Mažai angliavandenių turinčios dietos dažnai vertinamos prieštaringai. Paplitusi nuomonė, kad daug riebalų turinčios dietos didina cholesterolio kiekį ir sukelia širdies ligas. Kita vertus, tokia mityba gali kaip tik pagerinti sveikatos būklę ir net sumažinti cholesterolio lygį…

 

Pagrindinis ketogeninės mitybos tikslas pakeisti organizmo metabolinius procesus. Tai galima padaryti, sureguliavus mitybą: vartojant mažai angliavandenių, daugiau riebalų ir saikingai – baltymų.

 

Minėta dieta iš pradžių buvo sudaryta vaikams, sergantiems epilepsija, gydyti. Jau Viduramžiais pastebėtas teigiamas badavimo poveikis šiems ligoniams. Antrajame XX amžiaus dešimtmetyje Amerikos dietologai sudarė specialų mitybos planą vaikams, kaip alternatyvą vaistams su stipriu šalutiniu poveikiu.

 

Ilgainiui visuomenėje kilo susidomėjimas mažai angliavandenių turinčiomis dietomis (tokiomis kaip dr. Atkinso) tarp sveikų žmonių, kurie norėjo numesti nereikalingus kilogramus, sustiprinti kūną. Šiek tiek pakoreguotą ketogeninę dietą ypač pamėgo atletai.

 

Mitybos pavadinimas kilo iš senosios vokiečių kalbos žodžio „ketone“ (acetonas). Tai lakus junginys, specifinis metabolizmo produktas, atsirandantis skylant riebalams virškinimo metu. Ketonai pasižymi savybe slopinti kūno traukulius, kas yra labai svarbu, gydant epilepsiją. Laikantis ketogeninės dietos kūnui energiją teikia riebalai. Riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 4 : 1. Angliavandenių atsisakyti visiškai nerekomenduojama. Beje, organizmas bene greičiausiai įsisavina kokosų aliejaus riebalus.

 

Teigiama, kad laikantis šios dietos, padidėja energingumas ir gerėja nuotaika. Tačiau pradžioje gali būti nemalonus šalutinis poveikis, nes staigiai sumažinamas angliavandenių kiekis. Kad organizmas nepatirtų šoko, prie dietos galima pereiti pamažu: kartą per savaitę nevalgyti produktų, turinčių angliavandenių. Svarbu tik nepamiršti, kad net ir angliavandenių turinčiuose produktuose yra kitų, naudingų medžiagų (skaidulų, mineralų).

 

Laikantis ketogeninės dietos vengti duonos, makaronų, grūdų, cukraus, bulvių, saldžių vaisių ir daržovių, saldumynų, gazuoto vandens.

 

Galima valgyti mėsą, žuvį, jūros gėrybes, pieno produktus (sūrį, varškę), augalinį aliejų (ypač kokosų, alyvuogių), riešutus, žalių salotų lapus, daržoves (žiedinius, brokolinius kopūstus, šparagines pupeles, agurkus, avokadus), kiaušinius, nesaldžias uogas ir vaisius. Gerti daug vandens.

 

Per dieną suvartojantiems 2000 kalorijų: 360 kcal turi sudaryti angliavandeniai (90 g), 700 kcal – riebalai (78 g), likusios 900 – 940 – baltymai (235 g).