Lietuva vis dar svarsto, ar pagal Europos Sąjungos (ES) Migracijos ir prieglobsčio pakto nuostatą priimti 158 prieglobsčio prašytojus, ar vietoj jų sumokėti 3,16 mln. Eur. Kol kas dar neaišku, kuris pasirinkimas būtų palankesnis šaliai. Visgi jau dabar pradedami keisti teisės aktai ir renkami būtini duomenys.

 

Shadows,Of,People,Waiting,In,Line,Talking,And,Checking,Smartphones.Dvi galimybės

 

Kaip numato Migracijos ir prieglobsčio paktas, Bendrijai priklausanti valstybė narė gali rinktis, ar priimti numatytą prieglobsčio prašytojų kvotą, ar sumokėti finansinius įnašus į paramos fondą. Žmogaus teisių komitete naujųjų ES gairių įgyvendinimo planą pristatęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovas Gintaras Valiulis teigė, kad pakto esminis tikslas – užtikrinti pusiausvyrą tarp solidarumo ir atsakomybės. „Lietuvai teks pasirinkti, ar visgi renkamės perkėlinėti asmenis, ar mokėti įnašą, ar kažkaip kombinuoti šituos dalykus“, – sakė jis. Komiteto pirmininkui Laurynui Šedvydžiui uždavus klausimą, ar Lietuvai labiau apsimokėtų sumokėti solidarumo įnašą, ar priimti nustatytą skaičių prieglobsčio prašytojų, G. Valiulis teigė negalįs duoti konkretaus atsakymo. „Mums mokama iš fondų 10 tūkst. Eur už vieną perkėlimą. Mes pagal viską mokėtume 20 tūkst. Eur už vieną neperkeltą asmenį. Bet, paskaičiavus integracijos kaštus, pateiktus iš SADM, matysime pilną vaizdą, kiek iš tikrųjų kainuoja tas asmuo“, – sakė G. Valiulis. Komiteto posėdyje dalyvavusi SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė savo ruožtu teigė, kad pagal dabartinę perspektyvą daug labiau apsimokėtų priimti prieglobsčio prašytojus.

 

Finansiniai pakto įgyvendinimo poreikiai: dalį padengtų ES lėšos

 

Pats pakto nacionalinio įgyvendinimo planas susideda iš dešimties tematinių blokų. Kiekvienas blokas turi finansų poreikį, kuris būtų padengiamas iš nacionalinio biudžeto arba ES fondo lėšų. Pasak G. Valiulio, daugiausia finansų reikėtų skirti priėmimo sąlygoms, norint įkurti naujas priėmimo agentūros funkcijas ir procedūras. Bendra suma siektų 6,1 mln. Eur. Tiesa, didžioji dalis (5,3 mln. Eur) būtų padengta iš ES fondo lėšų. Tuomet prieglobsčio procedūroms, susijusioms su naujos bylų valdymo sistemos sukūrimu dabartinės MIGRIS sistemos pagrindu, reikėtų 4,2 mln. Eur. Tam tikimasi panaudoti ES lėšas, o numatomus papildomus etatus veikiausiai teks padengti biudžeto lėšomis (1,6 mln. Eur). 4 mln. Eur numatyta pasirengti nenumatytiems atvejams ir krizėms. Kaip teigė G. Valiulis, suplanuotos investicijos į centrų ir kitos priėmimo infrastruktūros įrengimą. Šiam tikslui tikimasi panaudoti ES fondo lėšas. Lietuvai taip pat tektų numatyti apie 3 mln. Eur biudžete, jeigu būtų nuspręsta nepriimti pabėgėlių pagal kvotą. Pasak G. Valiulio, Lietuvai 2025–2027 m. numatytų ES lėšų suma siekia apie 70 mln. Eur. Pinigai būtų skirti tiek paktui įgyvendinti, tiek pabėgėliams iš Ukrainos priimti. „2025 m. reikia apie 23 mln. ir paskui apie 9 mln. kasmet. Taigi, 2025–2027 m. mūsų poreikiai siektų apie 41 mln. Skaičiuojant iki 2028 m. – apie 50 mln. Eur“, – kalbėjo G. Valiulis.

 

Prireiks keisti įstatymus

 

Su pakto įgyvendinimu iš viso susiję 38 nacionaliniai teisės aktai. Keistini 25 iš jų, 5 naikintini, reikės 8 naujų aktų. „Darbai jau pradėti, įstatymų projektus ketiname teikti priėmimui šių metų rudens sesijoje“, – pabrėžė G. Valiulis. 2024 m. gegužės 14 d. priimtu naujuoju ES Migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama išspręsti klausimus, susijusius su ES valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas. Nustatomas visa apimantis požiūris į migraciją ir prieglobstį, grindžiamas solidarumu, atsakomybe ir pagarba žmogaus teisėms, ilgainiui siekiant valdyti ir normalizuoti migraciją. Vasario pradžioje šio pakto įgyvendinimo planas pristatytas Seimo Europos reikalų komitete. Planą pristatęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius išskyrė 6 esminius jo aspektus: efektyvų išorės sienų valdymą, atsparumą krizėms, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, paiešką ir gelbėjimą jūroje, solidarumą ir 2016 m. prieglobsčio sistemos reformos teisėkūrinius pasiūlymus. Iki 2026 m. birželio EK ir valstybės narės turi pasiruošti pakto įgyvendinimui, t. y. imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje. Viena pakto nuostatų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

 

Šaltinis – ELTA

Autorius Eglė Stratkauskaitė