Karštas ar šaltas maistas – kas sveikiau?

Siekiant tinkamos ir subalansuotos mitybos svarbu atkreipti dėmesį ne tik į maisto kokybę ir kiekį, bet ir į maisto temperatūrą. Ar verta karšta sriuba deginti gerklę ir skrandį ir ar galima per karščius gerti ledinius gėrimus? Kokia maisto temperatūra tinkama mūsų organizmui tinkamai virškinti maistą? Į visus šiuos klausimus yra atsakymai!

Karštas maistas

Kažkodėl manoma, kad karšti pirmasis ir antrasis patiekalai yra labai naudingi organizmui, ypač šaltuoju metų laiku, nes taip galima greičiau sušilti. Sveikatos specialistai bando mus nuo to atkalbėti: aukšta maisto temperatūra yra tiesioginis kelias į stemplės pabrinkimą ir rijimo pasunkėjimą. Karšto maisto gerbėjai turėtų žinoti, kad tai gali sukelti:

• skrandžio opas, gastritą, stenozę (gerklų susiaurėjimą),
• burnos, lūpų gleivinės, liežuvio ir vidinio skruostų paviršiaus nudegimus,
• infekcijų sukėlėjams patekus į nudegintas burnos vietas gali atsirasti stomatitas, laringitas.

Verta paminėti, kad karštas maistas gali sukelti trumpalaikį sotumo jausmą, kurį lemia tai, kad tokį maistą valgome lėčiau, todėl geriau suaktyvėja sotumo jausmas.

Kalbant apie gėrimus, tai kinai beveik visada geria karštą vandenį, galbūt tai yra viena iš jų ilgaamžiškumo priežasčių. Karštas vanduo (ne verdantis, o 50 – 60 ℃ temperatūros), geriamas nevalgius, iš tiesų labai naudingas organizmui: švelniai paruošia virškinamąjį traktą dienos darbams, išplauna ant skrandžio ir žarnyno sienelių susikaupusius maisto likučius, skrandžio sultis, gleives.

Atsikratant organizmo šlakų, pagreitėja medžiagų apykaitos procesai, gerėja peristaltika, kraujotaka, odos būklė, apskritai organizmas jaunėja.

Šaltas maistas

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje tarp bohemiškai gyvenančių žmonių buvo populiari šalto maisto dieta, kurios esmė buvo ta, kad valgant šaltą ar net ledinį maistą, jam apdoroti organizmui reikia daugiau energijos, o tai atitinkamai lemia papildomų kilogramų tirpimą.

Šiandien yra nenuginčijamas faktas, kad valgant šaltą maistą, ypač pusryčiams ir vakarienei, gali sutrikti virškinimas, atsirasti enterokolitas (storosios žarnos uždegimas), pradėti kauptis žarnyno dujos. Taip nutinka dėl to, kad šaltą maistą organizmas virškina labai lėtai, nes turi jį pašildyti iki kūno temperatūros. Be to, ryte dar reikia suaktyvinti medžiagų apykaitą, o vakare ji sulėtėja. Vienintelis laikas, kai galima valgyti šaltą maistą be didesnės žalos sveikatai, yra dienos vidurys.

Kalbant apie šaltą vandenį, tai pagrindinis jo trūkumas yra tas, kad jis skrandyje liks tol, kol bus pašildytas iki kūno temperatūros ir iki to laiko neatliks svarbiausios savo funkcijos – organizmo valymo ir drėkinimo. Priešingai skrandyje ilgai susilaikęs vanduo, sukels patinimą.

Šiltas maistas

Optimali maisto temperatūra yra tokia kaip kūno. Todėl maistas ir gėrimai, pašildyti iki 36 – 40 ℃ bus puikiai įsisavinamas virškinamajame trakte, inkstuose ir kepenyse.

Šiltas vanduo, bet ne kiti gėrimai, tokie kaip arbata, sultys ir vaisių gėrimai, padės organizmui:

• išvalyti kraują,
• detoksikuoti organizmą per inkstus, odą ir limfinę sistemą,
• drėkinti odą.

Taigi, optimaliausia maisto ir gėrimų temperatūra yra panaši į žmogaus kūno temperatūrą, tačiau rytą gali būti šiek tiek karštesnis (50 – 60 ℃) paprastas vanduo – galbūt tai taps jauninančiu eliksyru!