Juokaujama, kad šunys sutverti tam, kad pamalonintų žmogų, o katės – kad jas galėtų pamaloninti žmonės, be to, draugystė su murklėmis trunka jau kelis tūkstančius metų. Nuo ko viskas prasidėjo? Kodėl katės yra vieni mėgstamiausių augintinių pasaulyje?

 

kaciu istorija

Bičiulystės pradžia

 

Ryšys tarp žmonių ir kačių užsimezgė maždaug prieš 10–12 tūkst. metų Derlingojo pusmėnulio teritorijoje (žemdirbystei tinkama zona, besidriekianti nuo Libano iki pietvakarių Irano). Viskas prasidėjo nuo to, kad žmonės liovėsi klajoti ir pradėjo gyventi sėsliai, verstis žemdirbyste. Kadangi ūkiai buvo pilni grūdų ir kito derliaus, į juos plūdo graužikai. Afrikos laukinės katės vilpišiai (lot. Felis silvestris lybica) netruko tuo pasinaudoti ir medžiodamos peles vis dažniau užlysdavo į ūkius. Juolab kad gardžių kąsnelių pavykdavo rasti ir žmonių išmestose atliekose. Per tūkstančius metų pamažu natūraliai išsivystė ir kita kačių veislė, pripratusi gyventi šalia žmonių – Felis silvestris catus. Dabar šiai rūšiai priklauso tiek namie, tiek lauke gyvenančios murklės, paprastai vadinamos tiesiog naminėmis katėmis.

 

Tikslių duomenų, kaip žmonės prisijaukino kates, nėra. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai įvyko natūraliai, kad pačios rainės pratinosi prie mūsų, nes šalia gyventi buvo patogu. Ilgai manyta, jog pirmieji draugija su prijaukintomis murklėmis dalijosi senovės egiptiečiai, bet 2004 m. mokslininkai Kipre atrado apie 9 500 metų senumo kapavietę, kurioje žmogus palaidotas kartu su kate. Tai įrodo, jog šiame krašte naminės katės pradėtos auginti kur kas anksčiau negu senovės Egipte.

 

Kačių kultas

 

Medžiodamos graužikus katės saugojo derlių. Be to, mažėjant graužikų ūkiuose, mažėjo ir jų platinamų ligų. Susidraugavę su murklėmis žmonės pradėjo gyventi ne tik sočiau, bet ir sveikiau, mažėjo mirčių. Nieko keisto, kad dėl to ilgauodegės pradėtos garbinti. Kai kuriose kultūrose net įsigalėjo kačių kultas. Stipriausiai jis atsispindėjo senovės egiptiečių gyvenime. Jie kates laikė šventomis, vadino gyvybės simboliu ir tikėjo, kad į jas įsikūnija dievai. Dažniausiai ilgauodeges senovės egiptiečiai siejo su seksualumo, šeimos deive Bastete, kuri buvo vaizduojama kaip moteris katės galva. Murklės gyveno ir pastarajai deivei pagerbti pastatytoje šventykloje. Kartais net pats dievas Ra buvo vaizduojamas kaip katė.

 

Vienas rimčiausių nusikaltimų senovės Egipte buvo nužudyti katę. Už tai nedelsiant būdavo skiriama mirties bausmė. Murkles mumifikuodavo kaip ir faraonus bei laidodavo bendruose su jais kapuose. Tikėta, kad tai faraonams neša sėkmę pomirtiniame gyvenime. Šeima, išreikšdama gedulą dėl prarastos katės, nusiskusdavo antakius.

 

Senovės Egipte kačių kultas buvo toks stiprus, jog kartais atsigręždavo prieš juos pačius. Maždaug 500 m. pr. Kr. senovės egiptiečiai kovojo su persais. Vieno mūšio metu, šie žinodami neapsakomą egiptiečių meilę katėms, prisigaudė jų didelį būrį ir atvyko į egiptiečių teritoriją murklėmis prisidengę it skydu. Senovės Egipto kariuomenė neišdrįso pakelti rankos prieš garbinamus gyvūnus, todėl mūšį pralaimėjo.

 

Paplitimas pasaulyje

 

Senovės Egipte katės buvo taip vertinamos, kad galiojo draudimas jas parduoti už šalies ribų. Todėl aplinkinės tautos, pavyzdžiui, senovės graikai, ilgauodeges grobdavo. Žlugus Romos imperijai murklės pradėtos pardavinėti senovės graikams ir persams. Manoma, kad Europoje šiuos gyvūnus greičiausiai išplatino finikiečių pirkliai. 500 m. pr. Kr. katė padovanota ir senovės Kinijos imperatoriui. Songų dinastijos laikotarpiu katės buvo populiariausias augintinis visoje Kinijoje. Iš pradžių jas laikyti galėjo tik imperatorius, vėliau – kilmingieji, šventikai, galiausiai eilė atėjo ir paprastiems valstiečiams. Šioje Rytų šalyje murklės poravosi su vietos laukinėmis katėmis ir taip gimė naujų veislių, kurios žinomos ir šiandien, pavyzdžiui, Siamo, Birmos katės. Iš senovės Kinijos ilgauodegės paplito ir į aplinkinius regionus, tarp jų Indiją ir Japoniją.

 

Šėtono tvariniai?

 

Viduramžiais kačių padėtis stipriai pasikeitė. Nuo garbinamųjų jos tapo nuodėmės ir tamsos simboliu. Žmonės jas apipynė įvairiausiais prietarais, ėmė sieti su magija, laikė raganų bičiulėmis. Murklės netgi vadintos šėtono sutvėrimais. Kai Europoje 1347 m. įsisiautėjo juodoji mirtis – buboninio maro pandemija, valdžia liepė naikinti kates, nes tikėjo, kad jos kaltos dėl ligos protrūkio. Esą tai velnio darbas. Toks sprendimas buvo siaubingai klaidingas, mat pradėjus naikinti murkles miestuose didėjo žiurkių populiacija, o būtent šie graužikai prisidėjo prie maro platinimo. Masinės kačių skerdynės europiečiams atsiėjo milijonus žmonių mirčių – per pandemiją išmirė trečdalis Europos gyventojų.

 

Katės gerą reputaciją Europoje atgavo tik XIX–XX a. Už tai verta padėkoti karalienei Viktorijai, itin mylėjusiai gyvūnus, kartu ir murkles – ji augino dvi persų kates. Karalienė vaikystėje dėl griežto motinos auklėjimo daug laiko parleisdavo vienumoje, vienintelę draugiją jai palaikė žaislai ir gyvūnai. Štai kodėl ji juos taip pamilo bei aktyviai kovojo už jų teises. Sekdami karalienės pavyzdžiu ilgauodeges vėl pamėgo tiek kilmingi žmonės, tiek paprasti piliečiai. Savo populiarumu jos nurungė šunis. Katėmis ypač susidomėta, kai pradėtos kurti naujos jų veislės. Šiandien pasaulyje gyvena apie 500 mln. naminių kačių.

 

Pakeliui į Ameriką!

 

Kates vertino ne tik ūkininkai, bet ir jūreiviai. Ilgauodegės gyvendavo laivuose, nes buvo puiki priemonė čia įsiveisusių graužikų populiacijai mažinti. Kačių savo laive gabenosi ir garsus ispanų keliautojas Kristupas Kolumbas, kuris XV a. atrado Ameriką. Pasiekus naująjį žemyną, murklės buvo išleistos iš laivo ir čia pasiliko. Manoma, kad K. Kolumbas gabenosi britų trumpaplaukių veislės kačių, o joms susiporavus su vietos Amerikos murklėmis atsirado nauja, šiandien puikiai žinoma veislė – Amerikos trumpaplaukės.

 

Naudingas augintinis

 

Šiuolaikiniai mokslininkai turi daugiau argumentų, kodėl verta auginti kačių, be to, jos puikios graužikų medžiotojos. Apskaičiuota, kad murklių savininkai gyvena 4–5 m. ilgiau nei kiti žmonės. 20 metų Minesotos universitete trukęs tyrimas rodo, jog namais dalijantis su kate apie 40 % sumažėja infarkto ir apie 30 % kitų širdies ligų rizika. Tai aiškinama raminančiu šių gyvūnų poveikiu. Jų murkimo dažnis sutampa su gydančių garsų dažniu, todėl atpalaiduoja, mažina stresą, teigiamai veikia psichinę, kartu ir fizinę sveikatą. Murkimas netgi padeda normalizuoti per aukštą kraujospūdį. Taip pat pastebėta, kad kačių augintojų kraujyje sumažėja sveikatai pavojingų trigliceridų ir cholesterolio kiekis. Be to, katės slopina skausmą. Jų kūno temperatūra siekia 38–39 °C, todėl ant skaudamos vietos gulinti katė veikia kaip šildantis kompresas. Teigiamai veikiama ir psichinė būsena. Netgi Alzheimerio ligoniams ar autistams rekomenduotina kasdien bendrauti su katėmis, jas glostyti. Tai sužadina emocijas, prisiminimus, gerinamos kognityvinės funkcijos, komunikaciniai įgūdžiai. Pastebėta, kad psichiniai ligoniai būdami šalia kačių nurimsta, dingsta jų irzlumas, agresija, patiria daugiau teigiamų emocijų. Dėl šių savybių katės veikia kaip puiki depresijos prevencinė priemonė.

 

Įdomu

 

  • Babiloniečiai tikėjo, kad katės lydį į dangų mirusių šventikų sielas.
  • Senovės romėnai per svarbias progas, pavyzdžiui, laidotuves, vestuves, vaiko gimimą, katėms aukodavo aukas, nes tikėjo, kad tai atneša sėkmę bei apsaugą. Netgi kariai vykdami į mūšius pasiimdavo kačių – jos buvo kaip talismanai, kartu saugantys maistą nuo graužikų.
  • Senovės graikai tikėjo, kad per kapą peršokusi juoda katė iškviečia numirėlio dvasią į šį pasaulį.
  • Senovėje manyta, kad jeigu juoda katė įeina į laivą, bet pavaikščiojusi iš jo sprunka lauk, laivas nuskęs.
  • Senovės egiptiečiai kates vadino „mau“. Šis žodis reiškė „matyti“. Toks pavadinimas murklėms greičiausiai duotas dėl to, kad senovės egiptiečiai žavėjosi jų galimybe puikiai matyti tamsoje.
  • Prijaukintų kačių smegenys procentiškai mažesnės negu laukinių, taip pat silpniau veikia adrenaliną išskirianti liauka. Tai yra viena priežasčių, kodėl naminės katės mažiau agresyvios už laukines.
  • 1871 m. surengta pirmoji kačių paroda. Joje savo augintines demonstruoti ir varžytis dėl prizo galėjo tik aristokratai.
  • Anglų fizikas Izaokas Niutonas XVII–XVIII a. sukūrė pirmąsias dureles katėms.
  • JAV mokslininkai įrodė, kad kačių savininkai turi aukštesnį IQ negu šunų mylėtojai.
  • 2014 m. duomenimis, populiariausios kačių veislės Europoje buvo persai ir egzotai. Trečioje vietoje – Meino meškėnai.