Partneriai, kuriems svarbiausia sveiki ir laimingi intymūs santykiai, turėtų nepamiršti sąmoningumo. Tiesiog tereikia išmokti kreipti dėmesį į savo tipinį elgesį ir skaudulius, suvokti stipriąsias ir silpnąsias savybes. Tai – bene svarbiausias sveikų intymių santykių pagrindas.

 

seksas

Kokybiškas seksas prasideda nuo savimonės

 

Bandant išsiaiškinti, kodėl elgiamasi, jaučiamasi ir galvojama vienaip ar kitaip, tampa lengviau išsirinkti labiausiai tinkantį partnerį, įveikti kliūtis, kurių neįmanoma išvengti. Tačiau toli gražu ne visi žino, kad savimonė reikalinga ir miegamajame. Priežastis – seksas nėra tik kūnų sąveika. Intymumas susijęs su giliausiais ir stipriausiais troškimais, kokius gali justi žmogus: su siekiu pripažinti savo unikalumą, suartėti su kitais asmenimis, turėti valdžią, gyventi komfortiškai, savirealizuotis, tobulėti, netgi išgyti.

 

Specialistai tvirtina, kad troškimai ir planai yra labai svarbu. Jie papildo gyvenimą spalvomis, praturtina ir įprasmina. Tačiau troškimai gali veikti ir neigiamai – dusinti ar sekinti. Tam ir reikia sąmoningumo, kad pavyktų suvokti ir įveikti visa, ką seksas gali supainioti. Kai žmogus suvokia, kas vyksta jo viduje, gali priimti tokius sprendimus, kurie nemenkins pagarbos nei sau, nei kitiems, kurie suteiks ir fizinį, ir moralinį malonumą. Gebėjimas sau įvardyti tai, kokių potyrių sukelia lytiniai santykiai, vadinamas sekso savivoka.

 

Kad abu partneriai patirtų didžiulį malonumą, kiekvienam reikia gilintis į savo mintis, pojūčius ir įsivaizdavimą apie seksą. Didinant seksualinį sąmoningumą būtina kai ką prisiminti. Jei žmogus užaugo aplinkoje, kur kalbėti apie intymumą buvo tabu, arba bendruomenėje, kurioje seksas buvo kažkas nuodėmingo ir purvino, didelė tikimybė, kad asmuo gyvena intymų gyvenimą, tačiau pernelyg į jį nesigilina. Tokiu atveju tereikia gana nedaug – būti atlaidesniam sau. Dažniausiai priešaky laukia ilgas gyvenimas, todėl naudinga ugdyti sąmoningumą. Žmogus nuolat tobulėja, jo asmenybė nuolat keičiasi, todėl seksualumą kaskart turėtų sąmoningai tyrinėti iš naujo.

 

Svarbių klausimų trejetukas

 

Sąmoningas seksualumas – gana plati tema, apie tai rašoma ne vienoje knygoje. Tačiau iš pradžių labai svarbu savęs paklausti 3 klausimų. Atsakymus geriausiai užrašyti, nes rašydamas žmogus geriau save supranta. Maža to, šiuos klausimus galima užduoti ir artimam draugui, kuriuo pasitikite, ir sekso partneriui.

 

1- Kodėl lytiškai santykiauju?

 

Seksualinės traukos tema neišsemiama, tačiau kartais verta susikoncentruoti tik į priežastis (kodėl to noriu?). Seksualinę trauką galima suskirstyti į du tipus: spontanišką geismą ir atsakomąją trauką.

 

Geismas pasireiškia erotinėmis mintimis, impulsyviais arba fiziologiniais signalais. Tai atrodo maždaug taip: „Būtų neblogai tuoj pat pasimylėti.“

 

Atsakomosios traukos pavyzdys: pora sėdi ant sofos ir žiūri televizorių. Vyras pasilenkia ir pabučiuoja antrąją pusę į kaklą. Nepaisant to, kad gana vėlu ir moteriai maudžia galvą, ji mėgaujasi šiais potyriais ir žino, kad nepasigailės, jei pasimylės dabar ir čia. Atsakomosios traukos atveju svarbiausia motyvas – ne žmogų užplūdęs geismas, bet išorinis stimulas ir patirtimi grįstas suvokimas, kad aistra greičiausiai įsiplieks proceso metu.

 

Žmogus, kuris pripažįsta, kad geismas gali būti tiek spontaniškas, tiek atsakomasis, kartu pripažįsta, jog partnerių sekso ketinimai gali būti skirtingi. Spontaniškas geismas itin dažnas santykių pradžioje, tačiau su laiku jis kyla vis rečiau. Specialistai pastebi, kad atsakomasis geismas būdingesnis moterims, kurių santykiai su antrąja puse yra ilgalaikiai ir nusistovėję. Tačiau atsakomoji trauka nesvetima ir vyrams.

 

Noras mylėtis gali užpusti anksčiau, nei įsiplieskia aistra. Tai reiškia, kad seksualinė sueitis gali prasidėti tam fiziškai nepasirengus, bet nusiteikus emociškai. Tik seksualiai stimuliuojant vienas kitą iš neutralios būsenos pereinama į susijaudinimo būseną. Apie abipusę trauką reikėtų galvoti kaip apie atgalinį ryšį: kuo didesnį malonumą (fizinį ar emocinį) suteikia intymus artumas su partneriu ir kuo ilgiau jis trunka, tuo labiau susijaudinama. Žinoma, nereikėtų skatinti mylėtis, jei antroji pusė nenori, tačiau visada naudinga pasigilinti, kas jai sukelia ir slopina geismą.

 

Tyrimai rodo, kad aistrą galima valdyti tarsi dviem pedalais – greičio ir stabdžio. Reikėtų išsiaiškinti, kas didina apsukas, t. y. stimuliuoja seksualinį susijaudinimą. Taip pat svarbu žinoti, kas stabdo, t. y. slopina geismą. Verta pagalvoti apie 5 pojūčius (regą, klausą, uoslę, lytėjimą, skonį), atmosferą tarp savęs ir partnerio, jausmus ir patiriamo streso lygį. Kai tiek vienas, tiek kitas supranta, kaip veikia šių pedalų sistema, kartu gali nesunkiai sukurti palankias sąlygas intymiai sueičiai.

 

2- Kas mane jaudina?

 

Šis klausimas turėtų padėti susivokti, kas sukelia seksualinį aistrą. Iš pradžių svarbu suvokti, kas jaudina. Aiškiau sakant, reikia išsiaiškinti, kaip juntamas susijaudinimas, kokių pokyčių tuo metu atsiranda kūne, kas tuo metu išgyvenama.

 

Labai svarbu suvokti, kad susijaudinimas yra ne tik erekcija ar sudrėkusi makštis. Ne mažiau svarbu tiek psichologinė, tiek emocinė būklė. Kai juntamas tiek kūniškas, tiek emocinis susijaudinimas, norisi mylėtis, atrodo, kad norai suderinami. Ir atvirkščiai – kai kūnas susijaudinęs, bet suvokiama, kad santykiauti nesaugu arba neprotinga, atsiranda priešprieša. Taip pat negerai, kai juntamas emocinis ir psichologinis susijaudinimas, bet kūnas nesusijaudina, nes žmogus patiria stresą arba dėl ko nors nerimauja.

 

Išsiaiškinti, kada susijaudinama, labai padeda sąmoningumas, svarbiausia visą dėmesį sukoncentruoti į esamą momentą ir atsisakyti bet kokių vertinimų. Tai stebėjimo praktika, sąmoningas dėmesio nukreipimas. Tyrimai rodo, kad sąmoningumas padeda įveikti ne tik fizines ir emocines, bet ir santykių bei sekso problemas. Specialistai pastebėjo, kad sąmoningumas labai stiprina moterų lytinę trauką. Viena paprasčiausių sąmoningumo praktikų – įsižeminti. Reikia giliai įkvėpti keletą kartų ir susikoncentruoti į tai, kas matoma, girdima, juntama, liečiama ir užuodžiama. Tai reikėtų praktikuoti kasdien, kad pavyktų geriau suprasti, kas vyksta su kūnu.

 

Suvokus, kas juntama susijaudinimo akimirką, taps lengviau suprasti, kas iš tiesų sukelia geismą. Puikus būdas apie tai sužinoti daugiau – atidžiau patyrinėti savo seksualines fantazijas. Seksualinės fantazijos – tai erotiškos mintys, kurios būdingos net 95 % žmonių. Jei žmonės pradėtų į savo seksualines fantazijas žvelgti kaip į savotišką tekstą, jame rastų atsakymus į klausimus apie intymaus gyvenimo norus ir poreikius.

 

3- Kaip sužinojau apie seksą?

 

Kiekviena karta turėtų rasti būdų, kaip jaunesnei kartai papasakoti apie seksą. Kol asmuo jaunas, vyresnieji sprendžia, ką ir kiek jam reikia apie tai žinoti. Jeigu tėvai buvo ir yra sąmoningi intymumo srityje, vaikams dažniausiai suformuoja pozityvią nuomonę apie seksą ir jie intymumą supranta kaip natūralią gyvenimo dalį. Jei taip vyktų visada, būtų puiku. Tačiau, kaip rodo tyrimai, atlikti tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, retas per brendimą sulaukia užtektinai informacijos apie lytinius santykius. 2011–2013 m. duomenys rodo, kad 43 %paauglių mergaičių ir 57 %paauglių berniukų niekas nesuteikė informacijos apie kontracepcijos priemones. Tik 6,7 %lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų (LGBT) buvo auklėjami taip, kad apie juos susidarytų pozityvi nuomonė. Nors net apie 80 % vyresnių klasių moksleivių tėvų sutinka, kad apie seksualinę orientaciją reikėtų kalbėti per lytinio švietimo pamokas. Kai šios ir kitos sekso temos pateikiamos tinkamai, moksleiviai, kurie save identifikuoja kaip LGBT, pajunta, kad juos mato ir vertina, tai jiems padeda priimti adekvačius sprendimus. O jų heteroseksualūs bendraamžiai mokosi adekvačiai reaguoti į skirtumus ir supratingiau reaguoja į nevienodus seksualinius žmonių poreikius.

 

Lytinis auklėjimas, grįstas baime, arba visiškas jo nebuvimas verčia jaustis gėdingai. O kai dominuoja gėda, sunku arba netgi visiškai neįmanoma kalbėti apie seksą, stengtis jausti malonumą ir suteikti jį kitam. Dauguma mūsų visuomenės narių privalo šviestis lytiškumo tema net suaugę. Galima atsakyti į tam tikrus klausimus, kad pavyktų aiškiau suvokti, kaip seksas vertintas jaunystėje. Atsakant reikėtų prisiminti tiek formalų (skelbtą mokykloje, religinėje įstaigoje) ir neformalų lytinį aklėjimą (skelbtą giminių, draugų, žiniasklaidos ar pornografinių filmų). Svarbu atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.

 
  • Kaip (kokiomis aplinkybėmis) pirmą kartą sužinojau apie seksą? Kas, kaip ir ką apie tai man papasakojo?
  • Ką tuo metu galvojau ir jutau?
  • Kokų klausimų kilo? Ar turėjau galimybę juos užduoti? Kas liko neaišku?
 

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas juntama ir apie ką galvojama. Dažai tokie prisiminimai gali sukelti pyktį, liūdesį, gėdą. Jei užplūdo bent vienas iš šių jausmų, reikėtų:

 
  • Dabar suteikti sau tai, ko negauta tada. Galima parašyti laišką ir jame išdėstyti viską, ką norėtųsi, kad kas nors pasakytų. Arba tiesiog užsimerkti ir įsivaizduoti save vaikystėje / paauglystėje, kalbėti su savimi taip, kaip to nėra daręs nė vienas žmogus.
  • Savo vaikams kalbėti apie seksą kitaip, nei tai darė jūsų tėvai ar seneliai. Svarbu visada būti pasirengusiam apie tai kalbėti su jaunuoliu.
 

Asmenys, ugdantys seksualinį sąmoningumą, sau suteikia galimybę užsiimti tiek malonumą suteikiančiu, tiek suartinančiu seksu.

 

5 moksliniai tyrimai, keičiantys požiūrį į seksualumą

 

Biseksualumas – orientacija, pereinamoji būsena ar seksualinio lankstumo išraiška?

 

Jutos universiteto (JAV) psichologė Lisa M. Diamond tyrė 70 moterų, kurios save identifikavo kaip lesbietės, biseksualės, ir tas, kurios dar nesuprato, kas labiau patinka – vyrai ar moterys. Per 10 m. joms užduoti klausimai apie orientaciją, seksualinio elgesio pokyčius, socialinius ir šeiminius santykius, naujas simpatijas. Prieita prie išvados, kad biseksualumas nėra pereinamoji būsena prieš įžengiant į lesbiečių gyvenimą.

 

Kas pirmiau – noras ar susijaudinimas?

 

Amsterdamo universiteto (Nyderlandai) mokslininkai Ellena Laan, Stephanie Both ir Markas Spieringas analizavo eksperimento dalyvių fizinę reakciją į erotiškus vaizdus. Paaiškėjo, kad kūnas į itin atvirus vaizdus sureaguoja anksčiau už sąmonę. Taigi žmogus iš pradžių susijaudina ir tik paskui tai suvokia.

 

Ar skiriasi vyrų ir moterų reakcija į erotiką?

 

Emorio universiteto(JAV) mokslininkai stebėjo dalyvių žvilgsnio trajektoriją ir smegenų aktyvumą, kai šie žiūrinėjo į itin erotiškas fotografijas. Buvo tikimasi, kad moterų žvilgsnis pirmiausia kryps į veidą, o vyrų – į genitalijas. Per tyrimą pastebėta, kad tiek vyrai, tiek moterys iš pradžių žiūrėdavo į veidą, tačiau vyrai dažniau nei moterys ilgiau užsižiūrėdavo į šią sritį. Paskui abiejų lyčių atstovų akys krypdavo žemyn.

 

Seksualumas skirtingose pasaulio šalyse suvokiamas nevienodai?

 

Manoma, kad suvokimą apie patrauklumą formuoja socialinė aplinka ir žiniasklaida. Atliktas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo 7343 žmonės iš viso pasaulio. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas formuoja seksualinio patrauklumo suvokimo kriterijus. Paaiškėjo, jog regionuose, kurie yra silpniau išsivystę socialiai ir ekonomiškai, patrauklesnėmis laikomos putnesnės moterys, o labiau išsivysčiusiose valstybėse – lieknos. Gali būti, kad bendruomenėse, kurių resursai riboti, riebalų sankaupos vertinamos kaip aukštesnio statuso rodiklis. Tačiau negalima ignoruoti ir žiniasklaidos skiepijamų standartų. Išsivysčiusiuose regionuose moterys aiškiai demonstruoja nepasitenkinimą figūra ir troškimą sulieknėti.

 

Skiriasi vyrų ir moterų libido?

 

Viskonsino universiteto (JAV) mokslininkai tvirtina, kad toks teiginys mažų mažiausiai ginčytinas. Tyrėjai išanalizavo beveik 800 asmenų atsakymus apie seksualumą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad yra tam tikrų įgimtų skirtumų, pavyzdžiui, sekso partnerių kiekis ir masturbacijos dažnumas, tačiau esą tokį elgesį dažniausiai lemia kultūra ir socialinė aplinka, o ne lytis. Mokslininkai pripažįsta, kad moterų, kurių santykiai su partneriu yra ilgalaikiai, libido mažėja. Bet tai paaiškina monogamija, kai partneris, jo gyvenimas ir sekso poreikiai pradedami vertinti kaip duotybė.