Kepenys – didžiausia organizmo virškinimo liauka, atliekanti daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Dauguma jų susijusios su virškinimu: kepenys šalina toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas, atlieka baltymų sintezę, gamina fermentus, kurie padeda virškinti maistą. Nuo kepenų veiklos priklauso ir kiti reikšmingi procesai – energijos apykaita, kūno temperatūros reguliavimas.

 

Padeda virškintiThe,Doctor,Studies,And,Analyzes,Cirrhosis,And,Hepatitis,Of,The

 

Viena svarbiausių kepenų funkcijų – tulžies gamyba. Nors tulžis kaupiama prie kasos esančioje tulžies pūslėje, ją gamina kepenys (apie litrą per parą). Tulžis plonojoje žarnoje padeda suskaidyti ir įsisavinti riebalus bei juose tirpius vitaminus, taip pat neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį, skatina žarnyno peristaltiką. Jei gaminama nepakankamai tulžies, gali varginti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, prasčiau virškinamas riebesnis maistas, gali atsirasti dirgliosios žarnos sindromas, tulžies pūslės akmenligė, greitesnis apsinuodijimas alkoholiu.

 

Valo kraują

 

Kepenys veikia kaip filtras – iš kraujo valo toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas, taip pat skaido vaistus ir alkoholį. Itin svarbios kraujotakos sistemai, nes jose gaminami krešėjimo faktoriai, kaupiamos geležies atsargos. Kepenys sintetina fibrinogeną, protrombiną ir hepariną (baltymus, atsakingus už kraujo krešumą), tad be šio organo pagalbos nekrešėtų kraujas. Jos atlieka ir kraujo telkinio funkciją – taip reguliuojamas organizme cirkuliuojančio kraujo kiekis. Nėščiosios kepenys gamina ir valo augančio vaisiaus kraują, tad joms tenka dvigubas krūvis.

 

Dalyvauja energijos apykaitoje

 

Dalyvaudamos virškinimo ir medžiagų apykaitos procesuose, kepenys skaido angliavandenius į gliukozę. Suskaidyta gliukozė keliauja į kraują, kur reguliuoja cukraus kiekį, sykiu suteikia organizmui energijos. Dalis gliukozės kepenyse virsta glikogenu, kuris čia pat saugomas kaip energijos atsargos. Suprastėjus kepenų funkcijai jaučiamas nuovargis, silpnumas. Energijos stygius tiesiogiai susijęs ir su energijos apykaita, ir su tuo, kad kepenims tinkamai nefunkcionuojant daugiau pastangų reikia kitiems procesams, pavyzdžiui, virškinimui. Įdomu tai, kad dauguma organizmo energijos išeikvojama normaliai kūno temperatūrai palaikyti, nes už tai irgi atsakingos kepenys.

 

Stiprina imunitetą

 

Kepenys dalyvauja imuninės sistemos veikloje. Kepenų ląstelės naikina į organizmą patekusius ligas sukeliančius virusus, bakterijas ir kitus žalingus mikroorganizmus. Pirmiausia tuos, kurie patenka į žarnyną. Kepenys skaido vitaminus A, D, E, K ir B12, taip pat kaupia hemoglobiną, feritiną, varį, todėl ypač reikšmingos kokybiškai imuninės sistemos veiklai. Dar kepenys gamina kraujo baltymą albuminą, kuris išnešioja po organizmą įvairias medžiagas (hormonus, mikroelementus, vitaminus), taip užtikrindamas visų organų efektyvų ir darnų darbą. Jei kepenys pažeidžiamos, silpsta imuninė sistema, kamuoja įvairios ligos.

 

Svarbios smegenų veiklai

 

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kepenys atlieka svarbų vaidmenį palaikant smegenų veiklą ir kognityvinius gebėjimus – gerą atmintį, dėmesingumą, sklandžią kalbą, loginį suvokimą. Lėtinės kepenų ligos, kuriomis serga vis daugiau žmonių, ilgainiui pakenkia smegenų veiklai. Kai kepenys nebegali kokybiškai pašalinti toksinų iš kraujo, dalis jų patenka į smegenis, todėl, prasidėjus kepenų nepakankamumui, kartais pasireiškia hepatinė encelofatija – komplikacija, kuriai būdingi neurologiniai ir psichikos sutrikimai.

 

Geba regeneruoti

 

Kepenys yra vienintelis organas, kuris gali regeneruoti. Moksliniai tyrimai rodo, kad organizmo funkcijoms palaikyti teoriškai pakaktų vos ketvirtadalio kepenų. Jos gali visiškai atsigauti ne tik atgaudamos visą masę, bet ir funkcijas. Tad galima donorystė iš gyvo recipiento – dalis organo transplantuojama ligoniui pažeistomis kepenimis, o donoro kepenys atauga iki buvusio dydžio. Įdomu tai, kad kepenys nesensta taip, kaip kiti organai. Visą gyvenimą vidutinis jų amžius – maždaug treji metai.

 

Kepenų draugai ir priešai

 

Kepenys veikia kaip filtras, tad pagrindinis jų priešas – toksiškos medžiagos: nesaikingas vaistų ir alkoholio vartojimas, žalingi įpročiai. Derėtų saugotis infekcijų (ypač kepenims pavojingas hepatitas A ir B), atsakingai verti auskarus ir daryti tatuiruotes, vengti termiškai neapdoroto vandens ir maisto egzotiškose šalyse. Nepiktnaudžiauti riebiu maistu, palaikyti normalų kūno svorį, sportuoti. Svarbi subalansuota, įvairiapusė, skaidulų kupina mityba. Pravartu valgyti kepenis valančių produktų: avokadų, morkų, burokėlių, česnakų, gerti žaliąją arbatą, gerinti kepenų funkciją vaistažolėmis.

 

Įdomu

 
  •  Kepenys yra didžiausias žmogaus vidaus organas.
  •  Suaugusiojo kepenys sveria nuo 1,5 iki 1,7 kg.
  •  Apie 10 % kepenų sudaro riebalai.
  •  Kepenys atlieka daugiau nei 500 funkcijų.
  •  Jos neturi skausmo receptorių.
  •  Dažniausias kepenų veiklos sutrikimas – suriebėjimas.
 

Autorius Laima Samulė