Atėjus pavasariui nemažai žmonių planuoja prie namų ar sodybų apgenėti medžius ar pašalinti nušalusius ir negyvybingus želdinius. Tad būtina prisiminti svarbiausias medžių genėjimo ir kirtimo taisykles.

 

Draudimai paukščių perėjimo metuClose-up,Of,A,Gardener,Pruning,A,Fruit,Tree

 

Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimasis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1-osios. Šiuo laikotarpiu būtina laikytis apribojimų ir nevykdyti jokių veiksmų, kurie galėtų trikdyti sparnuočių ramybę. Tai apima medžių, augančių viešosiose erdvėse ir želdynuose, kirtimą ar intensyvų genėjimą (kai pašalinama daugiau nei 30 % lajos tūrio). Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos ir rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose nacionaliniuose parkuose. Draudimas netaikomas sanitariniams kirtimams – žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ar kitaip pažeistų eglių kirtimams, taip pat visų rūšių medžių kirtimams, jei apsigyveno pavojingi kenkėjai. Aplinkos ministerija ragina būti atsakingiems ir draugiškiems gamtai bei primena, kad už neteisėtą saugotinų medžių kirtimą taikoma administracinė atsakomybė.

 

Būtina įsitikinti, ar želdinys nėra saugotinas

 

Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų sąraše, kur nurodoma, kokioje vietoje, kokios rūšies, skersmens ir aukščio želdiniai priskiriami saugotiniems. Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys nėra saugotini medžiai. Kitais atvejais, norint kirsti ar genėti želdinius, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri informuos, ar tai saugotini želdiniai, kuriems kirsti ar intensyviai genėti reikia savivaldybės leidimo. Prieš kirsdami ar genėdami nesaugotinus želdinius, pirmiausia įsitikinkite, kad jie auga jūsų sklype.

 

Išimtys kirtimų ar genėjimo apribojimams taikomos tik tuomet, kai saugotini medžiai kelia realią grėsmę žmonių saugumui, jų turtui, eismo ar skrydžių saugumui. Išimtys taip pat leidžiamos, kai medžių kirtimas būtinas vykdant projektus, susijusius su infrastruktūros kūrimu: rekonstruojant ar tiesiant valstybinės reikšmės kelius, įgyvendinant ypatingos svarbos statybos darbus.

 

Paprastai medžiai genimi siekiant užtikrinant žmonių, turto ar eismo saugumą, norint išsaugoti biologinę vertę, šalinant kenkėjų ar ligų pažeistas dalis. Genint želdinius, pirmiausia šalinamos sausos, džiūstančios, pažeistos, nušalusios, nulaužtos šakos ar jų dalys. Kartais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių tenka nukirsti visą nusilpusį medį. Geriausia sausas ir ligotas šakas pjauti iki gyvos ir sveikos vietos. Norint pažeminti medžių viršūnes, negalima nupjaustyti storųjų šakų, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius – stagarus.

 

Šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis stiebo. Antras pjūvis – iš viršaus 5 cm toliau kaip apatinis pjūvis. Trečiu pjūviu iš apačios, atsargiai prilaikant ranka, apipjaunama žiediškai. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai.

 

Genint medžius draudžiama atlikti nustuobrinimo pjūvį (žeminantį medžių viršūnes) kamieno tarpubamblyje, tarp šoninių šakų, nes įprastai toks pjūvis sukelia medžio puvinius. Šį pjūvį leidžiama atlikti sumažinant medžio aukštį dėl saugumo ar ekologinių priežasčių. Taip pat lipant į medžius negalima naudoti nagių.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė