Dauguma tėvų mano, kad gebėjimas susitvarkyti žaislus ir palaikyti tvarką kambaryje – įgūdis, susiformavęs pagal nutylėjimą. Deja, tai netiesa. Išmokyti vaikus tvarkos – tėvų pareiga.

 

vaikai

Ar reikia versti?

 

Problemas dėl tvarkos vaiko kambaryje tėvai linkę spręsti skirtingai. Vienose šeimose manoma, jog tai vaiko teritorija ir jis pats sprendžia, kada ir kokia tvarka reikalinga. Kitose šeimose manoma, jog tėvų pareiga išmokyti atžalą tvarkos ir nuolatinis kambario tvarkymasis – natūralus būdas įgyti šį įgūdį. Tačiau toli gražu ne visiems pakanka kantrybės bei jėgų tvarkos įgūdžiams formuoti. Jei tėvai vaikui nėra autoritetas, tuomet jų vertimas tvarkytis kambarį – bergždžias reikalas, jei bartis nesinori, tenka susitaikyti. Tačiau susitaikyti su chaotiška aplinka reikia protingai.

 

Visų pirma pagalvoti apie tai, jog chaosas vaiko kambaryje labiau trukdo jam, o ne tėvams. Tai jam tenka gyventi jaučiant gėdą, kai į svečius užsuka draugai. O kartais vaikas į svečius nesikviečia draugų tik dėl to, kad kambaryje betvarkė. Taip pat patiria sunkumų, kai tenka ieškoti daiktų krūvoje vadovėlio, švarių kojinių arba rengtis neskalbtus suglamžytus drabužius.

 

Tėvai turėtų reikalauti susitvarkyti kambarį tik tuomet, kai:

 
  • Vaiko kambario durys praviros ir visi mato betvarkę.
  • Kaupiami indai, kurie reikalingi virtuvėje.
  • Dėl lėkščių su maisto likučiais kyla grėsmė užsiveisti tarakonams arba skruzdėlėms.
  • Svečiuosis močiutė ar senelis, kurie norės užsukti į vaiko kambarį.
 

Kaip išmokyti tvarkos?

 

Tai vienas dažniausiai tėvų užduodamų klausimų. Tereikia žinoti dvi taisykles:

 

Pirmoji taisyklė

 

Beprasmiška vaiką raginti tvarkytis, jei tėvai patys nesitvarko ir nesistengia palaikyti tvarkos. Auklėjimo pagrindas – asmeninis pavyzdys. Jei tėčio purvinos kojinės mėtosi kur papuola, jei mama rytais nesikloja lovos ir visa šeima draugiškai kaupia purvinus indus kriauklėje, vaikas tai suvokia kaip idealios tvarkos pavyzdį. Todėl reikalauti iš jo kažko kito nesąžininga.

Antroji taisyklė

 

Per vėlu mokyti tvarkos namuose, jei įprotis nemėtyti daiktų kur papuola nesusiformavo nuo pat ankstyvos vaikystės. Mažieji pradeda suvokti apie švarą ir tvarką gana anksti. Tvarkymosi įgūdžius reikėtų diegti nuo tada, kai mažylis pradeda vaikščioti, suprantamai kalbėti ir jau save suvokia kaip atskirą žmogų, ne mamos dalį.

 

Amžiaus ypatumai

 

Mokant disciplinos ir tvarkymosi meno, būtina atsižvelgti į kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus ypatumus.

 

2–3 metukai

 

Tokio amžiaus mažylį auginantys tėvai, norintys išvengti konflikto dėl nesutvarkytų žaislų, privalo įsisąmoninti šį faktą – mažojo kambarys bus tvarkingas tik primenant ir padedant suaugusiesiems. Todėl teks apsišarvuoti kantrybe.

 

Pypliukai jaučiasi komfortiškai chaotiškoje aplinkoje, tai jų būdas susikurti jaukią erdvę. Tačiau nebūtina su tuo taikytis.

 
  • Jei šeimoje laikomasi tam tikrų normų ir taisyklių, jų turėtų laikytis ir mažylis.
  • Tokiame amžiuje tvarkymąsi verta paversti įtraukiančiu žaidimu. Mažyliui svarbus laikas, kurį praleidžia drauge su mama. Todėl tereikia sugalvoti žaidimą, kurios rezultatas – švarus ir sutvarkytas kambarys.
  • Tvarkymosi iniciatorė – mama, o vaikas jai padeda. Nereikėtų gėdinti mažylio, jeigu jis prašo padėti susitvarkyti žaisliukus.
  • Jei mama mato, jog atžala rodo iniciatyvą ir pradeda tvarkytis žaisliukus arba nori prisidėti prie namų ruošos, ji neturėtų nervintis, juokauti ar kritikuoti. Savaime suprantama, kad trimetis nenuvalys dulkių kruopščiai. Tačiau bandymas tai padaryti vertas pagyrų. Todėl galima tik skatinti tokią iniciatyvą. Tegul vaikas turi savo dulkių šluostę ar grindų šepetį. Juk jam, dažnai sakančiam „aš pats“, tai labai svarbu.
  • Tegul bendras tvarkymasis tampa įpročiu ir ritualu. Tai reikėtų daryti reguliariai, ne priešokiais.
 

SVARBU 

 

Iki 4-erių mažyliai dėl fiziologinių ir psichologinių ypatumų negeba savarankiškai, be suaugusiųjų, susitvarkyti kambario ir sudėti žaislų į vietas. 

 

4–6 metukai

 

Įprotis tvarkytis jau susiformavo, todėl pažaidęs vaikas gali savarankiškai sudėlioti į vietas žaisliukus.

 
  • Ištraukiami stalčiai, lentynos turi būti išdėstytos taip, kad mažajam būtų patogu pasiekti.
  • Prieš reikalaujant iš vaiko idealios tvarkos, reikia būti tikriems, kad jis tikrai žino, kur kokio žaislo vieta. Palanku tvarką nusistatyti drauge ir sudėti žaislus taip, kaip patogu mažyliui.
  • Puikus pagalbininkas formuojant tvarkymosi įgūdžius – pasakos.
 

SVARBU

 

Išgalvotų herojų kalba geriausiai suprantama 4–6 m. vaikučiams. Todėl tvarkantis reikėtų sekti žinomas pasakas arba kurti savas. 

 

7–8 metai

 

Tai amžius, kai tvarka tampa būtina. Niekas neturėtų blaškyti mokinuko dėmesio, kad jis galėtų koncentruotis į mokslus.

 
  • Pirmiausia svarbu susisteminti ir suskirstyti erdvę: drauge su vaiku organizuoti tvarką kambaryje taip, kad visi daiktai turėtų savo vietas. Knygos – knygų spintoje, žaislai – žaislų dėžėje, drabužiai – spintoje, mokyklinės priemonės – rašomajame stale.
  • Galima paprašyti vaiko suformuluoti tvarkos ir betvarkės apibrėžimus. Įdomu, kaip jis supranta šiuos žodžius, kokią prasmę jiems suteikia.
  • Atžalai derėtų priskirti tam tikras namų ruošos pareigas.
  • Tėvai turėtų pagarbiai vertinti vaikui svarbias smulkmenas: tai, kas suaugusiajam gali atrodyti šiukšlė, atžalai – vertinga kolekcijos dalis arba medžiaga kūrybai.
 

SVARBU

 

Tėvai gana dažnai susimąsto, ar verta vaikui duoti pinigų už namų ruošos darbus. Specialistai manymu, nereikia, jei atžala atlieka kasdienius paskirtus darbus. Tačiau galima paskatinti finansiškai už bet kurį papildomą darbą. 

 

Jei indų tvarkymas pirmadieniais ir trečiadieniais – nuolatinė vaiko pareiga, už švarius indus tą dieną mokėti neverta. Tačiau jei atžala savo noru visą savaitę plovė indus ir dar sutvarkė puodų lentyną, tokį darbą galima įvertinti ir finansiškai. 

 

Paauglys

 

Tėvai turėtų prisiminti, kokia svarbi jiems patiems buvo asmeninė erdvė, kaip kruopščiai jie saugojo ir gynė savo paslaptis, teisę tvarkyti savus daiktus ir kambarį. Tai jiems turėtų padėti suprasti paauglį.

 
  • Nevalia peržengti asmeninių paauglio ribų. Jį labai skaudina ir žeidžia, kai kas nors per jėgą bando sutvarkyti jo stalą ar įvedinėti tvarką jo galvoje.
  • Bet kuris paauglys turi slaptų vietelių – stalčiukų, spintelių ar pan. Negalima į juos kėsintis.
  • Su paaugliu verta bandyti susitarti ne įsakmiu tonu, o taikiomis derybomis.
  • Ypatinga kambario tvarka ar betvarkė – jo prigimties išraiška. Suvokti šią žinutę tėvams – gana sudėtinga, bet įdomi užduotis. Derėtų stebėti vaiką, mokytis suprasti, stengtis būti draugu ir globėju.
 

SVARBU

 

Jei netvarka paauglio kambaryje – tik ledkalnio viršūnė, slepianti nepažintą gilumą (pvz., nerimą kelia vaiko elgesys), tuomet vertėtų kreiptis į psichologą. Tai naudinga, kad tėvai neprarastų ryšio su bręstančia atžala ir padėtų įveikti sudėtingo amžiaus sunkumus.