Beveik du trečdaliai ES gyventojų klimato kaitą ir aplinkos taršą laiko rimta problema. Žmonės pamažu tampa sąmoningesni ir suvokia, kad kiekvienas asmeniškai atsakingas už gamtos išsaugojimą. Deja, daugelis klaidingai įsitikinę, kad šios atsakomybės paisyti sunku ar per brangu. Visgi tvaresnis gyvenimo būdas prasideda nuo mažų žingsnelių. Apie tai kalbamės su viena prekės ženklo „Planetless“ įkūrėjų Aiste Gintautaite.

 

Aiste Gintautaitė

Naujausių apklausų duomenimis, lietuviai jaučiasi pasiruošę gyventi tvariau. Vis dėlto neretai stokoja informacijos apie ekologiją, tvarų vartojimą, negali tiksliai apibūdinti, kas yra tvarumas. Kaip šią sąvoką aiškinate jūs?

 

Plačiąja prasme tvarumas – principas, skatinantis gyventi taip, kad dabartinės kartos egzistavimas ir vystymasis neigiamai nepaveiktų ateities kartų ir jų poreikių. Šią sąvoką aiškiname labai paprastai. Svarbu suprasti, kad mums reikia ne tik gamtos, bet ir socialinių bei ekonominių išteklių. Tad tvarus gyvenimo būdas – tai veiksmai, leidžiantys žmonėms gyventi harmonijoje su gamta, padedantys išsaugoti jos išteklius, užtikrinantys stabilų ir skaidrų ekonomikos augimą bei socialinę gerovę ateities kartoms.

 

Kokie pagrindiniai tvarumo principai?

 

Jie aprėpia tris sritis: aplinkos apsaugą, ekonominę ir socialinę plėtrą. Daugelis tvarumą prilygina ekologijai ar aplinkosaugai. Tačiau svarbu suprasti, kad gamta – tik vienas aspektas. Lygiai taip pat svarbu užtikrinti žmonių teises, gerinti gyvenimo kokybę trečiojo pasaulio šalyse, mažinti skurdą, korupciją. Visa tai – tarptautinių tvarumo tikslų dalis.

 

Ar gyventi tvariau reiškia kardinaliai pakeisti įprastą gyvenimą? Galbūt teks kažko atsisakyti? O gal pakaks vartoti, keliauti ir valgyti kitaip?

 

Visų pirma, gyventi visiškai tvariai neįmanoma. Tai skleidžiame ir savo auditorijai. Tačiau kiekvienas galime gyventi tvariau nedėdami itin daug pastangų. Tai daryti skatiname visus. Esant dabartinėms galimybėms ir didelei tvaresnių produktų pasiūlai rinkoje kardinaliai gyvenimo keisti tikrai nebūtina. Tiesą sakant, manau, kad kartais daroma didelė klaida bandant iškart visapusiškai keisti kasdienę rutiną. Dažnai pokyčiai nesitęsia ilgai. Mat pasidaro tiesiog per sunku.

 

Siūlyčiau pradėti nuo mažų veiksmų. Pavyzdžiui, į mitybą įtraukti daugiau augalinio maisto, pradėti rūšiuoti bent tam tikras atliekas, vengti perteklinio vartojimo, rinktis tvaresnes buities ir higienos priemones. Pradėję nuo paprastų, dažnai net nepastebimų žingsnių galime labai daug išmokti. Taip pokyčiai susideda, įgyjama naujų žinių ir randama vis daugiau būdų gyventi tvariau. Tai ilga ir, tiesą sakant, nesibaigianti kelionė. Tam, kad būtų smagu ir ne per sunku, pradėkime nuo paprasčiausių, jau minėtų veiksmų.

 

Kosmetikos ir buitinės chemijos pramonė neabejotinai teršia aplinką. Kaip pakeisti įpročius, kad į ją patektų mažiau teršalų?

 

Paprasčiausia pagalvoti apie kasdien naudojamus produktus. Pavyzdžiui, skalbimo miltelius, indaplovių tabletes, šampūnus, dantų šepetėlius bei pastą. Rinkoje yra daug tvaresnių alternatyvų. Jos dažniausiai nesiskiria nuo daiktų, prie kurių esame įpratę, tačiau yra draugiškesnės gamtai ir mūsų sveikatai.

 

Pavyzdžiui, visai neseniai iš Estijos į Lietuvą atvežėme inovatyvią alternatyvą tradicinei dantų pastai tūbelėse – „Others“ pastiles. Šį prekių ženklą įkūrė keletas jaunų estų, supratę, kiek daug kenksmingų ingredientų ir plastiko naudojama įprastinėse dantų pastose.

 

Ką turėtų žinoti nusprendę įprastą dantų pastą pakeisti specialiomis pastilėmis?

 

Kalbant apie naudojimą, dantų pasta pastilėmis mažai kuo skiriasi nuo įprastinės tūbelėse. Reikia tik visiškai sukramtyti pastilę ir jos nenurijus valytis dantis drėgnu šepetėliu. Produktas suputoja, jaučiamas labai įprastas pojūtis. „Others“ pastilės, kurias galima rasti „Planetless“ elektroninėje parduotuvėje, parduodamos daugkartinio naudojimo stikliniuose indeliuose. Joms pasibaigus, skatiname užsisakyti tik papildymų, kuriuos parduodame perdirbamosiose kartoninėse pakuotėse. Beje, pastarosios kaip tik šiuo metu tobulinamos, netrukus naudosime visiškai gamtoje suyrančius maišelius.

 

Pastilės tinka vaikams. Tiesą sakant, jie jas labai mėgsta ir dažnai vadina dantų saldainiais. Kaip ir su bet kokiais kitais produktais, vaikams iki 3 m. valantis dantis su šiomis pastilėmis reikalinga tėvų priežiūra. Yra išimtis – šaltmėtės skonio pastiles rekomenduojama naudoti vaikams nuo 7 m., nes jose yra fluorido.

 

Kokios naudos suteikia toks nedidelis kasdienio gyvenimo pokytis? Kokių teršalų sumažinsime per mėnesį, metus?

 

Kasmet 1,5 mlrd. neperdirbamųjų dantų pastos tūbelių atsiduria vandenynuose ir sąvartynuose. Keturių asmenų šeima, naudodama dantų pastą tūbelėse, išmeta apie 750 g plastiko. Jei, pavyzdžiui, pagalvotume apie Lietuvos gyventojus, skaičiai yra išties dideli. Taip pat daugumoje pastų randama mikroplastiko ir kitų toksinų, kenkiančių ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Taigi, net ir mažais veiksmais galime prisidėti prie itin reikšmingų ir didelių pokyčių. Yra galimybė rinktis nedidelių, skaidrių, sąžiningų prekių ženklų produkciją bei natūralius ir sveikus produktus. Tad kodėl gi ne?

 

Švaresnė ir ekologiškiau pagaminta kosmetika – vienas žingsnių gyventi tvariau. Kokie kiti?

 

Taip, ekologiškesni higienos reikmenys – kelias tvarumo link. Tačiau reikėtų nepamiršti ir gyvenimo būdo apskritai. Pavyzdžiui, gyvulininkystė itin skatina klimato kaitą ir su ja susijusias problemas, tokias kaip miškų kirtimas, dirvožemio nykimas, šiltnamio efektas. Taigi, verta pradėti naudoti daugiau augalinio maisto ir mažiau gyvūninio. Taip pat stengtis kuo daugiau rūšiuoti, vaikščioti arba važiuoti dviračiu, nepirkti nereikalingų ir prastos kokybės drabužių. Itin svarbu kiekvienam naudoti savo balsą – dalyvauti rinkimuose, įvairiose akcijose, protestuose, skleisti žinią socialiniuose tinkluose, domėtis tvarumo, klimato kaitos problemomis.

 

Vis dar yra žmonių, manančių, kad ekologija ir tvarumu turėtų rūpintis tik valstybės institucijos ir verslas.Kodėl tai turėtų rūpėti kiekvienam?

 

Tai, kas vyksta su mūsų planeta, daug kam atrodo labai tolima. Kažkada vienas mano dėstytojas pasakė: „Žmonės nedarys nieko, kol jų pačių namai nedegs.“ Žinoma, tai metafora, tačiau ją galima pritaikyti ir šiai situacijai.

 

Tvarumas turėtų iš tikrųjų rūpėti visiems. Klimatas šyla labai greitai, užtenka pažiūrėti pro langą, kad suprastume. Tai nėra tik apie laukinių gyvūnų ar gamtos išsaugojimą bendrai. Tai apie mūsų šeimų bei vaikų ateitį.

 

Gali atrodyti, kad vieni nieko nepakeisime. Iš tikrųjų kiekvieno indėlis labai svarbus. Jau dabar matyti, kiek daug per pastaruosius kelerius metus nuveikė jaunimo klimato judėjimas, kaip auga augalinio maisto paklausa, kokia pažanga padaryta Lietuvoje rūšiuojant atliekas. Tai nevyktų be atskirų žmonių ir iniciatyvų. Turime suprasti, kad viskas prasideda nuo to. Mūsų karta pirmoji taip stipriai jaučia klimato krizės padarinius. Taip pat ji svarbiausia, o gal net ir paskutinė, galinti ją įveikti.

 

Nuotrauka iš asmeninio albumo