Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacija, o šaltų dienų sumažės, daugės kritulių, Baltijos jūros lygio kilimas svyruos nuo 22 iki 35 cm. Tokios klimato prognozės pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“.

 

Earth,,Heat,Wave,,Sun,And,High,Temperature,Environment,With,WeatherBalandį – neregėta kaitra ir rekordinė sniego danga

 

„Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėn. pakilo daugiau nei 1,5 °C. Šių metų klimato svyravimai Lietuvoje atspindi klimato kaitos tendencijas. Balandį turėjome ir aukščiausios oro temperatūros rekordus, ir sniego. Kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną snygį. Savivaldybėms teko spręsti, ar leisti į gatves smėlio barstytuvus, ar vėl įjungti šildymą“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

 

„Šiandien turime kalbėti ne tik apie klimato kaitos mažinimą, bet ir prisitaikymą. Pernai kilo potvyniai pajūrio regione, griuvo nuotekų valyklos, tai lėmė apie 250 mln. Eur nuostolių. Balandžio antroje pusėje stebėjome, kiek daug kai kur prisnigo. Šiemet jau turėjome dešimt šilumos rekordų. Tai rodo, kad krizė bus, tik klausimas, ar sugebėsime pasiruošti, apsaugoti žmonių sveikatą, miestus ir miestelius, gamtą, kelius, energetiką, žemės ūkį. Lyderystės vėliavą turi perimti savivalda, kuri turės pasirūpinti gyventojų apsauga, skirti dėmesį gamta grįstiems urbanistiniams sprendimams“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

 

Lietuvoje taip pat juntami klimato kaitos padariniai

 

Pasak J. Liukaitytės-Kukienės, prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį keturias iš penkių pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių lems klimato kaita. Lietuvos klimato pokyčiai – neatsiejama Žemės klimato sistemoje vykstančių procesų dalis, todėl padariniai jaučiami ir mūsų šalyje. Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961-ųjų iki 2022 m. pakilo 2,3 °C. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar 1–3 laipsnius. Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki –20 °C ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus, maždaug 10,5 dienų. Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 73 mm, arba 11 %, o Saulės spindėjimo trukmė – 7 %, arba 127 val.

 

Prisitaikyti turės žmonės ir infrastruktūra

 

„Reikia galvoti, kaip gyvensime toliau, kaip susiplanuoti kasdienes veiklas, kad valstybės, savivaldybių biudžetai, gyventojai patirtų kuo mažesnių nuostolių. Didžiausi pokyčiai laukiami žiemą, jos bus šiltesnės, bet tam irgi reikia ruoštis, nes ilgalaikė temperatūra apie nulį ypač kenkia keliams: kai vis atšyla, vis atšąla, formuojasi duobės“, – sakė J. Liukaitytė-Kukienė. Augant vidutinei šaltymečio temperatūrai, žmonės tampa mažiau atsparūs šalčiams, todėl neigiamas šalčio poveikis sveikatai didės. Nors žiemą šaltų dienų mažės, vis tiek reikės keisti padangas, barstyti gatves. Šildymo dienų kiekis mažės, bet tarp atšilimų įsiterps atšalimai, kaip šį balandį, kai vieną savaitę buvo 29 ºC karščio, o kitą 9 ºC šalčio, todėl šildymo sistemų prižiūrėtojai turi gebėti lanksčiai reaguoti į gamtines sąlygas.

 

Taip pat smarkiai išaugs rugpjūčio temperatūra, bus daugiau karščio bangų. Tam teks pritaikyti pastatus. Ypač nuo karščio kentės Pietų Lietuvos regionas, kur ir dieną, ir naktį bus aukšta temperatūra, reikės pasirūpinti patalpų vėsinimu, įrengti kondicionierius, kad žmonės galėtų pailsėti. Prisitaikyti prie karščio padeda ir paprasti dalykai, kuriuos jau daro savivaldybės – tai fontanų, vandens kolonėlių įrengimas miestuose, tačiau reikėtų plėsti jų tinklą. Renovuojant mokyklas įrengti rekuperacijos sistemas, kad esant ekstremalioms temperatūroms netektų stabdyti ugdymo proceso.

 

Gamta irgi duoda signalus: vis labiau atakuoja ligas platinančios erkės, eglynai, pušynai kenčia nuo kenkėjų, plinta alergijos. Kritulių gausa, ypač kai per dieną iškrinta mėnesio norma, niokoja parkus, miškus. Liūtis keičia sausringi periodai, kuriems irgi būtina ruoštis, nes padidėja gaisrų pavojus. Su klimato kaitos poveikiu ateityje siejamas padidėjęs mirtingumas, sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vis labiau vargins stresas dėl karščio ir terminis diskomfortas. Tam reikia ruoštis ir sveikatos priežiūros sistemai.

 

Sunkus uždavinys savivaldybėms

 

Savivaldybės turi parengti individualius planus, juose numatyti konkrečius veiksmus. Mūsų šalies savivaldybės, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos. Projekto „ClimAdapt-LT“ metu parengtoje savivaldybių jautrumo studijoje pažeidžiamiausiomis 2100 m. įvardijamos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miesto savivaldybės. Prisitaikymo prie klimato kaitos planą turi Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, jis parengtas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014–2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Projekto metu planai sudaryti ir Panevėžio, Vilniaus, Utenos miestų, Tauragės, Ukmergės, Birštono ir Varėnos rajonų savivaldybėms. Tam, kad jos galėtų lengviau prognozuoti ateities klimato pokyčius ir planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, Aplinkos ministerija parengė interaktyvų žemėlapį ir švieslentę, kur galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m.

 

Šią ir kitas aktualias naujienas taip pat rasite naujausiame savaitraščio „Prie kavos“ numeryje. 

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė