Prasidėjus šaltymečiui keičiasi namų klimatas, tad daugelio kambarinių augalų priežiūros rutiną būtina koreguoti. Žiemos mėnesiais jie patiria didelį natūralios šviesos trūkumą, taip pat alina šildymas ir temperatūrų svyravimai. Tad specialistai pataria, kokių klaidų nedaryti, kad gėlės sėkmingai peržiemotų.

 

Laistymo rebusasClose,Up,Of,Modern,Air,Humidifier.,Humidification,For,Cultivation,Of

 

Daugelio namuose įkurdinti augalai kilę iš atogrąžų zonos, tad palankiausia aplinkos temperatūra jiems siekia 18–20 ºC ir daugiau. Jeigu patalpose termometro stulpelis nukrinta žemiau 16 ºC padalos, tokių augalų augimas visiškai sustoja. Be to, nuo temperatūros priklauso ir laistymo rutina. Iš tiesų manoma, kad šaltymečiu kambarinius augalus reikia laistyti gerokai rečiau, tačiau aklai pasikliauti įvairiomis rekomendacijomis nederėtų. Geriausia laistymo rutiną sudaryti atidžiai stebint konkretaus augalo reakcijas. Pirmiausia patikrinti vazoną. Jeigu žemė perdžiūvusi, šaknys negali pasiimti vandens. Jeigu substratas šlapias, dėl vandens pertekliaus šaknys pradeda pūti. Gruodį ir sausį patartina laistyti saikingai arba tik tiek, kad žemė vazone neperdžiūtų. Kaktusų ir sukulentų galima visai nelieti gerą mėnesį ir ilgiau. Geriau laistyti ryte ir tik nusistovėjusiu lietaus ar virintu vandeniu. Paliejus palaukti maždaug valandą ir likusį vandenį tiesiog nupilti, ypač iš tų augalų, kurie liejami į padėklus. Tai azalijos, ciklamenai, sanpaulijos, raktažolės, katilėliai ir kt. Dėl per didelės drėgmės vazonuose gali atsirasti samanų. Jei taip nutiko, jas nedelsiant pašalinti ir leisti dirvožemiui gerai pradžiūti – taip augalas bus apsaugotas nuo puvimo.

 

Purškimas ir persodinimas

 

Toms gėlėms, kurioms reikia drėgnos aplinkos, augalų priežiūros specialistai siūlo naudoti oro drėkintuvą arba netoliese pastatyti indą su vandeniu. Vis dėlto dauguma prisitaiko prie sausesnio oro, tad nedera persistengti drėkinant patalpas. Augalus patariama purkšti kambario temperatūros vandeniu. Visgi jie neturėtų sušlapti, ant lapų neturi likti vandens lašų, nes kyla grybinių ligų grėsmė. Kartais nuo augalų sveika nuplauti dulkes. Žiemą svarbu saugoti substratą, užvyniojant maišelį, kad nepermirktų. Dar vienas specialistų patarimas – išsiaiškinti natūralias kambarinių augalų augimvietes, atsižvelgti, ar būdingas ramybės periodas. Jo metu augalų persodinti nevalia. Itin svarbu šaltymečiu neliesti fikusų. Šie įnoringi augalai dėl persodinimo gali nustoti augti ir neaugti metus, kitus, o kartais ir po tų dvejų metų netgi žūti. Verta prisiminti paprastą taisyklę: įprastai augalus rekomenduojama persodinti pavasarį – kovą ar balandį. Tačiau rūgščiamėgius – vasarą, svogūninius – pasibaigus ramybės periodui, o sukulentus – žiemos pradžioje. Jeigu augalas perkeliamas neliečiant šaknų, o tik įdedamas į didesnį vazoną, persodinti galima bet kuriuo metu. Toks perkėlimas net šaltymečiu reikalingas, jeigu:

 
  • Šaknys pradeda lįsti pro apatines skylutes. Kai kurie turi galingas ir greitai augančias šaknis (pvz., daugelio mėgstamas zamiokulkas), tad šios gali deformuoti plastikinius vazonus, o keraminius – net suskaldyti.
  • Žemė vazone tampa tarsi dulkės ar pelenai.
  • Augalas išsikeroja ir akivaizdžiai netelpa, kartais nuo svorio nuvirsta.
  • Trūksta maisto medžiagų, atrodo nusilpęs, sulėtėja augimas, lapai blyškūs ir reti, nekrauna pumpurų.
 

Svarbu rasti tinkamą vietą

   

Šaltymečiu sumažėja natūralios šviesos, todėl kambarinius augalus patartina statyti kuo arčiau langų. Tik tai darant būti atidiems. Geriausia, kad lapai nesiliestų prie stiklo, nes kambario ir lauko temperatūrų skirtumas yra didelis, o tai augalui sukelia stresą. Jei buto ar namo langai seni, mediniai ir praleidžia šaltį, tarp lango ir palangės dėti porolono ar putplasčio gabalėlį, kad šaltis nepasiektų augalų. Taip pat nereikėtų statyti prie pat radiatorių – per didelis karštis ne į naudą. Ypač karščio ir sauso oro nemėgsta marantos, tilandsijos, kalatėjos, orchidėjos ir paparčiai. Arčiausiai radiatorių galima statyti dracenas, trijuostes sansevjeras, difenbachijas, aspidistras, filodendrus, kaktusus ir sukulentus. Kita klaida, galinti pražudyti lepesnius kambarinius augalus, – staigus temperatūrų skirtumas. Tad vėdinant patalpas, kai lauke tvyro minusinė temperatūra, juos geriau išnešti kitur ir parnešti tik vėl nusistovėjus kambario temperatūrai. Gėlėms (ypač lepioms orchidėjoms) nepataisomos žalos gali padaryti skersvėjai. Visas šias aplinkybes svarbu įvertinti šaltymečiu įsigyjant naują augalą. Iš prekybos centro jį parsigabenti būtina rūpestingai uždengus. O tuomet leisti aklimatizuotis – kurį laiką palaikyti atokiau nuo kitų augalų, palangių ar radiatorių, negausiai palaistyti ir stebėti, ar nenukentėjo lapai. Pažeistus būtina iškart pašalinti. Po 2–4 dienų galima įkurdinti parinktoje vietoje.

 

Tręšti tik žydinčius augalus

 

Ramybės periodu besiilsinčių augalų nereikėtų tręšti. Mat gavę maistinių medžiagų pradės auginti naujus stiebus, lapus, ištįs ir bus šviesios spalvos, o tai nėra palanku. Be to, nukenčia estetika. Visgi patartina dažniau papurenti žemę vazone, kad lengviau įsisavintų aplinkoje esantį deguonį, itin svarbu reguliuoti drėgmę. Jeigu lapai šviesėja, reikia daugiau šviesos, tad teks statyti į šviesesnę vietą. Jeigu lapai raukšlėjasi ir vysta, patikrinti, gal gauna per daug ar per mažai vandens. Žiemą nežydinčius augalus tenka šiek tiek pamaitinti, jei persodinti arba gydyti nuo ligų. Tik rinktis trąšas su mažai azoto (N). Mat būtent azotas skatina augimą, kurio šaltymečiu stengiamasi išvengti. Padauginus azoto trąšų žiemą augalas pradeda mesti lapus, pasidengia pelėsiu. Žydinčioms gėlėms žiemą trąšos net labai reikalingos. Tręšiant ciklamenus, sanpaulijas, orchidėjas, azalijas, kalankes, raktažoles, patariama naudoti organines trąšas. Visgi šiuo metų laiku rinktis naudoti perpus mažesnį kiekį, nei parašyta ant pakuotės. Vos tik kambarinės gėlės numeta žiedus, būtina saikingai apgenėti ir tręšimą iškart nutraukti. Nužydėjusius augalus perkelti į tamsesnę ar net vėsesnę vietą. Jiems būtinas poilsis, kad pavasarį vėl galėtų auginti lapus ir pradėti ruoštis žydėjimui.

 

Naudinga žinoti

 
  • Žiemojantys kambariniai augalai yra silpnesni, sunkiau susidoroja su kenkėjais ir ligomis. Tad juos reikėtų reguliariai apžiūrėti, lapus nuplauti vandeniu ir valyti muilu, naudoti insekticidus ar specialius apsauginius preparatus.
  • Žiemą galima apkarpyti ir pašalinti tik nudžiūvusias ar pageltusias dalis. Nedera genėti sveiko žalio augalo, nes genėjimas paskatins naują augimą, kai jis privalo ilsėtis.
  • Patartina palaikyti pastovią temperatūrą: dieną 18–21 ºC, o naktį ne žemesnę nei 10 ºC.
  • Drėgmei sulaikyti veiksminga mulčiuoti dirvožemį vazone.
  • Žiemą augalai nedauginami nei atžalomis, nei dalijant kerą. Geriausia šį darbą atlikti ankstyvą rudenį.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė