Indija galėtų būti vadinama fantastiškų būtybių gyvybės lopšiu. Skirtingose kultūrose galima pastebėti paralelių. Pavyzdžiui, senovės indų mitologijoje yra būtybė su žmogaus galva ir arklio arba paukščio kūnu. Indų gandharva turi panašumų su graikų kentauru, romėnų vampyrai su induistų vetala, Himalajų kalnuose besislapstantis jetis – su Šiaurės Amerikos didžiapėdžiu.

 

indija

Legenda apie mantikorą gimė Indijoje, tačiau išplito po visą pasaulį. 77 metais prieš Kristų Plinijus Vyresnysis knygoje „Naturalis Historia“ aprašė mitinę būtybę, kuri atsirado Etiopijoje, tačiau, regis, jis nepatikrino faktų ir nežinojo, kad mantikora Indijoje žinoma seniau. Mantikora turėjo žmogaus galvą, tris eiles dantų, liūto kūno ir uodegą, besibaigiančią geluoniu, panašiu į skorpioną.

 

Budistų ir induistų demonai pirmą kartą paminėti seniausioje vedų knygoje prieš daugelį amžių prieš Kristų. Jie buvo nuožmūs, įvairialypiai. Jie turėjo magiškų savybių pakeisti pavidalą, įsikūnyti į gyvūną, tapti milžinu ir t. t. Vienas žinomiausių rakšasų demonas Ravana vaizduojamas su dešimčia galvų. Kitas garsus induistų rakšasa – Ghatotkacha, kurio vardas, išvertus pažodžiui, reiškia galvą kaip puodą. Tokį vardą jis gavo dėl beplaukės galvos, kurios forma priminė molinį ąsotį. Mitinė būtybė minima epinėje indų poemoje „Mahabharata“. Literatūriniame kūrinyje rakšasa miršta žiauriame ir beprasmiškame mūšyje.

 

Hukho – mukho Hangla – ko gero, viena iš nepelnytai pamirštų Indijos mitologinių būtybių. Nusiminęs, vienišas ir nuolatos kažką atidėliojantis Hangla galėtų tapti šių dienų gyventojų simboliu. Iki tol, kol sugalvos planą ir ras prasmę mažuose dalykuose, jis tik sėdi ir svajoja, kaip patogiai įsitaisyti ant dvejų uodegų, kad galėtų skristi…

 

Hanumanas indų mitologijoje – tai dieviškoji beždžionė. Jis ne tik geba skraidyti, bet ir moka keisti pavidalą ir dydį, yra nepaprastai stiprus ir galingas. Jam vieni niekai patraukti kalnus ir kalvas. Legenda byloja, kad ką tik gimęs Hanumanas norėjo pagriebti Saulę ir ją suvalgyti. Jis laikomas mokslo ir kaimiško gyvenimo globėju.

 

Legenda apie sniego žmogų gyvuoja tuose kraštuose, kuriuose stūkso aukšti ir paslaptingi Himalajų kalnai. Ginčijamasi, iš kur kilo mitas: ar iš Nepalo, Butano, Tibeto, ar Indijos. Kiekvienos šalies gyventojai turi savą versiją. Jetis buvo pastebėtas Sikime – kalnų valstijoje Indijos Himalajuose. Kadangi su padaru niekam neteko susidurti iš arti, galima tik spėlioti, kokios tautybės jis pats save laiko… Tai viena garsiausių mitinių Indijos būtybių, kuri turi analogų ir kitose pasaulio dalyse.

 

Keistų būtybių Indijoje tikrai netrūksta. Kiekviena iš jų stebima savaip. Štai nagos – tai Pietų ir Pietryčių Azijos tautų būtybės – milžiniškos gyvatės ir pusiau žmonės. Remiantis senomis indų legendomis 1986 metais buvo sukurtas vienas žymiausių fantastinių Bolivudo filmų „Nagina“. Nagai gyvena upėse, jūrose. Drakoniškos gyvatės laikomos vandenų saugotojomis, išmintingomis būtybėmis, todėl dažnai vaizduojamos vaizduojamajame mene.

 

Indijoje tikima mitiniu paukščiu, šiek tiek primenančiu kurapką – Čakora. Manoma, kad ji gyvena ant mėnulio ragų ir globoja įsimylėjėlius Šiaurės Indijoje.

 

Vaivorykštinė žuvis legendose – banginio dydžio. Ji prarijo dievo Višnaus įsikūnijimą į Budą ir taip panaikino kančias pasaulyje. Tačiau ją pagavo žvejai ir išlaisvino Budą. Žuvis buvo tokia milžiniška, kad jos užteko visiems kraštiečiams išmaitinti visus metus. Pasakojama, kad žuvies raudoni žvynai pagaminti iš ugnies, mėlyni žvynai – iš ledo, žali – iš žolės ir geltoni – iš žaibo.

 

Makara – mistinis vandens padaras. Mene dažniausiai vaizduojamas kaip gyvūnas su žuvies kūnu, dramblio straubliu, liūto pėdomis, beždžionės akimis, kiaulės ausimis ir povo uodega. Makara yra Ožiaragio astrologinio ženklo simbolis. Jis dažnai vaizduojamas prie įėjimo į induistų ir budistų šventyklų.