Sigitas ir Inga Jurčiai Biržuose gamina unikalius šokoladinius saldumynus. Šokolado mėgėjams siūloma paskanauti klasikiniais priedais – riešutais, karamele ar marcipanais – gardintų saldainių, o tikriems gurmanams – su alumi, medumi ir net grybais. Apie konditerinius eksperimentus ir nuosavo verslo iššūkius kalbamės su „Biržų šokolado“ įkūrėju.

 
ImportedPhoto_1732893494582

Sigitas Jurčys

 

Sigitai, kaip kilo idėja gaminti šokoladinius saldumynus?

 

Su žmona Inga ketverius metus dirbome šokolado fabrikėlyje Norvegijoje, bet niekada nebuvo plano visam gyvenimui likti užsienyje. Kai nusprendėme, kad laikas grįžti, pradėjome svarstyti, kokia veikla galėtume užsiimti: nenorėjome parvykti tik su lagaminais, be aiškios vizijos, ką daryti toliau. Jau turėjome sukaupę nemažai patirties gamindami šokoladą, todėl nutarėme, kad šią veiklą tęsime ir Biržuose. Maždaug apie metus užtrukome, kol nusipirkome patalpas, reikalingą įrangą, baldus kavinei. Kai grįžome, dar apie metus dirbome, kol atsidarėme.

 

Kuo jūsų gaminami saldumynai ypatingi?

 

Iš pradžių, kai atidarėme kavinę, gaminome tik tiek rankų darbo šokoladinių saldainių, kiek telpa vitrinoje, nes dar prekiavome salotomis, blyneliais ir kitu maistu. Vėliau pandemija pakoregavo veiklą, tad susitelkėme vien į šokoladinių saldumynų gamybą. Teko paieškoti savojo identiteto, kaip galėtume išsiskirti iš kitų šokolado gamintojų bei įprasminti Biržų kraštą. Taip atsirado lig šiol vieni populiariausių šokoladinių saldainių su alumi. Paskui vieni pirmųjų sėkmingai paleidome saldainius su kanapėmis, taip pat ir su mūsų krašte itin vertinamu medumi. Tiesa, mėgstame eksperimentuoti ir ne su tokiais atsargiais skonių deriniais. Buvome pagaminę šokoladinių saldainių net su žuvimi ir šonine. Bet klientams tokie skanėstai įdomu tik pažiūrėti, o ne ragauti.

 

Iš kur semiatės idėjų naujiems gaminiams?

 

Kasdien klientai klausia, ką naujo, įdomaus turime? Saldumynų kūrimas, eksperimentavimas su skirtingais ingredientais yra nenutrūkstamas procesas, tik vieni nauji gaminiai prigyja, o kiti – ne. Pačiam atrodo įdomi idėja, pavyzdžiui, saldainiai su žuvimi. Biržiečiai eina į kavinę, vedasi svečių ir rodo, kokių įdomų šokoladų turime, bet neragauja, nes yra konservatyvūs, atsargūs kai kuriems skonių deriniams.

 

Kas pirmieji viską degustuoja? Kaip nusprendžiate, kurie gaminiai turėtų papildyti nuolatinį asortimentą?

 

Pirmosios ragauja mūsų darbuotojos. Iš jų mimikos matau, kad gal to saldumyno nereikia (šypsosi). Būna, kad pasiskirsto pusiau – vienoms patinka, o kitoms ne pagal jų skonį. Tokiu atveju tobulinu receptūrą, kad balsai persisvertų į norimą pusę. Kartais receptus padiktuoja užsakovai ar partneriai. Taip mūsų asortimente atsirado šokoladai su grybų ekstraktais.

 

Kokie nuosavo verslo privalumai ir trūkumai?

 

Privalumų nemažai. Visų pirma, darome tai, kas mums patinka ir kas apsimoka. Kartais darome ir tai, kas patinka, bet neapsimoka, nes turime laisvę patys priimti sprendimus. Džiugu, kad patys galime planuoti ir kontroliuoti savo laiką. Vienas didžiausių minusų – negalime augti, nes trūksta specialistų. Gyvename mažame miestelyje, kur turime užsiauginti darbuotojus mokydami elementariausių dalykų, kad šokoladas atsiranda ne iš miltelių maišelyje, bet kakavos pupelių. Deja, pasitaiko ir taip, kad suteikus žmogui bazines žinias, jis pamato, kad šis darbas ne jam, ir tenka viską pradėti nuo pradžių su kitu.

 

Daugelis verslų skundžiasi, kad Lietuvoje turime darbuotojų krizę. Ar tikrai nėra kam dirbti?

 

Dirbti visada yra kam, tik verslininkų ir potencialių darbuotojų lūkesčiai dažnai nesutampa. Darbuotojas iš karto nori didelės algos, bet verslas veikia ne taip: pirmiausia turi parodyti, ką moki, gebi, tik tada galima kalbėti apie atlygio dydį. Taigi, norinčių ir galinčių dirbi pilna Lietuva, tik nepavyksta susitarti, nerandamas aukso viduriukus, kiek žmogus gali gauti už savo žinias ir gebėjimus.

 

Už ką savo versle esate atsakingas? Ar dar daug tenka prisiliesti prie paties šokolado?

 

Mudu su žmona nuo pradžių nebuvome direktoriai ir dabar jais nesame. Žinome ir kontroliuojame visus procesus, kurie vyksta „Biržų šokolade“. Prisidedame ten, kur tuo metu labiausiai reikia rankų, o kai matome, kad darbuotojos pačios susitvarko, tuomet atsitraukiame ir einame prie kitų darbų, pavyzdžiui, administracinių. Taip pat patys vykstame į sutikimus su klientais, partneriais. Išklausome jų idėjas, lūkesčius ir stengiamės visa tai kuo geriau išpildyti. Dabar jau pradedame galvoti apie kitus metus, nes šių metų projektai jau vykdomi, reikia tik sėkmingai užbaigti.

 

Kiek laiko praeina nuo idėjos iki šokolado?

 

Iki mūsų kavinės vitrinos naujas šokoladas ar šokoladinis saldainis atkeliauja per savaitę. Tiek laiko trunka nuo idėjos iki galimybės kavinės klientams paragauti naujo skonio. Ar produktas sėkmingas komerciškai, paaiškėja per metus, kartais net ilgiau. Įdomu tai, kad skirtinguose miestuose populiarūs tampa ne tie patys saldumynai. Pavyzdžiui, Vilniuje itin populiarūs su grybais, o Šilutėje jų visai neperka, ir neaišku, kodėl. Galbūt priklauso ir nuo pardavėjų, ir nuo simpatijų Biržams?

 

Patys su žmona dideli saldumynų mėgėjai? Ar kaip tik darbas su šokoladu sugadino santykius su saldumynais?

 

Nesugadino, abu mielai valgome. Inga labiau mėgsta ragauti saldumynus, kuriuos aš sugalvojau, o man patinka paskanauti ir konkurentų gaminių. Ypač mėgstu skaityti, ką konkurentai rašo etiketėse. Mes stengiamės, kad ingredientų sąrašas būtų kuo trumpesnis, kad būtų kuo mažiau priedų. Žinoma, dėl komercinių tikslų kartais vienas kitas priedas neišvengiamas, nes reikia, kad produkto galiojimo laikas būtų ilgesnis.

 

Ar šokoladas tapo ir savotišku gyvenimo būdu? Gal keliaudami specialiai ieškote naujų idėjų saldumynams?

 

Kaip sako vienas mano pusbrolis, aš sergu „baisia šokolado liga“ (šypsosi). Gerai, kad man ji niekuo nekenkia. Profesinis smalsumas tikrai lydi kelionėse, skatina ragauti, tyrinėti naujoves, apžiūrėti pakuotes.

 

Visas pasaulis eina iš proto dėl „Dubajaus šokolado“. Ar ši mada nepalenkė ir Biržų?

 

Šokolado meistrus „Dubajaus šokolado“ vaizdo įrašai pradėjo atakuoti jau prieš kelis mėnesius. Kai lankėmės Rygoje, su šokolado meistrais taip pat jį apšnekėjome ir nusprendėme, kad tai tėra reklaminis triukas, o pats gaminys nevertas investicijų. Visgi kai socialiniuose tinkluose per dieną pradėjome matyti po šimtą vaizdo filmukų, nusprendėme pabandyti ir mes. Tiesa, pasirinkau ne plytelės, o saldainių formą, nes taip patogiau ragauti. Pirmąją partiją kavinėje išpirko per dieną. Taigi, pasigaminome pakuotes ir paleidome šį šokoladą į prekybą. Produktas tikrai skanus, kokybiškas, o ar patiks žmonėms, matysime. Kiekvienas mėgsta skirtingus saldumynus, ir gali turėti skirtingą nuomonę net apie labiausiai reklamos išaukštintus dalykus.

 

Kokių dar šokoladų madų esate pastebėjęs?

 

Vienu metu buvo atsiradusios plonos šokolado plytelės su plonu uoginio įdaro sluoksniu. Dabar populiarėja rūšiniai grynieji šokoladai be jokių priedų. Skirtingų šalių šokoladai pasižymi skirtingais skoniais, yra skirtingo stiprumo ir labai vertinami šokolado gurmanų. Kaip su kava (espresas yra kava, o įpylus pieno jau tampa pieno gėrimu), taip ir su šokoladu: jei įdedame priedų, tai jau nebe šokoladas, o šokolado gaminys ar šokoladinis saldainis. Tikrą šokoladą reikia ragauti tik gryną. Tiesa, aš labiausiai mėgstu šokoladą su riešutais, bet niekada neatsisakau paragauti ir grynojo. Jau daugybę metų kasdien suvalgau bent kažkiek grynojo šokolado ar šokoladinių saldainių.

 

Kodėl šokoladas daugeliui asocijuojasi su geromis emocijomis?

 

Šokolade yra daug mikroelementų, kurie pakelia nuotaiką, suteikia energijos, o grynasis šokoladas net naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai. Nemažai žmonių sako, kad nevalgo šokolado, nes bijo priaugti svorio. Iš tiesų svorio priaugama ne nuo šokolado, o cukraus jame. Deja, grynasis šokoladas daugeliui nemalonaus skonio – kartus, rūgštus, sausas. Kuo žmogus jaunesnis, tuo saldžiau jam norisi. Pats šokoladas tikrai nekenksmingas. Kaip minėjau, valgau jo kasdien, ir visai neseniai pasitikrinęs sveikatą sužinojau, kad esu sveikas kaip jaunuolis, viskas gerai ir su cholesteroliu.

 

Kokių saldumynų patartumėte dovanoti?

 

Pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kam dovanosite. Patarčiau rinktis pagal amžių, nes šokolado gurmanais negimstama. Jaunam žmogui patarčiau dovanoti pieninį šokoladą su priedais, vyresniam jau tiktų juodasis su priedais, galima įdėti ir grynojo, rūšinio. Aš klientus prie grynojo šokolado pratinu palaipsniui: iš pradžių klausiu, ką mėgsta ir pagal tai siūlau saldumynus, paskui rekomenduoju pabandyti kažką kita. Neretas pieninio šokolado mėgėjas nustemba, kad 72 % juodasis šokoladas yra ne toks jau ir neskanus (šypsosi). „Biržų šokolado“ patogiausia įsigyti svetainėje www.birzusokoladas.ltarba teirautis savo miesto arbatinėse ir saldumynų krautuvėlėse.

 

Autorius Laima Samulė