Ketvirtojoje savo knygoje Lavija Šurnaitė atvira: „Ilgokai delsiau gyvendama iliuzijoje“

 „Man atrodo, kad atėjo toks laikas, kai galiu atversti kortas ir sakyti, ką iš tiesų galvoju“, – šypsosi žurnalistė, radijo laidų vedėja Lavija Šurnaitė. Savo 46-uosius metus ji pažymėjo nauja, ketvirtąja savo knyga „Suaugusių moterų klubas“, kurioje atvirai, bet tuo pačiu šiltai, jautriai ir su ironija prabyla apie moters amžėjimą.

„Knygoje įvardijami spąstai, į kuriuos pakliūvame amžėdamos, ir apžvelgiami protingi šio uždavinio sprendimo būdai, kuriuos sau pritaikyti galės daugelis moterų. Skaitytojų laukia šmaikšti kelionė ir įdomios mintys“, – taip L. Šurnaitės knygą „Suaugusių moterų klubas“ pristato psichologė ir rašytoja Genovaitė Petronienė.

Klube, kaip teigia knygos autorė, laukiamos visos, kurios, sulaukusios keturiasdešimties ar penkiasdešimties, gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus. Laukiamos ir tos, kurios dar tik stovi prie didžiųjų pokyčių slenksčio, bet jau žino, kad jį teks peržengti.

Knyga gimė iš Lavijos asmeninių patirčių. „Tai ketvirtoji mano knyga, kurią rašau iš savo pastebėjimų, išgyvenimų ir atradimų. Temas, kuriomis gyvenu ir kvėpuoju, vėliau suguldau į puslapius“, – sako L. Šurnaitė.

Panašu, kad jos pasirinktas būdas yra teisingas – „Suaugusių moterų klubas“ jau antrą mėnesį įsitvirtinęs labiausiai perkamų knygų pozicijose.

„Argi ne keista, kad mes taip dažnai svarstome apie žmogaus amžių: įdomu, kiek jai metų, taip gerai atrodo? Matai, kaip suseno… Arba – na, jos amžiuje nieko stebėtino. Iš kur atsirado kokybinismatas – vertinti žmogų pagal metus? Ir kodėl jis tapo svarbiausiu kriterijumi, – svarsto Lavija ir prisipažįsta, jog tokių savęs pataršymų jai irgi buvo. – Nagrinėji save veidrodyje, lygini su kitais, galvoji, ar atrodai bent kiek jauniau, nei esi iš tikrųjų̨. Pradedi manyti, kad būtent to iš tavęs tikisi aplinkiniai – jaunystės. Nors kitiems nusišvilpti, jie per akis turi savų rūpesčių, bet smegenyse paleidi pagedusią, vis toje pačioje vietoje stringančią̨ plokštelę̨ – jaunystė. Tačiau amžius – tik skaičiukas. Ir tikėdamasi, kad tavo kūnas niekada nesikeis, darai sau meškos paslaugą, nes metai bėga, kūnas keičiasi“.

Lavija atskleidžia savo patirtį: jei sulaukusi keturiasdešimties ji nebūtų turėjusi lūkesčio, kad niekas nesikeis, viskas būtų klojęsi sklandžiau ir paprasčiau: „Būdama trisdešimties vis neduodavau sau ramybės – nepakankamai liekna ir graži. Nors kai žiūriu nuotraukas dabar, matau, kad visko užteko, tik, matyt, ne proto ir sveiko požiūrio į save. Projektavau, kad sulaukusi keturiasdešimties turėsiu stipresnį, lieknesnį, sportiškesnį kūną. O kaip nutiko? Priaugau papildomų kilogramų! Galiu apsimesti, kad nežinau, kaip tai įvyko, nepastebėjau. Bet iš tiesų tiesiog įgnoravau faktą, kad kūnas keisis, medžiagų apykaita lėtės, ir teks keisti savo įpročius, iš naujo ieškoti, kas tinka man dabar. Skamba kaip užknisantis darbas, todėl ilgokai delsiau, gyvendama iliuzijoje, o gal visgi pasiteisins tai, kas pasiteisindavo, kai man buvo 20 ar 30 metų“.

Pirmuosius dvejus metus po 40-ojo gimtadienio ji prisipažįsta gyvenusi kaip seniau. Pokyčių vyko, bet ignoravimo mechanizmą veikė, kol vieną dieną Lavija suprato atsidūrusi akligatvyje – vis didėjantys pokyčiai nugramzdino į nepasitenkinimo savimi liūną: „Graužiausi dėl priaugtų kilogramų ir kitų nenudžiuginusių pokyčių, bet nė piršto nepajudinau, kad tai pakeisčiau. Panirau į keistą troškimą ir iliuziją, kad kilogramai turi ištirpti savaime – toliau valgant nenaudingą maistą ir nesimankštinant. Kilogramai netirpo, tvirtai laikėsi savo pozicijų, o aš pykdavau ant viso pasaulio – juk jis man taip padarė. Prisidėjo ir fiziniai skausmai – galvos, skrandžio. Suriesta jų, kartais gulėdavau valandų valandas melsdama Dievo pagalbos, nes vaistai nepadėdavo. Išgyvenau depresijos epizodą, gėriau vaistus, konsultavausi su specialistais. Patyriau nerimo fragmentų“.

Per tuos porą metų jos kūne prisikaupė tiek nemalonių, dalykų, kad organizmas neatlaikė, vieną dieną pajuto tarsi trumpą sujungimą, lyg kažkas būtų stipriai papurtęs. Radosi sveikas pyktis, sukėlęs norą suprasti, kas vyksta, kodėl ji taip blogai jaučiasi ir kaip visa tai pakeisti.

„Supratau tiesiog pavargusi nuo priešiškumo sau, todėl patraukiau nagus nuo savo sudraskytos, sukruvintos sielos, pasidariau gražų manikiūrą ir sėdau rašyti knygos“, – šiandien pasakoja Lavija ir sako supratusi, kad keturiasdešimtmetį pasitiko daug veikdama, siekdama, dirbdama ir darydama, bet ne tiesiog būdama. Atsirado noras ir net azartas stebėti ir pažinti save iš naujo – ką dabar mėgsta, kokia yra, ir kuo ypatingas šis tarpsnis.

Radijo laida „Gyvenimo citrinos“ taip pat padėjo kitaip žvelgti į save, gyvenimo pokyčius, nepatogumus, nemalonumus, sveikatos nesklandumus. Iš kiekvieno pokalbio knygos autorė išsinešdavo nepaprastą susižavėjimą žmonėmis, kurie tiesiai žvelgia į jiems tekusius iššūkius ir mėgina su jais susidoroti. Susitikimai su įvairaus likimo žmonėmis budino ir stiprino sąmoningumą, savęs priėmimo kelią. „O kai prisiminiau primirštą humorą ir ironiją, keisti požiūrį pasidarė dar lengviau“, – šypsosi ir priduria, kad visuomenė kol kas ne iki galo teisinga amžėjantiems vyrams ir moterims.

„Ar kas kada nors turėjo priekaištų George Clooney’iui dėl jo žilumo (beje, gana ankstyvo). Maža to, jis patraukliai vadinamas „silver fox“. Tuo tarpu, kai aktorė Sarah Jessica Parker pasirodė viešumoje su nenudažytomis žilomis sruogomis, kilo pasipiktinimo banga – kaip ji drįsta neslėpti žilstančių plaukų!“ – primena ir tuo pačiu džiaugiasi, kad televizijos eteris Lietuvoje pagaliau priklauso brandžioms moterims.

Lavija gerai žino, kad buvo laikas, kai televizijos pasaulio koridoriuose sklandė nerašyta taisyklė – televizoriaus ekrane pageidautinta rodytis iki tam tikro amžiaus, šiukštu nepražiūrint meto, kai kamera nustos tave mylėti.

„Kameros nemeilė – tai matomos raukšlės ar raukšlelės, veido ovalo pasikeitimas, vystanti kaklo oda, apvalesnė figūra ir kiti amžėjimo požymiai, turėdavę likti eterio paraštėse, – pasakoja. – Mūsų dienomis eterį valdo brandžios moterys, asmenybės, kurioms ne tik per 40, joms daugiau nei 50, 60 ar net 70. Žiūriu į šias laidų vedėjas, ir mano širdis dainuoja, kaip ūgtelėjo mūsų visuomenė bei supratimas apie moteris kadre. Žiūrovių savivertė stiprėja, kai ekrane mato dirbančias įvairaus amžiaus moteris. Amžiaus ribos trinasi, jaunystė nebėra vienintelis svertas. Įstrigo perskaityta mintis: „Gražūs jauni žmonės – gamtos atsitiktinumas, o gražūs vyresni – gyvenimo sukurti šedevrai“.

„Nemėgink visiems patikti, negali visiems patikti“, – tokius žodžius ji norėtų ištarti sau, jei dabartinė Lavija sutiktų dvidešimtmetę. Dar pasakytų, kad dabartinei labai patinka rutina, ji mėgsta būti su žmonėmis, kurie yra svarbūs, ir nepaiso nuomonės tų, kurie jai nieko nereiškia. Ir kad šiandien leidžia skleistis laisvei, atranda save iš naujo, įgauna kitokių spalvų, naujų stiprybių. Visa tai lemia gerą savijautą ir, svarbiausia, – taiką su savimi.

Peržengusią 40 metų slenkstį, Laviją ėmė džiuginti dalykai, kurie anksčiau atrodė babyčių reikalas. Štai jos sąrašas veiklų, kurias labai smagu daryti tada, kai nori geriau su savimi susipažinti ar būti nemadinga.

Skaityti knygą.
Išbandyti naują kulinarinį receptą̨.
Surinkti dėlionę̨.
Išmokti naujų įgūdžių.
Rašyti jausmų, refleksijų̨ dienoraštį̨.
Klausytis muzikos.
Šokti.
Susitvarkyti namus.
Išbandyti piešimą (tapymą).
Atlikti „pasidaryk pats“ projektą̨ namuose (pvz., atnaujinti pabodusį baldą).

Daryti mankštą.

Žiūrėti dokumentiką.

Pramokti groti muzikiniu instrumentu.

Mokytis užsienio kalbos.
Rašyti laiškus.
Išbandyti naujas makiažo (šukuosenų) versijas.

Persodinti kambarinius augalus.

Klausytis audioknygų.

Eiti pasivaikščioti. Pasivažinėti dviračiu. Leistis į žygį.

Iškylauti gamtoje.
Kapstytis sode arba užveisti balkono darželį.

Fotografuoti.
Stebėti žvaigždes.
Stebėti paukščius artimiausiame miške (labai pravers žiūronai).
Apsilankyti botanikos sode.

Apsilankyti sendaikčių turgelyje.

Patyrinėti apylinkes.
Sportuoti.
Atrasti savo miesto garsias vietas.

Eiti į kino teatrą.
Savanoriauti.
Vedžioti šunį.

Šį sąrašą galima nuolat pildyti pagal savo svajones ir įsivaizdavimus.