Kapucinų katakombos – muziejus drąsiausiems

Jeigu esate drąsūs, mėgstate žiūrėti siaubo filmus, godžiai klausotės istorijų apie namus, kuriuose vaidenasi, ir jums atsibodo lankytis įprastuose žiovulį keliančiuose muziejuose, pats metas apsilankyti garsiose Palermo Kapucinų katakombose. Žandikaulis atvips net ir visko mačiusiems. Neįprasti, kraupūs, mirtimi dvelkiantys požemiai abejingų nepalieka!

Istorijos pėdsakais

Pirmasis Kapucinų vienuolis „Brolis Silvestras“ Palermo (Sicilijos sala, Italija) požemiuose palaidotas 1599 m. Daugiau nei 400 metų skaičiuojantys griaučiai tebėra toje pačioje vietoje ir iki šiol prie įėjimo „sutinka“ muziejaus lankytojus. Vienuoliai čia pradėti laidoti tuomet, kai tam tikslui skirtas rūsys buvo perpildytas. Nutarta palaikus iš jo pergabenti į kitą vietą, bet pradėjus darbus pastebėta, kad palaikai neįtikėtinai gerai išsilaikę, todėl nuspręsta sumanymo atsisakyti. Mumijomis virtusius kūnus vienuoliai sustatė pasieniais, kad užimtų mažiau vietos. Vėliau, iškertant naujas patalpas, katakombos vis plėtėsi, virsdamos painiais labirintais. Iš pradžių jos buvo skirtos griežtai tik vienuolių palaikams. Laikui bėgant, laidojimas Palermo požemiuose tapo garbės reikalu, prieinamu ne tik vienuoliams, bet ir turtingiesiems visuomenės nariams. Žmonės troško, kad jų palaikai atsidurtų būtent čia ir savo paskutinę valią išreikšdavo testamentuose. Kai kurie jų įrašydavo dar keistesnius reikalavimus – kad jų griaučiai būtų reguliariai perrenginėjami skirtingais drabužiais. Žinoma, tai nebuvo nemokama paslauga – už tai, kad velioniai galėtų ilsėtis Kapucinų katakombose, artimieji kas mėnesį turėjo atseikėti dosnių aukų. Už tai jie galėjo ateiti aplankyti mirusių artimųjų. Skirtingai nei įprastose kapinėse, katakombose žmonių kūnai ne paslėpti po žeme, bet viešai eksponuojami. Paskutinis vienuolis čia palaidotas 1871 m., o civilis – 1920 m. Tai buvo maždaug dviejų metukų mergaitė, vardu Rozalija Lombardo, šiandien labiau žinoma „Miegančiosios gražuolės“ vardu. Laidoti žmones čia nustota po to, kai pasikeitė higienos suvokimas, žmonės daugiau suprato apie epidemines ligas, pakito kultūra ir gedėjimo tradicijos.

Turtinga eksponatų kolekcija

Struktūra Kapucinų katakombos panašios į bet kokį kitą muziejų: eksponatai čia išdėlioti pagal tematiką, senumą. Vieni sustatyti atvirose erdvėse, kiti suguldyti į lentynas, trečius sergsti hermetiški stiklo gaubtai. Tiesa, kai tie eksponatai yra žmonių griaučiai, kaip jie bebūtų surikiuoti, atrodo gluminančiai ir kraupiai. Šiandien Palermo požemiuose yra apie 8000 mumijų, bet lankytojams prieinama apie 120. Jos suskirstytos į kategorijas pagal lytį, amžių, profesiją… Apsilankymas Kapucinų katakombose primena klaidžiojimą istorijos labirintais. Viskas atrodo dar makabriškiau dėl to, kad eksponatai aprengti savo laikotarpiui, profesijai ir socialiniam sluoksniui būdingais drabužiais. Baisiausia, kad kai kurios mumijos neįtikėtinai gerai išsilaikiusios ir žiūrint į mirusių kūnus atrodo, kad jie tuoj atsimerks, sujudės, prašnekės… Iš kai kurių mumijų sudarytos vaizdingos ekspozicijos. Pvz., katakombose yra dvi seserys, kurios viena šalia kitos sustatytos taip, tarsi apie kažką šnibždėtųsi. Praeinant nenorom aplanko mintis – gal jos apkalba mane? Romantikai ilgiau užsistovi prie susiglaudusių vyro ir žmonos mumijų, simbolizuojančių amžiną meilę. Besidomintys karais ir mūšiais nelieka abejingi prancūzų pulkininko palaikams, aprengtiems autentiška uniforma. Išskirtinai atrodo kunigų siena, „šaukiančiųjų“ rikiuotė – mumijos, pražiotomis burnomis, primenančiomis klyksmą. Keista, bet šiame mirusiųjų pasaulyje kiekviena mumija turi savo charakterį ir nenorom siejasi su gyvastimi. Ne vienas lankytojas pagauna save mąstant – kas gi verda tos mumijos galvoje?! Nieko keisto, nes dauguma jų kaulėti ir išblyškę veidai, nors juos seniai apleido gyvybė, vis dar turi išsaugoję tam tikrą paslaptingą išraišką, kai kurie – net veido bruožus.

Mumijų paruošimas

Kai kurie muziejaus eksponatai jau tėra skeletai, tačiau nemaža dalis mumijų vis dar irsta, odos ir raumenų likučiai lupasi nuo kaulų. Tačiau negyvėliai neskleidžia jokio nemalonaus kvapo, nes dėl ypatingo katakombų mikroklimato jie ne pūna, o mumifikuojasi. Kai kurios mumijos vis dar turi ne tik odą, bet ir plaukus, antakius, blakstienas… Neįtikėtinai gerai yra išsilaikiusi R. Lombardo mumija. Rentgeno tyrimai rodo, kad išsilaikę net jos vidaus organai! Rozalija atrodo tokia panaši į ramiai miegančią mergaitę, kad ne kartą buvo pasigirdę nuomonių, jog tai nėra tikra mumija, o tik vaškinė klastotė. Iš tiesų visi eksponatai tikri. Skiriasi tik jų mumifikavimo technika. Vienuoliai mirusiųjų kūnus aštuonis mėnesius laikydavo specialiose požeminėse patalpose, kur išgaruodavo visa kūno drėgmė. Vėliau mirusysis būdavo ištrinamas actu ir kelias dienas palaikomas saulės atokaitoje. Kartais, jeigu gyvybę pasiglemžė pavojinga liga, kūnas būdavo apdorojamas kalkėmis arba arseno tirpalu. Rozalija mumifikuota kitaip, todėl jos kūnas išsilaikęs nepriekaištingai. Mergaitę užkonservavo vienuolis kapucinas gydytojas Alfredas Salafia, kurio technika buvo paslaptis ilgus metus. Šiuolaikiniai mokslininkai ją jau įminė. Pasirodo, jis naudojo tokį mišinį: formaliną – bakterijoms užmušti, alkoholį – odai išsausinti, gliceriną – padedantį jai neperdžiūti, salicilo rūgštį – grybeliui nugalėti ir, svarbiausia, cinko sulfatą bei cinko chloridą, suteikiančius kūnui standumą.

Kitos garsios katakombos

• Romos. Bendras koridorių ilgis siekia daugiau nei 800 km. Katakombas sudaro apie 35 atskiros patalpos. Seniausios jų iškastos dar II a. pab. Katakombos vertinamos dėl jose esančių piešinių, padedančių atskleisti krikščioniško meno ir simbolikos raidą.
• Paryžiaus. Požeminiuose karjeruose glūdėjo uolienų klodai, kurie dar nuo romėnų laikų naudoti pastatų statybai. Iš tokių uolienų pastatyta ir Paryžiaus Dievo Motinos katedra bei Luvras. XVIII a. į apleistas katakombas perkeltos septynios miesto kapinės. Manoma, kad čia šiuo metu ilsisi apie 6–7 mln. žmonių kaulai.
• Halštato. Nors čia kaukolės sudėtos nedidelėje koplytėlėje, vadinamoje „Kaulų namais“, ir jų nėra labai daug, pamatyti šią vietą verta. Ji unikali tuo, kad keliomis eilėmis išdėstytos kaukolės yra ištapytos įvairiausiais piešiniais. Niekur kitur pasaulyje nepavyks pamatyti tokio reginio. Šiandien lankytojai koplytėlėje gali pamatyti apie 1200 išpuoštų kaukolių.
• Čekijos kaulų bažnyčia. Ji yra nedideliame Sedleco miestelyje, maždaug 70 km nuo sostinės. Bažnyčia išskirtinė tuo, kad yra dekoruota žmonių kaulais. Sakoma, kad čia yra apie 40 tūkst. žmonių kaulų. Bažnyčią jais imta dekoruoti tuomet, kai prireikė atlaisvinti šalia esančias kapinaites naujiems palaikams.