Tie, kurie turi problemų su sąnariais žino, kad didžiausias sveikatos priešas – šaltis ir drėgmė. Taigi blogėjantis oras neigiamai veikia sveikatą. Net tokios ligos kaip diabetas gali pirmą kartą pasireikšti, kai šiek tiek žemiau nukrenta oro temperatūra. Mokslininkai teigia, kad dėl to kalti žmogaus genai, kurie pradeda kitaip veikti, reaguodami į sezoninius pokyčius. Tai esą gali paaiškinti, kodėl šaltuoju metų laiku paūmėja lėtinės, uždegiminės ligos (artritas), padaugėja mirčių nuo širdies ligų ir didėja svoris.

 

"ligos"

Žmonių imuninė sistema suaktyvina vienus genus ir nuslopina kitus, kad geriau prisitaikytų prie metų ciklo ir pasiruoštų ginti organizmą nuo ligų ir sveikatos sutrikimų, kurie priklauso nuo sezono. Į tai atsižvelgiant, net galima sužinoti, kaip efektyviau gydyti tokias sezonines ligas kaip gripas, rašo dailymail.co.uk.

 

Kembridžo universiteto medicininės genetikos profesorius Johnas Toddas su studentais atliko tyrimą, kuris galimai parodė, kad už imunitetą atsakingi genai baltuosiuose kraujo kūneliuose, kovojantys su infekcijos sukėlėjais, būna aktyvesni žiemą. Po to profesorius J. Toddas su komanda išanalizavo 16 tūkstančių žmonių kraujo ir audinių pavyzdžius iš viso pasaulio.

 

Jie ištyrė 22 tūkst. genų – beveik tiek, kiek turi žmonės – ir nustatė, kad ketvirtadalis iš jų turėjo aiškių požymių, kad keičiasi metų laikas, skelbiama autoritetingame moksliniame žurnale „Gamtos komunikacijos“ (angl. „Nature Communications“). Tada ir buvo prieita jau minėta išvada, kad mūsų imuninės sistemos genai tampa aktyvesni šaltuoju metų laiku.

 

Vidutinėse platumose, kuriose yra ir Lietuva, sezoniniai orų pokyčiai yra labai dideli, tad imuniteto genai tampa aktyviausi žiemos mėnesiais.Islandijoje, kur šalta didžiąją metų dalį, jie nustatė nedaug sezoninių pokyčių. Apie pusiaują buvo pastebėta, kad imuniteto genai suaktyvėja lietinguoju laikotarpiu, kai padažnėja susirgimų tokiomis ligomis kaip maliarija.

 

Nėra visiškai aišku, kodėl taip nutinka, nors manoma, kad mūsų genai reaguoja į tam tikrus aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, dienos ilgumą arba temperatūrą. Manoma, kad toks sezoninis genų pasikeitimas atsirado priešistoriniais laikais, kada infekcijų padaugėdavo šaltaisiais metų mėnesiais, kai žmonės buvo labiau linkę gyventi susispietę į būrius.

 

Tačiau, anot prof. J. Toddo, toks genų pasikeitimas nepraeina be pasekmių. Organizmas susipainioja ir pradeda atakuoti pats save. Mūsų imuniniai genai kontroliuoja imunines ląsteles ir sukelia uždegimą ir bando įveikti infekciją, išskirdamas chemines medžiagas, sukeliančias tinimą. Tačiau per didelis uždegimas taip pat yra pavojingas: lėtinis uždegimas sukelia pažeidimus visame organizme ir blogina širdies ligų, I laipsnio diabeto bei artrito būklę. Tad sezoniniai pokyčiai, veikdami imuninės sistemos genus ir organizmo gynybinė reakcija gali paaiškinti, kodėl dažniau sergame tam tikru metų laiku. „Pastebime, kad sausį, vasarį ir kovą padaugėja naujų I laipsnio diabeto atvejų. Ir širdies ligos pablogėja žiemos mėnesiais“, – sako tyrimo vadovas prof. J. Toddas. Britų širdies fondo skaičiai rodo, kad mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos yra žymiai didesnis žiemą negu kitu metų laiku. 2012 metais Anglijoje įvyko 15 % daugiau vyrų mirčių ir 17 % daugiau moterų mirčių žiemą negu vasarą.

 

Nauji faktai gali padėti gydytojams efektyviau gydyti pacientus, skiriant vaistus, mažinančius uždegimą ir standartinė diabeto ir širdies ligų gydymą.

 

Taip pat nuo metų laiko priklauso, kada rekomenduojama pradėti skiepytis nuo gripo. Teigiama, kad veiksmingiausia skiepytis spalio ir lapkričio mėnesiais, kai gripo sezonas dar tik prasideda. Tačiau prof. J. Toddas su komanda teigia, kad galbūt būtų geriau skiepus atidėti iki žiemos vidurio, kai žmogaus organizmas jau yra pasiruošęs kovoti su infekcijų sukėlėjais ir galėtų pagaminti daugiau antikūnių, kovojančių su infekcijomis.

 

Dėl tos pačios priežasties vidutinių platumų gyventojai šaltymečiu yra linkę priaugti 1 – 2 kg svorio. Nustatyta, kad genai, kontroliuojantys medžiagų apykaitą, keičiasi su metų laikais: sulėtina metabolizmą žiemą, kad mūsų organizmas neišeikvotų per daug energijos. „Galimas daiktas, tai padeda taupyti energiją išlikimui, kai trūksta maisto ir nerandama pastogės“, – sako Kembridžo universiteto profesorius. Tačiau dabar gyvename namuose su centralizuotu šildymu, badas negresia, todėl smarkiai rizikuojame priaugti nereikalingo svorio, kurio bus nelengva atsikratyti pavasarį ir vasarą.