Nepaisant prijaukinimo, katės išsaugojo laukinę prigimtį, nepriklausomą charakterį ir nenuspėjamą elgesį. Egzistuoja teorijų, atskleidžiančių gyvūno savybes, kuo kliautis renkantis augintinį, ko tikėtis namuose. Nors daugelis sąsajų subjektyvios, kai kurios iš tiesų naudingos.

 

Tiesa ar mitas?Brown,Beige,Cat,With,Blue,Eyes,Lies,Down

 
Dauguma naminių kačių trumpaplaukės ir, nepaisant spalvų bei raštų įvairovės, kilusios iš bendro protėvio. Kitaip tariant, vienoje vadoje gali būti juodų, rusvų ir rainų kačiukų, kurie bus panašaus būdo. Tačiau tai netrukdo žmonėms manyti, kad individualios katės savybės susijusios su spalva.

 
Remiantis viena apklausa, juodos katės geriau toleruoja gyvenimą uždarose patalpose ir žmonių susibūrimus, palyginti su rainomis, o gelsvai rudos – meiliausios iš visų, mėgsta glostymus. JAV Kalifornijos universiteto tyrimas atskleidė, kad dvispalvės ir gelsvai rudos (oranžinės) katės laikomos draugiškomis, bendraujančiomis ir drąsiomis, o juodos, baltos ir trispalvės – labiau asocialios, asketiškos, vienišės. Kitos apklausos duomenimis, baltos katės yra drovios, ramios, tingios, vėžlio kiauto rašto – lengvai dresuojamos, nors įnoringos, juodos – beveik nematomos ir paslaptingos.

 
Tokie įsitikinimai lemia būsimų šeimininkų pasirinkimus ir tai, kaip žmonės elgiasi su augintinėmis namuose. Pasak JAV Smithsonian instituto tyrėjų, prieglaudose ilgiausiai užsibūna nepopuliarūs juodos ir rudos spalvos gyvūnai. Tamsaus plauko benamėms dažniau atliekama eutanazija, palyginti su kitomis atmainomis. Nors nėra įrodyta, kad genai, lemiantys kailio spalvą, lemia katės charakterį ir elgesį, vėžlio kiauto rašto savininkės yra paklausiausios dėl egzotiškos išvaizdos ir neva šuniško būdo.

   

Jeigu tikėtume…

 
Rainos katės – vienos populiariausių visame pasaulyje. Gali būti pilkos, rudos, šviesesnio ar tamsesnio atspalvio, tačiau visos ant kaktos turi juodą M formos žymę bei dryžuotą kailį. Dažnai sakoma, kad yra nuošalios ir nepriklausomos. Pripažįsta tik vieną šeimininką, kuriam rodo meilę ir leidžiasi glostomos. Nemėgsta svetimų žmonių namuose. Laukinė išvaizda atitinka įnoringą būdą – mėgsta gaudyti judančius objektus, lyg imituotų medžioklę. Miega įsitaisiusios aukštai, kad galėtų stebėti aplinką.

Rusvos, gelsvai rudos, oranžinės katės aktyvios, socialios, mėgsta bendrauti. Patinka žmonių ir kitų gyvūnų draugija. Puikios kompanionės. Mėgsta tiek žaisti, tiek murkti ant kelių. Jeigu išleidžiamos į lauką, karstosi medžiais, medžioja smulkius paukštelius ar graužikus. Gali būti nepriklausomos ir dažnai nori elgtis, kaip patinka. Linkusios į dramas ir pavydą. Ne pats geriausias pasirinkimas žmonėms, kurie ieško ramios namisėdos. Oranžinės katės – meilios, linksmos, tačiau energingos ir judrios.

 
Juodai baltas kailis sudaro įspūdį, jog katė vilki smokingą. Tradiciškai didžioji kūno dalis būna juoda, o snukutis, pakaklė, krūtinė, pilvas, pėdutės – balti. Manoma, kad tai vienos protingiausių kačių, tačiau labai nepriklausomos. Mėgsta žaisti ir gali būti išdykusios. Patinka žmonių draugija, noriai bendrauja ir dalyvauja šeimos gyvenime. Tačiau reikia laiko pabūti atskirai. Tuomet pasislepia, atsiriboja ir pageidauja, kad niekas trukdytų.

Juodos katės nuo seno siejamos su raganavimu, mistika, nesėkmėmis. Iš tiesų nėra blogesnio charakterio, palyginti su kitomis atmainomis. Gali būti tiek meilios, draugiškos, tiek atsargios ir įtarios. Reikia laiko, norint užkariauti pasitikėjimą, tačiau vėliau glaudžiasi ir vertina ryšį su žmogumi. Individualistės, vengia kitų gyvūnų draugijos. Geriau laikyti kaip vienintelį augintinį. Kaip visos gentainės, aktyvesnės naktimis.

 
Baltos murklės vertinamos nevienareikšmiškai. Manoma, kad yra didžiausios atsiskyrėlės, palyginti su kitomis atmainomis. Grakščios, lepios, ramios, švelnios prigimties. Sunkiai pakelia permainas, dievina nusistovėjusią tvarką. Beveik niekada neklauso ir elgiasi, kaip nori. Šias savybes lemia tai, jog baltos katės dažnai būna genetiškai kurčios, t. y. negirdi. Taigi, aplinką suvokia kitaip, nei sveiki gyvūnai. Tinka žmonėms, kurių gyvenimo būdas ramus, sėslus.

 
Pilkos, melsvos katės nėra paplitusios laukinėje gamtoje. Kailio atmaina būdinga kai kurioms veislėms (persai, Meino meškėnai, britų trumpaplaukiai, škotų nulėpausiai, rusų mėlynosios) ir mišrūnams. Aristokratiškos, savarankiškos, orios, ne visada ieško ryšio su žmogumi. Dažniau stebi aplinką, nei maišosi po kojomis. Neįkyrios, ne per daug aktyvios, sėslios. Geras pasirinkimas vyresnio amžiaus žmonėms.

Dūminis raštas būdingas Siamo katėms bei kelioms kitoms veislėms ir mišrūnams. Kūnas tradiciškai šviesesnis (kreminės, balintos kakavos spalvos), o snukutis, ausys, kojos, uodega – tamsūs. Gyvūnas atrodo lyg aprūkęs ir išsitepęs suodžiais. Išsiskiria nepriklausomu charakteriu ir drąsa, pasitiki savimi. Gali elgtis lyg šuo, pavyzdžiui, bėga pasitikti svečius. Galima dresuoti ir išmokyti atsiliepti į vardą, atnešti numestą žaislą. Gana triukšmingos, plepios, t. y. daug miauksi. Mėgsta kitus gyvūnus.

Trispalvės, vėžlio kiauto rašto katės nėra dažna ir populiari atmaina. Būdingas margas kailis su netaisyklingomis baltomis, gelsvomis, juodomis dėmėmis. Itin nepriklausomos ir savarankiškos. Labai protingos ir vadovaujasi instinktais. Suteikia šeimininkams daug iššūkių, tačiau galima dresuoti ir mokyti elementarių komandų. Ilgainiui tampa meilios ir ištikimos. Tačiau leidžiasi glostomos tik tada, kai yra geros nuotaikos. Nelabai tinka šeimoms su mažais vaikais.

 

Šiokios tokios garantijosThe,Purebred,British,Cat,With,Yellow,Eyes,Lies,On,Isolation

 
Aišku viena, kad katės charakteris iš tiesų priklauso nuo veislės, pavyzdžiui, dauguma persų – tingūs, ramūs, emociškai pusiausviri, melancholiški, Rytų atstovai, tokie kaip Siamo katės, – atletiški, judrūs, emocionalūs, triukšmingi. Veislinės katės yra brangesnės, palyginti su beveislėmis ar mišrūnėmis, todėl prieš perkant verta pasidomėti, ar augintinis atitiks lūkesčius. Kainą lemia ilgametis veisimas, nukreiptas ne tik į išvaizdą, bet ir į atitinkamas individualias savybes. Taigi, įsigijus kačiuką su kilmės dokumentais galima tikėtis, kad augintinis namuose elgsis taip, kaip būdinga konkrečiai veislei.

 

 
Kitas svarbus aspektas, formuojantis charakterį, – anksčiau turėta patirtis. Katės, kurios karta iš kartos gyvena namuose ir turi šeimininkus, labiau orientuotos į žmogų, palyginti su gentainėmis, klajojančiomis laisvėje. Sulaukėjusios, benamės katės yra aktyvios medžiotojos, kurioms svarbiausia – maistas ir saugumas, o ne žmogaus draugija. Jei katė augo neorganizuotoje aplinkoje, disfunkcinėje atmosferoje, patyrė stresą ar smurtą, bus baili arba agresyvi. Jei nuo mažens užtikrinami pagrindiniai poreikiai, gyvūnas bus ramesnis ir draugiškesnis, lanksčiau adaptuosis prie permainų ir rodys iniciatyvą bendrauti.

 
Socialinis elgesys kačių grupėje – vaizdingas pavyzdys, iliustruojantis gyvūno individualias savybes. Paaugusių jauniklių vadoje ar prieglaudoje visada išsiskiria dominuojantis narys, kuriam paklūsta kiti. Galioja laukinės gamtos dėsniai – laimi stipriausias. Didelė tikimybė, kad namuose katė norės dominuoti prieš žmogų, pavyzdžiui, kąs, jei nepatinka, vogs maistą, žymės teritoriją. Nuolankios katės, kurios grupėje paklūsta, yra labiau socialios, t. y. bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje. Labiau tinka į draugus, nes moka gyventi kompanijoje.

   

Ekstravertė ar introvertė?

 
Katėms, kaip ir žmonėms, būdingos individualios savybės. Tos pačios spalvos ar veislės gyvūnai gali būti ekstravertai arba introvertai. Lengviausia identifikuoti suaugusius individus, todėl buvę šeimininkai ar prieglaudos darbuotai gali suteikti daug naudingos informacijos apie charakterį. Tam tikri požymiai ryškūs ir jaunikliams.

 
Ekstravertės murklės nebijo nepažįstamų žmonių, ateina pasitikti svečius, bėga prie durų išgirdusios skambutį; mėgsta bendrauti, siekia būti matomos, reikalauja dėmesio; aktyviai seka ir dalyvauja šeimos gyvenime, vaikšto iš paskos, domisi, kas vyksta, miega ne vienos, o kambaryje, kur yra žmonių; smalsiai ir drąsiai apžiūrinėja naujus daiktus ar žmones; galima sakyti, jog jos viskas įdomu. Charakterį galima apibūdinti kaip draugišką, linksmą, žaismingą. Tokioms reikia daugiau stimuliacijos – tiek fizinės, tiek protinės. Dažnai noriai mokosi naujų triukų. Galima įpratinti vaikščioti lauke su pavadėliu.

 
Introvertės slepiasi, jeigu ateina svečių ir kitų svetimų žmonių, bijo triukšmo, naujų daiktų ir staigių judesių; leidžiasi glostomos tik artimų šeimos narių ir tik tada, kai pačios to nori; permainos, pavyzdžiui, remontai, šeimininkų atostogos, naujas augintinis, sukelia depresiją; adaptuotis prie permainų reikia daugiau laiko; dažniau stebi šeimos gyvenimą saugiu atstumu, nei aktyviai dalyvauja; pasišalina į nuošalesnę vietą, jei mano, kad iškilo grėsmė; dažniau žaidžia vienos nei su žmonėmis. Augintinėms reikia mažiau dėmesio, palyginti su ekstravertėmis. Bet kuriuo atveju, šeimininkams tenka prisitaikyti prie jų būdo.

   

Autorius Jurgita Ramanauskienė