Pasaulyje gyvena tokių žmonių, kuriems tam tikri pojūčiai susilieja į vientisą srautą. Tai toks neurologinis reiškinys, kurį mokslininkai apibūdina terminu sinestezija. Kitokie žmonės, gyvenantys tarp mūsų, girdi, užuodžia ir ragauja spalvas.

 

spalvos

Dažnai sakoma, kad raudona asocijuojasi su aistra arba pykčiu, pilka su liūdesiu, o žalia su pavydu. Tačiau amerikietė Ingrid Carey sako, kad ji spalvas jaučia tiesiogine prasme. Taip pat ji gali spalvas paragauti, išgirsti ir pauostyti.

 

Dvidešimtmetė Meino universiteto studentė 2005 metų vasarį pasakojo, kad turi polinkį į sinesteziją. Tokie žmonės painioja du arba daugiau pokyčių. Skaičiai, raidės, emocijos, dienos ir mėnesiai yra tarsi nuspalvinti tam tikromis spalvomis ir jų atspalviais. Pavyzdžiui, raidė N yra rudai oranžinės spalvos, J – šviesiai žalia, 8 – oranžinės, liepa – melsvai žalsvos spalvos. Kojos lūžio skausmas pulsuoja oranžinės, geltonos, purpurinės ir raudonos spalvos atspalviais.

 

Kitas amerikietis Neilas Harbissonas taip pat teigia, kad gali girdėti spalvas. Tačiau jis negimė turėdamas šį gebėjimą. Į vyro smegenis buvo implantuota mikroschema, dėl kurios jis gali girdėti tai, kas negirdima eilinio žmogaus ausims. Šiuo metu tai vienintelis žmogus pasaulyje, kuris dirbtinai įgijo tokią savybę. Labiausiai neįtikėtina ir to, ką jis pamatė, kad iš tiesų nėra nei baltų, nei juodų žmonių – iš tiesų visi žmonės yra skirtingų oranžinės atspalvių. Jeigu visi galėtų matyti tą, ką mato jis, galbūt pagaliau pasaulyje išnyktų rasinė diskriminacija?

 

Spalvos I. Carey  gyvenime užima tokią vietą, apie kokią dauguma eilinių mirtingųjų neįtaria. Raudona jai reiškia tvirtumą, galią ir nuoseklumą; geltona – lankstumą, genialumą ir intensyvumą. Įdomu, kad šokoladas I. Carey pasąmonėje asocijuojasi su ryškiai purpurine spalva ir kvepia tamsiai mėlyna spalva. Sumišimas yra oranžinis.

 

Mokslininkai ilgą laiką sinestezijos nevertino rimtai. Manyta, kad nepaprasti pojūčiai atsiranda dėl per daug lakios vaizduotės. Kartais jie buvo laikomi vienu iš psichinių ligų simptomu. Tačiau naujausi tyrimai paneigė senus įsitikinimus, kad tai yra nukrypimas nuo normos. Mokslininkai tikisi, kad netolimoje ateityje sinestezijos tyrimai padės suprasti, kaip veikia ir suvokia informaciją smegenys.

 

Kol kas priežastis, kuri sukelia sinesteziją, nėra aiški. Pagal vieną teoriją aiškinama, kad nauji neuroniniai ryšiai smegenyse susiformuoja netaisyklingai, todėl panaikina ribas, kurios paprastai egzistuoja tarp pojūčių. Taigi pojūčių susiliejimą sukelia vibracijos, kurios prieš tai buvo izoliuotos viena nuo kitos.

 

Pagal kitą teoriją, kuri remiasi Kanados mokslininkių Daphne Maurer ir Catherine Mondloch atliktu tyrimu, aiškinama, kad visi kūdikiai gimsta, turėdami šią anomaliją. Tai reiškia, kad žmonės ir gyvūnai ateina į šį pasaulį su nevisiškai išsivysčiusiomis smegenimis, kurias vėliau labai lengva formuoti. Bręstant organizmui smegenyse atsiranda jungčių, kurios atskiria vienus pojūčius nuo kitų. Jeigu tai tiesa, kūdikiai pasaulį turėtų suprasti panašiai, kaip tie žmonės, kurie turi sinesteziją. Pavyzdžiui, kai kūdikis girdi motinos balsą, jis jį ne tik girdi ausimis, bet ir mato bei užuodžia jį. Tačiau, ar šis aiškinimas yra teisingas, kol kas nėra tikslių įrodymų. Šiuolaikinėmis technologijomis dar nėra įmanoma išmatuoti, kaip kinta smegenų jungtys ir kaip jos yra susijusios su psichikos pokyčiais.

 

Didžioji dalis tų, kuriems būtų galima diagnozuoti sinesteziją, bijo būti išjuokti dėl savo nepaprastų gebėjimų. Jie gali jaustis vieniši ir izoliuoti nuo kitų. I. Carey taip pat nepasakoja visiems, apie tai, ką ji mato ir girdi. „Daugelis žmonių, kurie tai išgirstų, būtų labai nustebę arba net pagalvotų, kad išsikrausčiau iš proto. Ypač tie draugai, kurie pasižymi labai loginiu mąstymu. Jie būtų labai suglumę“, – pasakojo studentė portalui „livescience.com“.

 

Įdomu tai, kad net, jeigu turėtų galimybę atsisakyti šio neįtikėtino pojūčio, šie žmonės to nedarytų. Jiems tai atrodo labai normalu ir įprasta jausti, matyti ir girdėti tokiu būdu. Jei jie netektų šio gebėjimo, jaustųsi lyg netekę svarbios savo kūno dalies, tarsi suluošinti.