Kiekviena nauja raukšlė parodo, kaip sensta oda. Girgždantys sąnariai ir platėjanti talija – taip pat senėjimo požymiai. Smegenys – sudėtingesnė sritis, todėl pirmuosius senėjimo požymius pastebėti kur kas sunkiau.

 

mergina masto

Nors bėgant metams daugelis patiria, kad protas nebetoks aštrus ir atmintis nebe tokia gera kaip jaunystėje, įsiminti naują informaciją kasmet vis sunkiau, tačiau, medicinos specialistų nuomone, įvertinti, kaip senėja smegenų ląstelės yra labai sudėtinga. Perversmą žada naujausias prietaisas, sukurtas D. Britanijos visuomenės sveikatos specialistų.

 

Įrenginys analizuos konkretaus žmogaus duomenis (svorį, fizinį pasirengimą, cholesterolio kiekį kraujyje, alkoholio suvartojimą, socialinį gyvenimą, miego įpročius) ir iš jų prognozuos mūsų senėjimo pagreitį. Minėti veiksniai padės nustatyti, kiek smegenų ląstelių prarandama ir kaip greitai. Senstant smegenys traukiasi ir mažėja, nes praranda vis daugiau ląstelių.

 

„Kuo esame senesni, tuo greičiau prarandame smegenų ląsteles. Tai lemia smegenų dydžio sumažėjimą, o dabar mes žinome, kad tas sumažėjimas yra susijęs su pažintinių gebėjimų praradimu“, – aiškino Edinburgo universiteto pažintinio senėjimo ir pažintinės epidemiologijos centro tyrėjas dr. Stuartas Ritchie.

 

Daugybė tarpląstelinių jungčių, kurios padeda perduoti informaciją, ilgainiui taip pat suyra. „Smegenys yra tokios pačios, kaip ir bet kuri kita kūno dalis – bėgant metams, susidėvi. Po 60 metų visi mes turėsime kažkokių, su amžiumi susijusių pokyčių smegenyse. Kai kuriems tie pokyčiai pasireikš anksčiau, kitiems – vėliau. Kai kurių žmonių genetika gali apsaugoti organizmą, kad pokyčių beveik nebus arba jie bus nežymūs“, – patvirtino nusipelnęs Londono universiteto neurologijos profesorius Michaelas Swashas.

 

Teigti, kad senėjimo procesai priklauso tik nuo genetikos – klaidinga. Labai didelę įtaką turi gyvenimo būdas. Pietų Kalifornijos universiteto neurologijos profesorius dr. Vincentas Fortanasce sudarė klausimyną, kuris padės išsiaiškinti, kaip pažintinės smegenų funkcijos silpnėjimas susijęs su gyvenimo būdu. Klausimyną sudaro 25 klausimai, į kuriuos reikia atsakyti „Taip“ arba „Ne“. Paskui suskaičiuoti, į kiek klausimų buvo atsakyta teigiamai ir skaityti rezultatus.

 
  • Kiekvieną naktį miegu 7 – 8 valandas.
  • Kasdien valgau bent 5 arba daugiau porcijų antioksidantų turtingų vaisių ir daržovių.
  • Kasdien valgau bent porciją šilauogių, aviečių ar juodųjų serbentų.
  • Bent tris kartus per savaitę valgau omega 3 riebiųjų rūgščių turtingą žuvį.
  • Bent 5 kartus per savaitę vartoju omega 3 riebiųjų rūgščių papildus arba linų sėmenis.
  • Kasdien vartoju folio rūgšties ir multivitaminų.
  • Kasdien vartoju mažą aspirino dozę.
  • Geriu vynuogių sultis bent 5 kartus per savaitę.
  • Sportuoju kasdien bent po 30 minučių (per savaitę 3 valandas).
  • Skaitau sudėtingas knygas, žaidžiu dėliones, sprendžiu kryžiažodžius arba sudoku arba užsiimu kita aktyvia veikla, kuriai reikia mokytis, atsiminti, skaičiuoti, analizuoti, spręsti problemas bent 5 kartus per savaitę.
  • Šeimoje yra ilgaamžių genas (asmenų, kurie gyveno ilgiau nei 80 metų ir nebuvo praradę atminties).
  • Cholesterolio kiekis kraujyje mažiau nei 5,2 mmol/l.
  • Blogojo cholesterolio kiekis kraujyje mažiau nei 3,3 mmol/l.
  • Neturiu antsvorio (moterys gali turėti ne daugiau nei 9, o vyrai – 13 kg antsvorio).
  • Laikausi Viduržemio jūros dietos principų (daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, ankštinių daržovių, riešutų, sėklų, alyvuogių aliejaus ir mažai raudonos mėsos).
  • Vietoj sviesto ir margarino naudoju alyvuogių aliejų arba kitus produktus be transriebiųjų rūgščių.
  • Niekada nerūkiau.
  • Kraujo spaudimas normalus.
  • Nesergu diabetu.
  • Nesergu metaboliniu sindromu (didelis trigliceridų kiekis, nutukimas juosmens srityje, hipertenzija).
  • Neturiu miego sutrikimų (knarkimo, nemigos).
  • Kasdien nepatiriu streso.
  • Turiu didelę palaikymo grupę, smagiai leidžiu laiką su šeimos nariais, draugais ir kolegomis.
  • Neturiu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties problemų.
  • Noriu išvengti Alzheimerio ir esu pasiruošęs padaryti viską, kad taip ir būtų.
 

0 – 11 – didelė Alzheimerio rizika. Prie savo chronologinio amžiaus reikėtų pridėti dar 10 metų. Nedelsiant reikėtų keisti gyvenimo būdą ir mitybą bei pasikonsultuoti su gydytoju, kaip galima išvengti atminties silpnėjimo.

 

12 – 14 – vidutinė Alzheimerio rizika. Prie savo chronologinio amžiaus reikėtų pridėti dar 5 metus. Nors nėra didelio skirtumo, tarp tikrojo ir smegenų amžiaus, reikėtų šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą.

 

15 – 19 – maža Alzheimerio rizika. Chronologinis amžius sutampa su smegenų amžiumi. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Pagalvoti, kaip dar būtų galima patobulinti mitybos, fizinio aktyvumo, protinės veiklos ir poilsio įpročius.

 

20 – 22 – labai maža Alzheimerio rizika. Smegenų amžius yra 10 metų mažesnis nei chronologinis. Atkreipti dėmesį į klausimus, į kuriuos buvo atsakyta neigiamai ir pagalvoti, kaip tą galima pakeisti.

 

22 – 25 – beveik jokios Alzheimerio rizikos. Smegenų amžius yra 15 metų mažesnis nei chronologinis. Šį rezultatą surinkęs žmogus yra sveikas, jaunatviškas ir produktyvus. Dabar svarbiausia nekeisti savo gyvenimo būdo.