai nežino tų įrodymų. Jeigu žmonės būtų geriau informuoti, jie dažniau sutiktų su mokslininkų teiginiais. Taigi jeigu žmonės būtų labiau išsilavinę ir protingesni, jie mažiau klystų? Pasirodo, viskas ne taip paprasta.

 

Vertindami problemas, protingi žmonės yra dar labiau šališki. Dėl savo įsitikinimų jie neretai tiesiog iš principo nepripažįsta mokslinių įrodymų. Labai geras loginis mąstymas padeda jiems prieiti tokią išvadą, kokią nori. Jei žmonės klysta dėl mokslo, tai jie dar labiau rizikuoja klysti kasdieninėse situacijose.

 

Kvailus sprendimus priimti linkę sėkmės apakinti žmonės. „Sėkmė yra vargšų mokytoja, nes ji gundo žmones galvoti apie tai, ko jie negali prarasti“, – kartą yra pasakęs vienas turtingiausių planetos žmonių Billas Gatesas. Kaip dažnai galima išgirsti istorijų apie žmones, kurie akimirksniu praturtėjo, pasijuto pasaulio valdovais, investavo į rizikingus, naujus verslus ir staiga buvo nuleisti į žemę iš savo aukštybių. Sėkmė apakina žmones priimti neracionalius sprendimus.

 

Labai dažnai galima pastebėti, kad įtakingi žmonės savo aplinkoje nori matyti asmenis, kurie su jais visą laiką sutinka. Taip yra dėlto, kad mus traukia žmonės, mąstantys taip pat. Mums patinka energingi ir optimistiški žmonės. Kai pristatomos naujos idėjos, mes norime girdėti, kad jos pasiteisins, o ne patirs fiasko. Mums nepatinka tie, kurie nesutinka, vadiname juos pesimistais ir ne komandos žaidėjais. Kai vadovas turi idėją, niekas nesvarsto, ar ji yra išmintinga, ar ne. Visi linkę sutikti su permainomis ir niekas nenori atrodyti blogiečiu, kuris visada nesutinka. Tai užkerta kelią geriems sprendimams priimti. Kai nėra prieštaraujančių, labai lengva patikėti, kad idėja yra gera, nors iš tikrųjų tokia nėra.

 

Kartais priimti gerus sprendimus gali sukliudyti baimė suklysti. Galvodami, ką pamanys draugai ir pažįstami, mes nuslepiame didžiąją dalį nesėkmių ir nepasiteisinusios rizikos. Kartais iš visų jėgų stengiamasi gyventi nepriekaištingai, norima visko pasiekti savo pastangomis, kad kreiptis pagalbos ir patarimo atrodo lyg nusikaltimas. Tačiau žmonės, kurie per dažnai rizikuoja ir nepaiso kitų, dažniausiai lieka kaip toje pasakoje apie auksinę žuvelę – prie suskilusios geldos.

 

Gerus sprendimus priimti trukdo nelankstumas, užsispyrimas, atkaklus principų laikymasis. Žmonės neretai perka brangius daiktus, dovanas pagal jų etiketę. Mano, kad brangiausias restoranas yra geriausia maitinimo įstaiga. Taip pat ir vertindami žmones, mes vadovaujamės pirmuoju įspūdžiu. Kyla problema, kai nenorime keisti pirmojo įspūdžio, įvertinti jo iš naujo. Tada sakome, kad iš tikrųjų yra gerai, nors giliai širdyje taip negalvojame.

 

Nė vienas nėra apsaugotas nuo blogų sprendimų savo gyvenime. Nesvarbu, koks socialinis statusas, išsilavinimas ir įgytos kvalifikacijos, visi kartais priima neracionalių sprendimų. Norėdami išvengti neteisingų sprendimų skaudžių sprendimų, reikia analizuoti save, aplinkybes ir tendencijas. Tik tada pavyks išvengti rizikos ir sprendimus galima priimti sistemingai ir racionaliai.