Romantiški santykiai sudėtingi ir daugialypiai. Juose reikšmingą vaidmenį atlieka ne tik sąmoningi pasirinkimai bei norai, bet ir nesąmoninga motyvacija, sukaupta patirtis. Galbūt būtent tai lemia, kodėl kai kurie žmonės nuolat susitikinėja su aukomis r nevykėliais?

 

Pažeidžiamumo žavesysCute,Girl,Shot,From,Bow,And,Hit,Target,With,An

 

Vienas labiausiai paplitusių paaiškinimų, kodėl romantiškuose santykiuose žmones traukia vadinamosios aukos, slypi globos instinkte. Evoliuciškai įgavome polinkį rūpintis kitais, ypač tais, kurie atrodo pažeidžiami, kuriems reikia pagalbos. Kai kuriems šis rūpestingumo potraukis sustiprėja palaikant romantiškus santykius, todėl kyla noras „išgelbėti“ ar „išgydyti“ partnerį. Toks ryšys gali sukurti tikslo jausmą ir emocinį pasitenkinimą. Kita vertus, potraukis gelbėti gali virsti prievartiniu veiksmu, kai kitų gėris iškeliamas aukščiau savojo ir veikiama savo gerovės sąskaita.

 

Empatija ir veidrodiniai neuronai

 

Empatija atlieka lemiamą vaidmenį santykiuose. Matydami, kad kažkas kenčia, suaktyvėja mūsų smegenų veidrodiniai neuronai, padedantys įsisavinti ir dalytis kitų emocine būsena. Šis emocinis rezonansas gali pagilinti tarpusavio ryšį, norą palaikyti tą asmenį, o tai gali sužadinti ir romantiškus jausmus. Itin empatiški žmonės į šį mechanizmą panyra giliau, štai kodėl dažniau užmezga santykius su vadinamaisiais nevykėliais ir aukomis. Visgi net pastariesiems tokie santykiai gali padaryti meškos paslaugą. Tarkime, rūpestingasis partneris prisiima atsakomybę ir vienas rūpinasi visais poros finansais, nes silpnasis partneris neturi reikiamų žinių, gebėjimų. Taip užkertamas kelias mokytis, augti ir vykti pokyčiams, netgi veda prie destruktyvių modelių, skatinančių priklausomybę.

 

Projekcija ir identifikavimas

 

Kartais asmenys gali projektuoti savo neišspręstas traumas partneriui, kuris susiduria su panašiomis kovomis. Mylėdami ką nors, kurį jie suvokia kaip auką, gali jaustis taip, lyg savo vidines žaizdas gydytų per „įgaliotinį“. Pavyzdžiui, žmogus, kuris užaugo jausdamasis apleistas, gali pajusti romantišką potraukį partneriui, kuris atrodo taip pat nemylimas ar su kuriuo kažkas elgiasi netinkamai. Šis procesas paprastai vyksta nesąmoningai, bet gali sukurti itin stiprų emocinį ryšį. Pasąmonėje žmogus „gelbėdamas“ kitą, gelbėja ir pats save. Santykiai tarp aukų ir globėjų kartais sukelia trauminį ryšį, kai partneriai vienas prie kito prisiriša dėl bendro skausmo ar nelaimių. Šis ryšys gali būti labai aistringas, nors dažniau sukelia ciklinius disfunkcijos modelius.

 

Maištas prieš visuomenės normas

 

Įprasta, kad dauguma trokšta stipraus, sėkmės lydimo, turtingo ar kitokiu būdu savo vertę įrodžiusio partnerio. Todėl romantiškiems santykiams pasirinkus šių sėkmės ženklų neatitinkančią antrąją pusę, tarsi maištaujama prieš visuomenės normas. Tuo norima pasakyti, kad žmogus yra aukščiau materialinės sėkmės, jam nerūpi statusas ar turtas, juolab galia. Vietoj to ieškoma emocinės gelmės ir autentiško ryšio.

 

Siekis kontroliuoti

 

Kai kurie asmenys užmezga santykius su silpnesniais už save dėl to, kad tuomet išlieka galimybė kontrolę laikyti savo rankose. Už to dažnai slypi nesaugumo jausmas, baimė būti paliktiems, nesuprastiems. Todėl susidėdami su nevykėliu ar auka tokie žmonės gali patys pakreipti situaciją jiems palankesne linkme, būti situacijos valdovais. Be to, tokiuose santykiuose globėjas jaučiasi reikalingas, svarbus, galingas, kas taip pat patenkina jo giliausius troškimus. Tiesa, pats žmogus tokioje situacijoje beveik niekada nepripažįsta, kad pasirinko tokį partnerį, kurį galėtų kuo lengviau valdyti ir taip užsitikrinti savo saugumą (kad ir kokį iškreiptą bei iliuzinį).

 

Vengimas prisirišti

 

Galima ir atvirkščia situacija: pasirenkamas silpnas partneris ne todėl, kad norima jį kuo tvirčiau pririšti prie savęs, o todėl, kad kaip tik siekiama išlaikyti atstumą. Taip elgiasi įsipareigoti bijantys asmenys. Ši strategija leidžia išlaikyti emocinį atstumą, prisileisti antrąją pusę tik tiek, kiek patys nori. Dažnai tokiems žmonėms antroji pusė reikalinga tik dėl statuso visuomenėje, o ne emocinių asmeninių motyvų.

 

Kaip nutraukti ydingą ratą?

 

Jeigu žmogus nuolat užmezga santykius su silpnais partneriais, kurie vadinami nevykėliais ar aukomis, pirmiausia turėtų savęs klausti, kodėl taip nutinka? Dažnai kaltinami tie silpnieji, esą jie ieškodami naudos „prilimpa“ prie stiprių asmenybių. Visgi tiesa būna priešinga: būtent perdėtai globoti linkęs asmuo ieško (dažnai nesąmoningai) ir pasirenka silpnus žmones. Motyvai, kaip aptarta, gali būti įvairūs – nuo perdėtos empatijos ir noro globoti iki siekio dominuoti, viską kontroliuoti. Svarbu suprasti priežastį, kuri verčia panirti į tuos pačius santykių modelius, prasidėti su panašaus tipo partneriais. Savirefleksija būtina norint nutraukti ydingą dinamiką ir išsilaisvinti bei transformuotis. Jeigu savarankiškai ši užduotis atrodo pernelyg sudėtinga, visuomet verta ieškoti pagalbos pas specialistą. Jis padės suvokti romantiško gyvenimo dinamiką ir asmeninius motyvus, nes būtent jie yra reikšmingiausi.

 

Įdomu

 
  • Tyrimai rodo, kad net apie 20 % visų santykių grįsti nerimą keliančiais motyvais, pvz., perdėtu noru kontroliuoti, nesaugumo jausmu bei bandymu jį užsitikrinti, pertekliniu rūpestingumu ir kt.
  • Įrodyta, kad apie 70 % sunkią psichologinę traumą vaikystėje patyrusių žmonių traukia partneriai, kurie atspindi jų vaikystės patirtį. Tai gali sukelti ypač stiprių ir sudėtingų emocijų bei nesveiką priklausomybę.
  • Moterys į globėjiškus santykius linkusios labiau nei vyrai. „Personality and Social Psychology Bulletin“ publikuotame tyrime skelbiama, kad padėdami silpnesniam partneriui emocinį pasitenkinimą jaučia apie 65 % moterų ir apie 40 % vyrų. Visgi vyrai labiau linkę demonstruoti herojiškumą, kai kuria santykius su pažeidžiamomis moterimis bei visuomenėje dėl to dedasi didvyriais. Psichologai tai aiškina lyčių evoliucija ir stereotipiniais jų vaidmenimis visuomenėje.
  • „The Journal of Positive Psychology“ atliktas tyrimas rodo, kad 32 % ilgalaikius santykius kuriančių asmenų jaučia poreikį „išgelbėti“ arba kaip nors „sutvarkyti“ savo partnerį.
  • Tyrėjai apskaičiavo, kad nuo 20 % iki 40 % porų turi kopriklausomų bruožų, t. y. kai vieno partnerio emocinė tapatybė susieta su kito gerove.
  • Priklausomybe nevirstanti empatija santykiuose labai svarbi: „Psychological Science“ atliktas tyrimas atskleidė, kad poros, turinčios aukštą empatijos lygį, ypač kai vienas partneris nuolat įsijaučia į kito „kovas“, turi apie 35 % didesnę tikimybę išlaikyti ilgalaikius santykius.
 

Autorius Jūratė Survilė