„Niekada nepasitikėk pirmuoju įspūdžiu“, – vaikystėje sakydavo mama. Ko gero, ji buvo teisi. Skirtingos šalys, miestai ir žmonės nuotraukose atrodo žaviai ir nekaltai. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau pasikapsčius net pačioje tyriausioje širdyje galima aptikti blogio krislelį, o tvarkingų, civilizuotų miestų archyvuose – neišaiškintų, paslaptingų nusikaltimų.

 

mieganti

Daugelis Jungtines Amerikos Valstijas laiko pavyzdine šalimi, padovanojusią daugybę talentų ir atradimų. 20-oji JAV valstijoje Misisipėje gimė rokenrolo karaliumi tituluojamas E. Preslis, bliuzo virtuozas B. B. Kingas ir aktorius Džimas Hensonas.

 

II pasaulinio karo pradžioje mažame Paskagoulos žvejų miestelyje ant Misisipės krantų įsikūrė karo laivų statykla. Regis, per naktį žmonių populiacija nuo 5000 išaugo iki 15000. Prasidėjo ekonominio pakilimo metai, tačiau taip pat padaugėjo ir darbo policijai. Padaugėjo daugiau ne tik smulkių nusikaltimų, vagysčių ir viešosios tvarkos pažeidimų, bet ir sunkių nusikaltimų. Ypač garsiai  nuskambėjo istorija apie naktimis klajojantį ir žmonėms užmigti neleidžiantį Paskagoulos kirpėjo fantomą.

 

Viskas prasidėjo 1942 metų birželio 5-osios penktadienio naktį. Vienuolyne dvi jaunas merginas, Merė Evelain Brigs ir Edna Mari Haidel, ištiko šokas, kai pamatė vyrą, bandantį išlipti pro jų miegamojo langą. Tą kartą merginos nebuvo sužeistos, bet rytą gerai apsižiūrėjusios pastebėjo, kad nebeturėjo vienos plaukų sruogos. Merė įsibrovėlį apibūdino kaip gana žemą, storą vyrą, vilkintį baltu sportiniu švarkeliu.

 

Antrą kartą paslaptingasis kirpėjas apsireiškė Peatų namuose, kur jis taip pat įsibrovė pro langą tam, kad nukirptų šešerių metų mergaitės Kerolės, miegančios šalia savo brolio dvynio, plaukų sruogą. Šį kartą jis netyčia paliko nusikaltimo įkaltį – smėlėtą pėdsaką prie lango.

 

Trečias incidentas įvyko po savaitės, penktadienį ponų ir ponios Heidelbergų namuose. Kaip ir praeitą kartą jis įlipo per langą ir suplėšė užuolaidą. Tačiau šį kartą jam reikėjo ne plaukų, o namų savininkės priekinių dantų, kuriuos jis išlupo, prieš tai tvojęs ponui Hedelbergui per galvą su geležimi, kad šis netektų sąmonės. Visa tai, įvyko vos per kelias sekundes, todėl nė vienas iš nukentėjusių nesugebėjo prisiminti, kaip atrodė nusikaltėlis.

 

Policija paskyrė 6 pareigūnus ištirti šį įvykį. Į pagalbą buvo pasitelkti šunys pėdsekiai, turėję nuvesti tiesiai pas nusikaltėlį. Tačiau pauostę žudiko krauju suteptas pirštines šunys policininkus nuvedė tik iki miško, o toliau nebežinojo, kur eiti. Manoma, kad užpuolikas šioje vietoje galėjo būti palikęs dviratį ir taip sugebėjęs pabėgti iš įvykio vietos.

 

Paskutinį kartą naktį mieganti buvo užpulta R. R. Teilor. Jai taip pat buvo nukirpta plaukų sruoga. Vėliau ji papasakojo, kad nuo užpuoliko sklido bjaurus dvokas. Taip pat ji prisiminė, kad pabudusi jautėsi neįprastai silpna. Kaip vėliau paaiškėjo, taip buvo todėl, kad užpuolikas ir uždėdavo chloroformu suvilgytą audeklo gabalą ant aukos veido, kad ji būtų apsvaigusi ir nieko nejaustų, kol jis kirps plaukų sruogą.

 

Dvejus metus miestelio gyventojai gyveno nuolatinėje baimėje, nes užpuolikas nebuvo nustatytas, nors daugiau ir nesirodė. Visiškai netikėtai paslaptis išaiškėjo ir policija pagavo kirpėją fantomą. Pasirodė, kad jis buvo 57-erių metų chemikas Viljamas Dolanas. Jis buvo įsivėlęs į ginčą su Heidelbergo tėvu, vietiniu teisėju ir nusprendė užpulti artimiausius jo giminaičius, norėdamas atkeršyti. Kita vertus, tai nepaaiškina kitų įsiveržimų į privačias teritorijas, nors jo namuose ir buvo rasta plaukų, priklausiusių Kerolei, jauniausiajai kirpėjo aukai.

 

Nors V. Dolanas neigė, kad kėsinosi į Heidelbergų šeimos narių gyvybę, bet teismas jį nuteisėti kalėti 10 metų. Tačiau dėl kitų nusikaltimų jis nebuvo teisiamas. Tik vietiniai miestelio gyventojai puse lūpų šnabždasi, kad tai jis buvo tas kirpėjas fantomas.

 

Kai kurie istorikai apskritai abejoja, ar V. Dolanas įvykdė nors vieną nusikaltimą. Ypač dėlto, kad vyras buvo suimtas tada, kai valstijoje kilo panika ir policija desperatiškai stengėsi, kuo greičiau užbaigti painią mįslę. Manoma, kad būtų buvę labai paprasta specialiai pakišti įkalčius V. Dolano namuose per kratą. Be to, visas miestas žinojo, kad V. Dolanas per karą palaikė vokiečių pusę, todėl jis nebuvo mėgstamas vietinių gyventojų. Greičiausiai todėl nebuvo jokio pasipriešinimo, kai V. Dolanas buvo apkaltintas.

 

Vis dėlto mįslė, kas buvo Misisipės kirpėjas fantomas, iki šiol yra neįminta.