Patarlė byloja – roges dera ruošti vasarą. Šią liaudies išmintį patyrę sodininkai papildo, kad žiemos mėnesiai skirti sodo ir daržo planui parengti. Mat kol ateis laikas sėjai, sodinimui, genėjimui ir kitoms veikloms, naudinga susikurti tobulo sodo viziją ir atvaizduoti ją tiesiog ant popieriaus lapo ar specialioje kompiuterinėje programoje. Sodo planas padeda numatyti reikalingus darbus, struktūrizuoti sklypą, lengvina jo priežiūrą ir leidžia išvengti brangiai kainuojančių klaidų.

 

Pirmiausia įvertinti aplinkybesYoung,Female,Landscape,Designer,Working,In,Office,,Closeup

 

Prieš pradedant kurti savąją sodo viziją būtina išsiaiškinti, ką padaryti bus (ne)įmanoma. Tad rekomenduojama susipažinti su Teritorijų planavimo, Sodininkų bendrijų ir Aplinkos apsaugos įstatymais. Verta atkreipti dėmesį į tai, kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius, ar bus reikalingas leidimas norint iškirsti senus medžius, pastatyti tvorą. Taip pat įsivertinti, kokios paskirties ir stiliaus sodo norisi. Daug kas priklauso nuo sodo erdvumo. Mat tai lemia ne tik augalų dydžio pasirinkimą, bet ir dekoratyvumą. Kuo sklypas mažesnis, tuo dekoratyvesni turi būti augalai. Didesniame plote įmanoma sodinti įvairesnių augalų. Beje, profesionalūs apželdintojai visada ragina klientus pasižvalgyti kaimynų soduose. Nėra taisyklės, nurodančios, kad visi kaimyniniai sodai privalo būti vieno stiliaus. Tačiau svarbu laikytis bazinių harmonijos principų, mat tai leidžia sukurti akiai patrauklesnę aplinką, taip pat nepakenkti kaimyno sodui pasodinus per didelių ar netinkamų augalų per arti sklypo ribos. Juk želdami gali netikėtai įsiveržti į svetimą teritoriją. Kitas aspektas, kurio kartais linkstama nepaisyti, yra dirvožemio struktūra bei saulėtų ir pavėsingų zonų dominavimas. Dažnai galvojama, kad augalams sukurti palankias sąlygas pavyks tiesiog atsivežus derlingo substrato. Visgi daugiamečiams augalams to gali nepakakti. Be to, užpildyti sodą derlingu dirvožemiu yra brangu. Tad geriau planuoti prisitaikant prie esamų sąlygų. Itin pravartu ištirti dirvos sudėtį ir augalus rinktis pagal jos rūgštingumą. Pasitaiko, kad viename sklype vyrauja keli skirtingi dirvožemio tipai, tad įmanoma pasodinti skirtingų augalų. Būtina įvertinti ir tai, ar skirtingoms sodo vietoms bus reikalingas drenažas. Šį elementą svarbu suplanuoti dar prieš skirstant sklypą į funkcines zonas.

 

Sodo zonos

 

Namo aplinka turi būti ne tik estetiška, bet ir funkcionali, tad sklypą tenka suskirstyti į zonas. Pirmiausia į akis turi kristi dekoratyvi zona. Taip pat reikalinga ūkinė, poilsio ir aktyvioji. Dekoratyvioje zonoje turėtų vyrauti gražiausi medžiai, krūmai ir gėlynai. Dažnai įrengiama prieš namą ir pagrindinį įėjimą, matoma nuo gatvės arba pagrindinio kelio ar įvažiavus į sklypą. Ūkinę zoną sudaro daržai, šiltnamiai, pažiūrės, komposto vieta, skalbinių džiovyklės ir kiti reikalingi, bet ne itin estetiški elementai. Jie neturėtų kristi į akis įžengus į sodą, todėl dažniausiai išdėstomi pačiame sklypo gale ar įmantriai paslepiami augalais bei dekoratyvinėmis tvorelėmis. Gyvenamojoje, poilsio, aktyviojoje zonose įrengiamos pavėsinės, lauko židiniai, suoleliai, vaikų žaidimo aikštelės, sūpynės ar kitos detalės, kurių paskirtis – sudaryti sąlygas maloniai leisti laiką sode. Šiose zonose vyrauja praktiški elementai, tik turėtų būti išvaizdūs, neerzinti ir derėti prie aplinkos. Paprastai poilsio zona įrengiama vidiniame kieme. Mat šioje vietoje galima susikurti daugiau privatumo. Suskirsčius sklypą zonomis, pamažu planuojami želdynai. Remiantis paprastais kompozicijos principais, didesni želdiniai sodinami palei sklypo ribą, o link vidurio mažėja. Taip išlaikoma tinkama perspektyva. Aukšti augalai atlieka apsauginę, užstojamąją funkciją, todėl sodinami toliau nuo centro. Išilginei sklypo ašiai palaikyti naudinga sodinti veidrodiniu principu. Proporcingai parinkti augalai sklypą trumpina ir platina arba atvirkščiai – ilgina ir siaurina. Sodas atrodo ilgesnis, kai išlaikoma išilginė ašis, t. y. išorėje augalai yra aukštesni, o arčiau ašies centro – trumpesni. Siauras ir ilgas sklypas suskaidomas skersai įterpiant sienelių, pergolių, pasodinant didesnį krūmą.

 

Sodo harmonijos paslaptys

 

Visos skirtingos sklypo zonos turi derėti tarpusavyje netgi tuo atveju, jeigu jose bus sodinami skirtingi augalai. Vienas iš būdų tai padaryti – naudoti mažiau spalvų. Tik pradedant kurti sodo erdves galima išvis apsieiti be gėlyno: sodinti skirtingo žalumo spygliuočių ir lapuočių krūmus, o spalvų paletę paįvairinti keliais sidabrinio atspalvio nedideliais augalais. Po metų, įvertinus bendrą vaizdą, bus galima planuoti gėlyną ir pamažu įterpti spalvų. Jeigu nesinori rizikuoti, verta improvizuoti su vazonuose auginamomis žydinčiomis gėlėmis. Vazonus lengva perkelti ir taip įvertinti, kokios spalvos iš tiesų geriausiai dera prie foninės žalumos. Harmoniją išlaikyti padeda griežtos linijos ir simetrija. Augalai turi sudaryti tiesių linijų geometrines figūras, tekstūrinį reljefą, matomą tiek iš šono, tiek iš viršaus. Be krūmų apkarpymo ir periodiško medžių genėjimo, jokios ypatingos priežiūros tokiam želdynui nereikia, nes savaime atrodo tvarkingas ir patrauklus. Norint, kad sodas atrodytų šiuolaikiškai, nereikėtų prie pat namo sodinti tradicinių darželio gėlių. Apsodinti namą taip, kad jo beveik nesimatytų iš lauko, dabar nemadinga. Kur kas madingiau kurti daugiamečių augalų salas – tai klasikinis kraštovaizdžio projektavimo variantas. Tokiose salose priekyje sodinami žemiausi augalai, o kuo toliau nuo krašto, tuo aukštesni. Besikartojantys augalai suteikia gėlynui atitinkamą ritmą ir apibrėžia jo stilių. Jeigu norisi griežto stiliaus sodo, verta pasidomėti kinų Bagua kvadrato principais. Tai universalus žemėlapis, kurio vadovaudamasis sodininkas gali planuoti ne tik sodą, bet ir visas erdves. Teoriškai šis kvadratas skirtas gerovei į namus prišaukti. Tačiau netgi netikintiems senovės kinų išmintimi verta į rankas pasiimti kompasą ir pamėginti sklypą suskirstyti į zonas pagal pasaulio šalis, centrą paliekant laisvą arba ten įkurdinant laisvalaikio zoną.

 

Svajojantiems apie estetišką daržą

 

Klasikiniai sodo planavimo principai nurodo, kad daržas turėtų atsidurti toje zonoje, kurios lankytojų akys nepastebi. Visgi modernus daržas gali būti dekoratyvus. Daržo zoną visuomet geriausia planuoti šiaurinėje ir rytinėje sklypo dalyje. Taip užtikrinama, kad daržovės gaus užtektinai šviesos. Daržas nuo pagrindinio sklypo apribojamas neaukšta buksmedžių gyvatvore, tvorelėmis, dekoratyviniais pakraščių augalais arba daržovės sodinamos pakeltose lysvėse. Toks sprendimas ne tik palengvina priežiūrą, bet ir suteikia modernios estetikos. Juolab tuomet, kai tokiose lysvėse greta pomidorų, agurkų, moliūgų ir paprikų tarpsta žydintys augalai – nuo kenkėjų saugantys baltieji diktonai, medetkos ar pelargonijos. Dažniausiai darže auginamos vienmetės daržovės, kurias reikia sėti ir sodinti kasmet. Taip pat daugiametės vaistažolės ir prieskoniniai augalai, kurių vieta išlieka nekeičiama kelerius metus. Vietos ilgai nereikia keisti braškėms, daugiametėms daržovėms. Daržovių lysves derėtų planuoti vadovaujantis sėjomaina. Nebijoti originalių sprendimų: tarp braškių lysvių sodinti česnakų, o tarp vėliau dygstančių augalų – ridikėlių. Itin svarbu daržą įsirengti taip, kad būtų patogu laistyti: pasiektų laistymo žarna arba nereikėtų toli nešti laistytuvo. Į patogumą vertėtų atsižvelgti ir formuojant vagas. Jei per plačios, sudėtinga pasiekti vidurį ir kruopščiai išravėti piktžoles. Optimalus vagų plotis svyruoja tarp 70–100 cm. Tarp vagų patartina palikti 20–40 cm tarpus. Didesnius palikti tik auginant aukštaūgius augalus. Daržo viduryje pravartu suformuoti platesnį pagrindinį taką, skiriantį daržą į dvi dalis. Suformavus tokį taką, išlaikoma klasikinė estetika, lengviau vaikščioti ir pasiekti įvairias vietas. Be to, patogu susidėti reikiamus įrankius.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė