Ar žinojote, kad balandžio 20 dieną minima tarptautinė kovos su triukšmu diena? Triukšmas kenkia sveikatai, tačiau visiškai jo išvengti dažniausiai nepavyksta. Ne kiekvienas gali sau leisti apsigyventi atokiame vienkiemyje ir klausytis tik paukštelių čiulbėjimo ir vėjo ošimo medžiuose. Tačiau tai nereiškia, kad su nepalankia situacija reikia susitaikyti. Su triukšmu reikia kovoti ir ta kova prasideda nuo sąmoningumo.

 

triuksmas

Triukšmas neturi būti didelis, kad galėtų daryti poveikį žmonėms. Triukšmas yra nepageidaujami, nekontroliuojami ir neprognozuojami garsai. Lašantis čiaupas vonios kambaryje, netoli miegamojo, gali trukdyti užmigti, nors garsas nėra didelis, bet labai erzinantis. Kylantys lėktuvai ir pravažiuojantys traukiniai ne toli namų taip pat gali kliudyti susikaupti užsiimti kokia nors veikla, pavyzdžiui, skaitymui verandoje. Dulkių siurblių, žoliapjovių, kaimynų, statybų, skraidančių lėktuvų ir transporto priemonių kelyje garsai atrodo neišvengiami kiekvieną dieną. Šuns lojimas nebūtinai turi būti garsus, kad būtų erzinantis, trukdytų užmigti, neleistų susikaupti ruoštis egzaminams ar skaityti knygą.

 

Taip pat yra žemų dažnių triukšmas, kurį skleidžia kaimynystėje veikiančios vėjo turbinos arba tranki muzika, leidžiama iš kaimynų buto ar apačioje jūsų būsto įsikūrusio baro. Jeigu butas yra virš baro, muzika paprastai nėra garsiai girdima, tačiau galima pajusti žemo dažnio muzikos garsus, gulint lovoje ir pan.

 

Šuns lojimas ar garsiai paleistas televizorius kaimynų bute gali trukdyti miegoti, sukelti stresą, pagreitinti širdies plakimą, padidinti kraujo spaudimą, sulėtinti virškinimą ir paskatinti prakaitavimą. Tai fiziologinės kūno reakcijos į stresą. Jeigu stresas yra ilgalaikis (pavyzdžiui, jei gyvenate šalia oro uosto daugiau nei mėnesį), jis tampa žalingas organizmui. Kai kurie tyrimai parodė, kad žmonės, ypač vyresnio amžiaus, gyvenantys netoli oro uostų, dažniau atsiduria ligoninėse dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Triukšmas taip pat gali pabloginti miego kokybę. Miego metu organizmas atgauna jėgas, prarastas per dieną. Nemiga dėl triukšmo gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų.

 

Nėra jokių abejonių, kad triukšmas pablogina gyvenimo kokybę. Žmonės, kurie nuolat priversti gyventi, girdėdami triukšmą, teigia, kad tai neleidžia jiems užsiimti įprasta dienos veikla, pavyzdžiui, mėgautis ramybe sode ar verandoje dėl praskrendančių lėktuvų keliamo triukšmo, bendrauti su kitais, skaityti ar žiūrėti televizorių dėl pašalinių garsų. Jeigu netoli yra vėjo turbinų, žmonės negali miegoti ir nuolat kenčia nuo galvos skausmų.

 

Be to, dėl nuolatinio triukšmo gali suprastėti vaikų mokymosi rezultatai. Niujorko universiteto Lehmano koledžo psichologijos mokslų prof. dr. Arline L. Bronzaft atliko tyrimą, kuriame analizavo mokinių pažymius skaitinių pamokose, kurios vyko mokykloje, pastatytoje netoli traukinių bėgių. Klasėse traukinių keliamas triukšmas pasigirsdavo kas 4,5 minutės. Kitoje pastato pusėje traukinių keliamas triukšmas netrukdydavo pamokoms. Pastebėta, kad dėl traukinių keliamo triukšmo mokytojai būdavo priversti stabdyti pamoką, todėl per metus pamokų trukmė sutrumpėjo net 11 %. Be to, vaikams buvo sunkiau laikyti egzaminus, kai važiuodavo traukiniai. O jeigu mokytojas nestabdydavo pamokos, kai važiuodavo traukinys, pasitaikydavo, kad vaikai neišgirsdavo, apie ką jis tuo metu kalbėdavo. Mokytojai taip pat skundėsi, kad pravažiuojančių traukinių dundesys, kelia didesnį stresą ir apsunkina mokymo procesą.

 

Šiandien yra aišku, kad triukšmo tarša veikia daug žmonių yra vienas iš suprastėjusios sveikatos rizikos faktorių. Todėl labai svarbu rasti būdų, kaip sumažinti triukšmą, naudoti garsą sulaikančius barjerus ir izoliacines medžiagas. Be to, reikėtų nepamiršti ugdyti visuomenę, kad ji iš esmės būtų mažiau triukšminga. Reikia tikėtis, kad netolimoje ateityje tai pavyks įgyvendinti.