Kiaušiniai nuo seno vertinami dėl maistinių medžiagų gausos. Ne kartą nuteisti ir reabilituoti dėl cholesterolio kiekio, jie vis tiek neapleidžia savo pozicijų maisto pramonėje ir kasdien valgomi įvairiausiais pavidalais.

 

Pirmieji kiaušiniai istorijojeHen,/,Chicken,Eggs,Basket,On,The,Hey

 

Paukščių kiaušiniai valgyti jau priešistoriniais laikais, laikyti vertingu maistu tiek medžiotojų visuomenėse, tiek naujesnėse kultūrose, kai pagaliau prijaukinti. Senovės Romoje kiaušiniai konservuoti įvairiais būdais, o kiekvienas valgymas dažnai prasidėdavo nuo kiaušinių. Romėnai lėkštėse sutraiškydavo lukštus, kad ten nesislėptų piktosios dvasios. Viduramžiais per gavėnią kiaušiniai drausti dėl maistinių medžiagų gausos.

 

XIX a. natūralūs kiaušiniai įgijo kitą pavidalą – suklestėjo kiaušinių miltelių pramonė. 1878 m. įmonė Sent Luise, Misūrio valstijoje, naudodama džiovinimo procesą, kiaušinio trynį ir baltymą pavertė šviesiai ruda, į miltus panašia medžiaga. Kiaušinių miltelių gamyba per Antrąjį pasaulinį karą suklestėjo, nes jų reikėjo JAV ginkluotosioms pajėgoms ir sąjungininkams.

 

1911 m. kiaušinių dėžutę išrado Josephas Coyle‘as Smithersas, siekęs išspręsti dviejų vyrų ginčą dėl sudužusių kiaušinių. Pirmosios dėžutės pagamintos iš popieriaus. Polistireninės išpopuliarėjo XX a. antrojoje pusėje, nes manyta, kad geriau apsaugo nuo karščio ir skilimo. Tačiau XXI a. aplinkosaugos sumetimai į prekybą paskatino grąžinti biologiškai skaidžias popierines dėžutes.

 

Universalus maistas

 

Paukščių kiaušiniai – įprastas produktas ir vienas universaliausių ingredientų gaminant maistą. Svarbūs daugelyje šiuolaikinės maisto pramonės šakų. Dažniausiai naudojami vištų, ančių ir žąsų kiaušiniai. Mažesni kiaušiniai, pavyzdžiui, putpelių, mėgstami kaip gurmaniškas ingredientas Vakarų šalyse. Kiaušiniai – kasdienis maistas daugelyje Azijos šalių, ypač Kinijoje ir Tailande. Didžiausi stručių kiaušiniai dažniausiai vartojami tik kaip ypatingas prabangus maistas. Kirų kiaušinėliai Anglijoje, taip pat kai kuriose Skandinavijos šalyse, ypač Norvegijoje, laikomi delikatesu. Kai kuriose Afrikos šalyse perlinių vištų kiaušiniai dažnai matomi turgavietėse, ypač kiekvienų metų pavasarį. Fazanų ir emu kiaušiniai valgomi, bet mažiau prieinami, kartais jų galima gauti iš retesnių paukščių augintojų arba prabangios bakalėjos parduotuvėse. Daugelyje šalių laukinių paukščių kiaušinius saugo įstatymai, draudžiantys rinkti ar parduoti arba rinkti leidžiama tik tam tikru metų laiku.

 

Koks turi būti kiaušinis?

 

Kiaušinio baltymą sudaro beveik 90 % vandens, likę 10 % yra baltymai, tarp jų albuminas, mukoproteinas ir globulinas. Skirtingai nuo trynio, kuriame yra daug riebalų, baltyme jų beveik nėra, o angliavandenių mažiau nei 1 %. Kiaušinių baltymai plačiai naudojami ne tik maistui, bet ir ruošiant vakcinas, pvz., nuo gripo.

 

Naujai padėto kiaušinio trynys yra nedidelis ir tvirtas. Kai trynys sensta, sugeria vandenį iš baltymo, todėl padidėja. Trynio spalva priklauso nuo vištos raciono. Jei lesale yra geltonų arba oranžinių augalinių pigmentų, žinomų kaip ksantofilai, jie nusėda trynyje ir jį nudažo. Liuteinas – labiausiai paplitęs pigmentas kiaušinio trynyje. Jo negavusios vištos gali dėti kiaušinius su beveik bespalviais tryniais. Jų spalva pagerėja, jei vištos gauna lesti kukurūzų ir medetkų žiedlapių.

 

Kiaušinio lukšto spalvą lemia pigmento nusėdimas formuojantis ir gali skirtis, atsižvelgiant į rūšį ir veislę: nuo dažniausiai baltos ar rudos iki rausvos arba dėmėtos mėlynai žalios. Nors nėra reikšmingo ryšio tarp lukšto spalvos ir maistinės vertės, dažnai kultūrinė pirmenybė teikiama vienai spalvai. Ši tendencija stebima daug metų. Rudi kiaušiniai dažniausiai brangesni. Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje sunku nusipirkti baltų kiaušinių, dauguma prekybos centrų tiekia tik populiaresnius. Priešingai, Egipte keblu gauti rudų kiaušinių, nes paklausūs vien balti. Rudi kiaušiniai pakuojami tik eksportui.

 

Nauda sveikatai

 

Nedidina cholesterolio kiekio. Viename dideliame kiaušinyje yra apie 186 mg cholesterolio. JAV žemės ūkio departamento atliktas tyrimas rodo, kad apie 70 % žmonių kiaušiniai visai nedidina cholesterolio kiekio kraujyje. Įprastai valgant kiaušinius padidėja gerojo cholesterolio kiekis. Vieno tyrimo duomenimis, 6 savaites valgant po 2 kiaušinius per dieną gerojo cholesterolio padaugėjo 10 %.

 

Gerina regėjimą. Kiaušinių tryniuose yra daug liuteino ir zeaksantino, naudingų antioksidantų, kurie mažina kataraktos ir amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką. Kiaušiniuose taip pat daug vitamino A, kuris naudingas akių sveikatai.

 

Gausu baltymų. Baltymai svarbūs palaikant kūno sveikatą. Kiekviename kiaušinyje yra apie 6 g baltymų, taip pat naudingų aminorūgščių. Deramas baltymų suvartojimas per dieną padeda valdyti svorį, didinti raumenų masę, mažinti kraujospūdį ir padėti kaulams likti tvirtiems.

 

Saugo širdį. Kiaušiniuose gausu širdies sveikatą gerinančių maistinių medžiagų: betaino ir cholino. Kinijoje ištyrus beveik 0,5 mln. žmonių sužinota, kad suvalgant vieną kiaušinį per dieną mąžta širdies ligų ir insulto rizika. Nors ekspertai pabrėžia, kad sykiu svarbi ir sveika gyvensena. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad cukriniu diabetu sergantiems žmonėms dėl kiaušinių padidėja širdies ligų tikimybė. Kiti tyrimai atskleidžia, kad tie, kurie laikosi mažai angliavandenių turinčios dietos ir valgo kiaušinius, turi mažesnę tikimybę susirgti kardiologinėmis ligomis.

 

100 g vištų kiaušinių turi 62,8 kcal

Baltymai 4,9 g

Angliavandeniai 0,3 g

Riebalai 4,7 g

Cholesterolis 175,3 mg

Vitaminas A 72 μg

Vitaminas B4  181,3 mg

Vitaminas B7  18,2 μg

Vitaminas B9 18,8 μg

Kalcis 23,6 mg

Magnis 14,8 mg

Kalis 57,2 mg

Fosforas 104,9 mg

Selenas 9,6 μg

Jodas 8 μg

 

Plaktų kiaušinių skrebučiai

2 porcijos

100 g 263 kcal.

Ruošti 25 min.

  •  2 riekės baltos duonos
  •  50 g minkšto sviesto
  •  2 kiaušiniai
  •  50 g fetos
  •  Svogūnų laiškų puošti
  •  Druskos pagal skonį

GAMINIMAS. Plonu sviesto sluoksniu aptepti abi riekes. Kepti ant vidutinės kaitros apie 2 min. iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Atidėti. Keptuvėje įkaitinti pusę šaukštelio sviesto. Įmušti kiaušinius, suberti smulkintą fetą, pasūdyti. Kepti maišant apie 4 min. Kiaušinienę paskirstyti tarp duonos riekelių ir pabarstyti smulkintais svogūnų laiškais.

 

Scrambled,Eggs,With,Herbs,On,Wheat-rye,Crispy,Bread,,Homemade

 

Kiaušinių ir daržovių keksiukai

12 porcijų

100 g 258 kcal

Ruošti 40 min.

  •  Šaukštas alyvuogių aliejaus
  •  8 kiaušiniai
  •  100 ml migdolų pieno
  •  Česnako skiltelė
  •  Pusė šaukštelio Dižono garstyčių
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį
  •  4 šaukštai krapų
  •  2 kopūsto lapai
  •  100 g vyšninių pomidorų
  •  25 g laiškinių svogūnų
  •  100 g fetos

GAMINIMAS. Aliejumi patepti keksiukų skardą. Dideliame dubenyje suplakti kiaušinius, pieną, smulkintą česnaką, garstyčias, krapus, druską ir pipirus. Į kiekvieną keksiukų formelę įpilti šiek tiek kiaušinių plakinio. Dėti smulkintus kopūstus, pomidorus, laiškinius svogūnus ir fetą, užpilti likusiu plakiniu. Kepti apie 20 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C.

 

Delicious,Egg,Muffins,With,Ham,,Cheese,And,Vegetables

   

Spausdinti

 

Autorius Monika Budnikienė