Skonio ir sveikatos kupini gražuoliai

Burokėliai – nepamainomi pasaulio istorijoje. Pasakojama, kad augo netgi Babilono soduose. Karalienė Elžbieta mėgavosi jų troškiniais, o viduramžių virėjai kimšdavo į pyragus. Ši daržovė nuo seno naudota dažams, arbatoms, vartota gydant įvairias ligas. Kuo dar naudinga?

Spalvinga burokėlių istorija

Ši ryški šakninė daržovė vis dar kelia susidomėjimą. Vieni degustuoja kaip įvairiausių patiekalų ingredientą, kiti rauko nosį dėl keisto skonio ir konsistencijos. Buvęs JAV prezidentas B. Obama su žmona Michelle net paprašė burokėlių nesodinti Baltųjų rūmų ekologiškame darže. Daugelis kritikuoja šią daržovę dėl žemiško skonio. Tačiau tai galima paaiškinti moksliškai. Pasirodo, burokėliuose yra organinio junginio geosmino, kuris atsakingas už gaivų dirvožemio kvapą po pavasario lietaus. Kai kurie žmonės jautrūs geosminui, todėl natūralu, kad atsisako valgyti burokėlių.

Burokėliai dažniausiai būna tamsiai raudonos spalvos, tačiau pasitaiko ir kitų atspalvių – nuo balkšvų, gelsvų iki raudonai baltų. Ne tik spalvingi ir skanūs, bet ir gausūs antioksidantų, folio rūgšties, kalio, skaidulų. Be to, turi unikalių antioksidantų betalainų, kurie šiuo metu tiriami kaip galimas ginklas kovojant su vėžiu. Betalainai suteikia burokėliams raudoną atspalvį. Burokėlių sultys, kuriose gausu betalaino, XIX a. naudotos kaip skruostų ir lūpų dažai.

Iš pradžių žmonės valgė burokėlių lapus, ne šaknis. Tik 1542 m. užfiksuota, kad Vokietijoje ir Italijoje valgomi jų šakniavaisiai. Tokie burokėliai, kuriuos skanaujame dabar, daržovių augintojų išvesti per keletą šimtmečių. Ankstyviausia forma buvo panašesnė į pastarnoką, o dabartinius primenantys šakniavaisiai atsirado tik XX a. pabaigoje. Tačiau pasaulinės kulinarinės sėkmės sulaukė po dviejų šimtmečių. Šiaurės rytų Europa buvo pirmasis regionas, kur burokėlių šakniavaisiai tapo pagrindiniu maisto produktu, vertinti kaip daržovė, gerai išsilaikanti visą žiemą.

Burokėliai daugelyje kultūrų nuo seno laikomi afrodiziaku. Senovės romėnai tikėjo, kad burokėliai ir jų sultys skatina meilės jausmą. Šių daržovių freskos puošė Lupanare viešnamio Pompėjoje sienas. Graikų mitologijoje meilės deivė Afroditė valgė burokėlių, kad būtų patrauklesnė. Pasirodo, šie romantiški pasakojimai nėra laužti iš piršto, burokėliai yra natūralus triptofano ir betaino šaltinis – abi medžiagos skatina gerą savijautą. Juose taip pat daug boro – mikroelemento, kuris didina lytinių hormonų koncentraciją organizme.

Nauda sveikatai

Padeda kontroliuoti kraujospūdį. Burokėliai gelbsti padidėjus kraujospūdžiui, kuris yra pagrindinis širdies ligų rizikos veiksnys. Kai kurie tyrimai rodo, kad burokėlių sultys gali sumažinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį. Tvirtinama, kad žali burokėliai turi stipresnį poveikį nei virti. Šis kraujospūdį mažinantis poveikis greičiausiai atsiranda dėl nitratų šiuose šakniavaisiuose. Su maistu gauti nitratai kūne paverčiami azoto oksidu, kuris plečia kraujagysles ir mažina kraujospūdį. Burokėliai – puikus folio rūgšties šaltinis. Ištirta, kad padidinus folio rūgšties suvartojimą gali sumažėti kraujospūdis.

Gerina sporto rezultatus. Ištirta, kad su maistu gaunami nitratai gali pagerinti sporto pasiekimus. Nitratai turi įtakos fizinei veiklai, nes didina mitochondrijų, kurios atsakingos už energijos gamybą ląstelėse, efektyvumą. Remiantis apžvalga, burokėlių sultys suteikia ištvermės, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos veiklą. Įrodyta, kad burokėlių sultys padidina deguonies suvartojimą iki 20 %, todėl gaunami geresni rezultatai minant dviratį.

Gelbsti kovojant su uždegimu. Burokėliuose yra pigmentų, vadinamų betalainais, kurie turi daug nuo uždegimų saugančių savybių. Tai naudinga, nes lėtinis uždegimas susijęs su nutukimu, širdies ir kepenų ligomis, net vėžiu. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 24 žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, parodė, kad 2 savaites vartojant 250 ml burokėlių sulčių sumažėjo keletas uždegimo žymenų, įskaitant C reaktyvųjį baltymą ir naviko nekrozės faktoriaus alfa. Be to, 2014 m. tyrimas, kuriame dalyvavo sergantys osteoartritu (būkle, sukeliančia sąnarių uždegimą), atskleidė, kad burokėlių ekstraktas sušvelnino skausmą ir diskomfortą. Taip pat įrodyta, kad burokėlių sultys ir ekstraktas sumažino inkstų uždegimą žiurkėms, kurioms sušvirkšta toksiškos medžiagos.

Naudingosios medžiagos    100 g

Angliavandeniai 10 g

Maistinės skaidulos 2,8 g

Cukrus 7 g

Baltymai 1,6 g

Vitaminas C 4,9 mg

Natris 78 mg

Kalis 325 mg

Kalcis 16 mg

Magnis 23 mg

100 g   43 kcal

Burokėlių tartaras

2 porcijos

100 g 69 kcal

Ruošti 15 min.

•  Du virti burokėliai
•  Raudonasis svogūnas
•  Šaukštelis agavų sirupo
•  Pusė rūgštaus obuolio
•  Šaukštas citrinos sulčių
•  Šaukštas alyvuogių aliejaus
•  Druskos pagal skonį
•  Šaukštelis grūdėtųjų garstyčių
•  Šaukštas marinuotų kaparėlių

Padažui:

•  Šaukštelis citrinos sulčių
•  Šaukštelis trintų krienų
•  2 šaukštai majonezo
•  2 šaukštai alyvuogių aliejaus
•  Druskos, maltų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Nuluptus burokėlius supjaustyti mažais kubeliais ir sudėti į dubenį. Suberti smulkintą svogūną, obuolį ir kaparėlius. Supilti alyvuogių aliejų, agavų sirupą, citrinos sultis, sudėti garstyčias ir pasūdyti. Viską kruopščiai sumaišyti. Iš nurodytų ingredientų paruošti padažą. Serviravimo lėkštę patepti krienų padažu, į vidurį dėti metalinį žiedą ir pripildyti paruošto mišinio. Paspausti šaukštu ir šiek tiek išlyginti viršų. Patiekti šaltą.

Burokėlių humusas

6 porcijos

100 g 216 kcal

Ruošti 10 min.

•  Virtas burokėlis
•  450 g virtų avinžirnių
•  Citrina
•  Druskos, maltų pipirų pagal skonį
•  2 skiltelės česnako
•  30 g sezamų pastos
•  60 ml alyvuogių aliejaus

GAMINIMAS. Burokėlį nulupti ir supjausčius gabalėliais sutrinti virtuviniu kombainu. Sudėti likusius ingredientus, išskyrus aliejų, ir plakti iki vientisos masės. Apšlakstyti aliejumi. Pagardinti prieskoniais. Jei per tirštas, įpilti šiek tiek vandens. Šaldytuve galima laikyti iki savaitės.

Autorius Monika Budnikienė